Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.

 

Garbaus amžiaus sulaukę Aleksandra ir Lionginas Šepkai dažnai matomi miesto kultūros renginiuose.

Garbaus amžiaus sulaukę Aleksandra ir Lionginas Šepkai dažnai matomi miesto kultūros renginiuose.

„Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis.
A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. Dabar manau, kad daugiausia tai buvo Vytauto Viliūno nuopelnas. Jis buvo tas kertinis akmuo – lietuviškumo dvasios, draugiškumo, humaniškumo atmosferos. Jis tai darė tarsi nežymiai, nesiafišuodamas, ypač vėliau, kai tapo direktoriaus pavaduotoju. Kaip vadovas suteikė mokyklai tokią dvasią. Ir kiti, aišku, prisidėjo. Beje, Viliūnas vėliau labai aktyvus buvo ir mieste, ir Sąjūdyje.“
Sirgo dėl lietuvių kalbos
Karštas kalbos patriotas, geras lituanistas buvo pavaduotojas Alfonsas Tiešis. Jis siekė ne tik kalbos taisyklingumo, bet ir vaizdingumo, ne tik taisyti klaidas, bet ir ieškoti naujos žodžių vartosenos.
Tikras mokyklos korifėjus buvo ir mokytojas Kazimieras Akelis. Irgi lietuvių kalbos patriotas, dieną naktį galėjo apie ją mąstyti, ieškoti taisyklingiausio varianto. Kovojo dėl kalbos ir už mokyklos ribų. Parduotuvėje, jei pamatys netaisyk­lingai parašyta, tuoj eidavo pas jos direktorių ir sakydavo: „Negalima taip rašyti, žmonės mato, tuojau ištaisykite“. Niekada nepraeidavo abejingai. K. Akeliui visas miestas rūpėjo, ne tik mokykla.
A. Tiešis varė šitą kalbos tobulinimo vagą ir per spaudą, susirašinėjo su kalbine spauda, jį vertino ir žinojo visa Lietuva. Jis buvo ūmesnio būdo, ginčininkas smarkuolis, o Akelis – ramus ir santūrus, sakydavo: „Taip negalima, jei netaisysite, kreipsiuosi ten ir ten“. Jis irgi daug padarydavo kalbos labui ir labai džiaugdavosi geru straipsniu apie kalbą ar pamokoje kokį retesnį atvejį išgirdęs.
A. Tiešis ir K. Akelis išvertė į lietuvių kalbą garsiuosius Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“.

Kovoti sąžiningu darbu
L. Šepkus: „Buvo kitokia dėstytojų pažiūra į savo darbą. Jiems svarbiausia buvo išmokyti. Vedi konsultacijas po pamokų, visus mokai, kas tik ateina, sėdi su mokiniais iki vėlumos. Būdavo, kad paskui pats lydėdavai mokinį namo, nes baisu būdavo tamsoje jį išleisti…“
Į klausimą, kokiais gi būdais galėjai priešintis okupacinei valdžiai, nutautinimui, Lionginas atsako taip: „Pirmiausia – sąžiningu darbu (ne dėl didesnio pinigo), nes tai kirtosi su oficialia linija. Juk daugelis galvojo, kad valdišką galima vogti, galima elgtis nesąžiningai, dirbti tik dėl pinigų. Mokytojai demonstravo sąžiningumą, kurį perimdavo ir mokiniai: imdami kitaip žiūrėti į santvarką ir kas aplink vyksta. Čia – idėjinis auklėjimas. Nieko prieš oficialią mokymo programą nepasakysi, bet tokiu būdu vyko sąžiningumo mokymas. Tik akis į akį pasakydavai daugiau, tai, ko visiems girdint nesakytum.“
Per literatūros pamokas pateiki apie autorių faktus, bet nagrinėjant tekstus galima lengvai pakreipti į tai, kas tau labiau rūpi: kilmės ir aplinkos lietuviškumą, kūrinio, veikėjo moralinius aspektus, keblius, ginčijamus dalykus. Bediskutuojant pamažu nusikreipdavo į tiesą ar bent arčiau jos.
„Pirmas dėsnis – kad būtų daugiau tiesos: dėstydavai medžiagą, o agitacijos ir politinio auklėjimo stengdavaisi vengti“, – prisimena L. Šepkus. Tada tikrintojai, vadinamieji vizitatoriai, užrašydavo apie Liongino pamokas: „Prisotintos dalykine medžiaga, o politinių momentų trūksta“. Sąžiningumas, neatsižvelgiant į spaudimą iš aukščiau, savotiškai virto kova už lietuvybę. Mokytojo šioks toks ginklas kovoti prieš santvarką ir tebuvo tas sąžiningumas – pastangos kuo geriau išmokyti.
Dar labai svarbu – mokslo tiesa: išmokyti, duoti sistemingas, nepainias dalyko žinias. „Kai išsiaiškiname sąvokas, jiems jau nereikia kalti taisyklės aklai, jie ją supranta ir išmoksta taikyti. Tada vaikai nustemba: „Kodėl mums anksčiau taip nesakė?“ Nudžiunga, kad suprato: „Jau dabar galiu išmokti“. Mūsų mokyklos mokiniai buvo gerai paruošti gramatikos srityje, gerai išlaikydavo stojamuosius į Šiaulių pedagoginį institutą. Tenai net liepdavo jiems naudotis mūsų padiktuotais užrašais“, – prisimena A. Šepkienė.
Abu pedagogai sako, kad tekdavo įterpti ir kokį sakinį apie komunistų partiją ar pan., bet mokiniai suprasdavo, kad tai dirbtina, primesta. „Atviro politikavimo vengdavome. Jautėme, kad vaikai suprasdavo tarp eilučių, susivokdavo, kas teisinga“, – pasakoja Aleksandra.
Net 30 buvusių Šepkų mokinių vėliau atėjo dirbti į tą pačią Marijampolės pedagoginę mokyklą.

Buvo ir tiesioginio priešinimosi
Vienas iš būdų – ir humaniškumo dvasia santykiuose su mokiniais, mokykla, savo darbu ir gyvenimu. Kuo daugiau lygybės su mokiniu, jokių priešiškų santykių, mokinio supratimas, šelpimas – tai pagrindiniai principai. Tokiuose santykiuose politika pranykdavo. Vaikai nemokomi suprasdavo: štai kas dedasi iš tikrųjų, bet reikia būti geram. Juk matė, kad viešumoje kalbama viena, o vyksta kas kita.
L. Šepkus prisimena, kad buvo ir tiesioginio priešinimosi nutautinimo, pavergimo praktikai, kuri eidavo iš Maskvos. „Į Lietuvą kreivai žiūrėta, kad čia buvo daug kas lietuviškai dėstoma, net rusų kalba ir literatūra. Kažkas pasiūlė pedagoginėse mokyk­lose nedėstyti lietuvių kalbos, esą, jau turi mokėti. A. Tiešis ministerijoje sukėlė tokį triukšmą, apipylė juos argumentais ir nuginčijo tą reikalą. Maskva siūlė ir pedagogiką dėstyti rusų kalba, nuolat vyko neregima kova dėl tų dalykų.“
L. Šepkus buvo parašęs straipsnį apie literatūros dėstymą, kuriame siūlė rusų literatūrą dėstyti lietuvių kalba, nes kitaip ji netenka estetinio poveikio, jegu nedėstoma mokinių gimtąja kalba. Su šiuo pranešimu buvo nusiųstas į konferenciją Rygoje. Planuota straipsnį išspausdinti, bet tam reikėjo, kad autorius parašytų, jog tai tik jo asmeninė nuomonė. L. Šepkus nesutiko.
Mokyklos vadovybei tekdavo manevruoti siekiant išvengti peršamo ateistinio auklėjimo. „Turėjome dėstytoją Pangonį, kuris ruošė disertaciją apie ateistinį auklėjimą, juo ir prisidengdavome. Pangonio du broliai buvo miške tuo laiku, taigi jam nebuvo kur dėtis, turėjo įtikti valdžiai. Supratome jį ir gailėjome. Apie savo pažiūras jei ką pasakydavai, tai tik akis į akį, bet mokytojų kambary atvirai nešnekėdavome“, – prisimena Aleksandra.

Mokiniai pasklido po visą šalį
Visą pedagoginį darbą vainikuodavo praktika: čia pat pamatai, ką nuveikei, ko išmokei. Tuo mokykla skyrėsi nuo kitų. „Mes pamokoms mokinę paruošdavome, planus, konspektus kartu tobulindavome. Labai stebėdavausi, kai tos jaunos mergaitės mokinuko galvą glosto. Iš kur jos žino, kad šitaip reikia su mokiniu elgtis?“ Aleksandrai labiausiai patikusi darbo dalis ir buvo praktika, apie ją geriausi prisiminimai. Nuostabu būdavo stebėti, kaip atsiskleidžia mokinės darbe su vaikais.
Dar jai įsiminė ir dėstymas mokytojų vasaros tobulinimosi kursuose. „Visoje šalyje skaičiau kalbos mokymo metodikos paskaitas. Ir visur sutikdavau mūsų pedagoginės mokinių. Būdavo labai malonu, kad jiems rūpi mokykla, kad mus prisimena.“ Lionginas irgi skaitė paskaitas apie skaitymo svarbą, apie tai, kaip pradinukus paskatinti skaityti. Abu kartu važinėdavo po šalį su paskaitomis.
Jau naujais nepriklausomais laikais pedagoginių mokyklų mokiniai ieškodavo pinigingesnių darbo vietų, bet pedagoginė mokykla buvo tiek juos prisipratinusi, įteigusi poreikį dirbti šį darbą, kad retas kuris nueidavo kita kryptimi.
Buvę mokiniai iki šiol rengia susitikimus metinių progomis. Visada kviečia savo dėstytojus. Nepaprastai draugiški išliko ir santykiai tarp pačių dėstytojų, o to negalėtų būti, jeigu nebūtų nuoširdaus tarpusavio pasitikėjimo.

Kodėl tapo mokytojais?
Abudu Šepkai kaimiečiai: ji iš didesnio ūkio, jis iš mažesnio. O kaime tuo laiku, kai augo, kitokio inteligento nebuvo, tik mokytojas.
Lionginas: „Negalvojau apie būsimą darbą, kai mokiausi. Nuo mažens baisiai daug skaičiau. Knygų rijikas buvau, net mokslą apleidau, o gimnazijos bibliotekoje pirmas skaitytojas – daugiausiai perskaitęs. Knyga man buvo viskas. Grožinė literatūra mane savotiškai ir nukreipė į mokytojo kelią. 1942 m. įstojau į Vilniaus universitetą. Buvo sunkūs karo metai, universitetą uždarė. Grėsė būti pašauktam į rusų armiją, nuo to galėjo išgelbėti tik mokytojo darbas. Taigi įsidarbinau ne dėl pašaukimo, bet iš bėdos ir dėl aplinkybių. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, ten susipažinau su Aleksandra, ir štai jau 67 metus mes kartu.“
Aleksandra: „Kaime visi juodnugariai buvo, o aš vaizdavausi, kad mokytojas – idealas. Baigiau 6 klases, tėvui mokytojas liepė leisti mokytis toliau. Visada sakydavau, kad būsiu mokytoja. Turėjau polinkį ir įgimtų gabumų matematikai. Uždaviniai man būdavo aiškūs kone iškart. Mokytojas po vidurinės liepė studijuoti matematiką, bet nuvežusi dokumentus į Vilniaus pedagoginį institutą pasekiau paskui draugę ir įstojau į istoriją. Po stojamųjų einu koridoriumi, sutinku dėstytoją, kuris buvo per lietuvių kalbos egzaminą. Jis sako, kad turiu stoti į lietuvių, aš ir sutikau. Literatūra man atrodė daug įdomiau už kitus dalykus. Dabar man atrodo, kad su matematika tikrai galėjau pasiekti daugiau, moksliniu keliu nueiti, o lituanistė buvau kaip ir visi.“
Lionginas baigė institutą raudonu diplomu. Įstojo į aspirantūrą, bet ten sužinota, kad jis rašė vokiečių okupacijos laikais į spaudą (apsakymus, antitarybinius straipsnius), todėl buvo išmestas be teisės bet kur dirbti… Chruščiovo laikais jį grąžino į aspirantūrą. Dirbo ten metus, parašė dalį disertacijos apie Salomėją Nėrį, bet sušlubavo sveikata, todėl nebaigė disertacijos, nors aspirantūrą užbaigti pavyko. Prisipažįsta, kad buvo į mokslą labiau linkęs, ne į pedagogiką…

Darbai ir pomėgiai
L. Šepkaus bibliografija: su V. Viliūnu sudarė vaikų literatūros chrestomatiją, pats paruošė dvi skaitinių knygas „Knygų pasaulis“ („Labai troškau, kad vaikai pajaustų skaitymo malonumą“. Išleista 60 tūkst. tiražu), parašė lietuvių literatūros vadovėlį XI klasei (už jį gavo valstybinę premiją, išleisti du leidimai), sudarė „Lietuvių literatūros mokslo ir kritikos chrestomatiją“, literatūros pradžiamokslį „Vaikų literatūros pagrindai“, išvertė iš vokiečių kalbos du romanus. Paskutinė išleista knyga – jo eilėraščių. Dabar nieko nerašo, tik skaito…
A. Šepkienė buvo komiteto prie Švietimo ministerijos, kuris vertino pradinių klasių vadovėlius, narė. Jai atsiųsdavo rankraščius, turėjo daryti vadovėlių analizę, posėdžiauti. Ten pasižymėjo, nes buvo praktikė, kaip pati sako „iš vaikelių daug išmokusi“. A. Šepkienė du kartus laimėjo respublikinį pedagogų raiškiojo skaitymo konkursą. Prizai buvo turistiniai kelialapiai – maršrutu „Aukso žiedas“ ir į Altajaus kraštą.
Lionginas visą gyvenimą mėgo fotografuoti. Šeima turi daugybę kelionių nuotraukų, juk abu kartu išvažinėjo visą Sovietų sąjungą, nebuvo jos europinėje dalyje šalies, kur nesilankę.
Abu garbaus amžiaus Šepkus neretai galima sutikti miesto kultūros renginiuose. Kultūra ir literatūra jiems išliko svarbios iki šiol.

Lionginas Šepkus (iš kairės) su savo bendrakursiais Vilniaus pedagoginiame institute 1949 m.

1984 m. pedagogų skaitovų konkurso laureatai Vilniuje (Aleksandra – su balta skara).

Su studentais ir bendradarbiais apie 1975 metus.

Knygos, parengtos, išverstos, parašytos Liongino Šepkaus.

 

 

 

 

 

 

Būdai išvengti propagandinio melo
Lionginas Šepkus: „Mokytojo padėtis – lengviausiai išprievartaujamo žmogaus, nes jo veikla – žodis, kuris visų girdimas. Tikimasi, kad būsi agitatorius, propagandininkas. Turi nuolat save kontroliuoti, mokėti kalbėti puse lūpų. Belieka tik dvasinė nepriklausomybė, vidinis nepasidavimas, žinojimas, kas sava ir kas priešiška, vengtina.“
L. Šepkus išvardijo šiuos būdus išvengti propagandinio melo, politinio auklėjimo ir ugdyti tikrą Lietuvos patriotą (jais sovietiniais laikais abu pedagogai vadovavosi):
1. Mokslo tiesa. Kalbos mokyme svarbiausia – tvirtos, sistemingos, nepainios žinios, literatūroje – moralinio, etnografinio momento pabrėžimas, keblių situacijų (pvz. klasių kovos pokariu) diskutavimas, pakreipiant teisingo požiūrio link.
2. Humaniškumo dvasia santykiuose su mokiniais, mokykla, humaniškumo liudijimas savo darbu ir gyvenimu. Reikia stengtis mokinius suprasti, pagelbėti jiems.
3. Sąžiningumo darbe, asmeniniame elgesyje skiepijimas, melo vengimas, nuteikimas prieš jį.
4. Tiesioginis priešinimasis pavergimo, nutautinimo praktikai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...