Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.

 

Garbaus amžiaus sulaukę Aleksandra ir Lionginas Šepkai dažnai matomi miesto kultūros renginiuose.

Garbaus amžiaus sulaukę Aleksandra ir Lionginas Šepkai dažnai matomi miesto kultūros renginiuose.

„Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis.
A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. Dabar manau, kad daugiausia tai buvo Vytauto Viliūno nuopelnas. Jis buvo tas kertinis akmuo – lietuviškumo dvasios, draugiškumo, humaniškumo atmosferos. Jis tai darė tarsi nežymiai, nesiafišuodamas, ypač vėliau, kai tapo direktoriaus pavaduotoju. Kaip vadovas suteikė mokyklai tokią dvasią. Ir kiti, aišku, prisidėjo. Beje, Viliūnas vėliau labai aktyvus buvo ir mieste, ir Sąjūdyje.“
Sirgo dėl lietuvių kalbos
Karštas kalbos patriotas, geras lituanistas buvo pavaduotojas Alfonsas Tiešis. Jis siekė ne tik kalbos taisyklingumo, bet ir vaizdingumo, ne tik taisyti klaidas, bet ir ieškoti naujos žodžių vartosenos.
Tikras mokyklos korifėjus buvo ir mokytojas Kazimieras Akelis. Irgi lietuvių kalbos patriotas, dieną naktį galėjo apie ją mąstyti, ieškoti taisyklingiausio varianto. Kovojo dėl kalbos ir už mokyklos ribų. Parduotuvėje, jei pamatys netaisyk­lingai parašyta, tuoj eidavo pas jos direktorių ir sakydavo: „Negalima taip rašyti, žmonės mato, tuojau ištaisykite“. Niekada nepraeidavo abejingai. K. Akeliui visas miestas rūpėjo, ne tik mokykla.
A. Tiešis varė šitą kalbos tobulinimo vagą ir per spaudą, susirašinėjo su kalbine spauda, jį vertino ir žinojo visa Lietuva. Jis buvo ūmesnio būdo, ginčininkas smarkuolis, o Akelis – ramus ir santūrus, sakydavo: „Taip negalima, jei netaisysite, kreipsiuosi ten ir ten“. Jis irgi daug padarydavo kalbos labui ir labai džiaugdavosi geru straipsniu apie kalbą ar pamokoje kokį retesnį atvejį išgirdęs.
A. Tiešis ir K. Akelis išvertė į lietuvių kalbą garsiuosius Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“.

Kovoti sąžiningu darbu
L. Šepkus: „Buvo kitokia dėstytojų pažiūra į savo darbą. Jiems svarbiausia buvo išmokyti. Vedi konsultacijas po pamokų, visus mokai, kas tik ateina, sėdi su mokiniais iki vėlumos. Būdavo, kad paskui pats lydėdavai mokinį namo, nes baisu būdavo tamsoje jį išleisti…“
Į klausimą, kokiais gi būdais galėjai priešintis okupacinei valdžiai, nutautinimui, Lionginas atsako taip: „Pirmiausia – sąžiningu darbu (ne dėl didesnio pinigo), nes tai kirtosi su oficialia linija. Juk daugelis galvojo, kad valdišką galima vogti, galima elgtis nesąžiningai, dirbti tik dėl pinigų. Mokytojai demonstravo sąžiningumą, kurį perimdavo ir mokiniai: imdami kitaip žiūrėti į santvarką ir kas aplink vyksta. Čia – idėjinis auklėjimas. Nieko prieš oficialią mokymo programą nepasakysi, bet tokiu būdu vyko sąžiningumo mokymas. Tik akis į akį pasakydavai daugiau, tai, ko visiems girdint nesakytum.“
Per literatūros pamokas pateiki apie autorių faktus, bet nagrinėjant tekstus galima lengvai pakreipti į tai, kas tau labiau rūpi: kilmės ir aplinkos lietuviškumą, kūrinio, veikėjo moralinius aspektus, keblius, ginčijamus dalykus. Bediskutuojant pamažu nusikreipdavo į tiesą ar bent arčiau jos.
„Pirmas dėsnis – kad būtų daugiau tiesos: dėstydavai medžiagą, o agitacijos ir politinio auklėjimo stengdavaisi vengti“, – prisimena L. Šepkus. Tada tikrintojai, vadinamieji vizitatoriai, užrašydavo apie Liongino pamokas: „Prisotintos dalykine medžiaga, o politinių momentų trūksta“. Sąžiningumas, neatsižvelgiant į spaudimą iš aukščiau, savotiškai virto kova už lietuvybę. Mokytojo šioks toks ginklas kovoti prieš santvarką ir tebuvo tas sąžiningumas – pastangos kuo geriau išmokyti.
Dar labai svarbu – mokslo tiesa: išmokyti, duoti sistemingas, nepainias dalyko žinias. „Kai išsiaiškiname sąvokas, jiems jau nereikia kalti taisyklės aklai, jie ją supranta ir išmoksta taikyti. Tada vaikai nustemba: „Kodėl mums anksčiau taip nesakė?“ Nudžiunga, kad suprato: „Jau dabar galiu išmokti“. Mūsų mokyklos mokiniai buvo gerai paruošti gramatikos srityje, gerai išlaikydavo stojamuosius į Šiaulių pedagoginį institutą. Tenai net liepdavo jiems naudotis mūsų padiktuotais užrašais“, – prisimena A. Šepkienė.
Abu pedagogai sako, kad tekdavo įterpti ir kokį sakinį apie komunistų partiją ar pan., bet mokiniai suprasdavo, kad tai dirbtina, primesta. „Atviro politikavimo vengdavome. Jautėme, kad vaikai suprasdavo tarp eilučių, susivokdavo, kas teisinga“, – pasakoja Aleksandra.
Net 30 buvusių Šepkų mokinių vėliau atėjo dirbti į tą pačią Marijampolės pedagoginę mokyklą.

Buvo ir tiesioginio priešinimosi
Vienas iš būdų – ir humaniškumo dvasia santykiuose su mokiniais, mokykla, savo darbu ir gyvenimu. Kuo daugiau lygybės su mokiniu, jokių priešiškų santykių, mokinio supratimas, šelpimas – tai pagrindiniai principai. Tokiuose santykiuose politika pranykdavo. Vaikai nemokomi suprasdavo: štai kas dedasi iš tikrųjų, bet reikia būti geram. Juk matė, kad viešumoje kalbama viena, o vyksta kas kita.
L. Šepkus prisimena, kad buvo ir tiesioginio priešinimosi nutautinimo, pavergimo praktikai, kuri eidavo iš Maskvos. „Į Lietuvą kreivai žiūrėta, kad čia buvo daug kas lietuviškai dėstoma, net rusų kalba ir literatūra. Kažkas pasiūlė pedagoginėse mokyk­lose nedėstyti lietuvių kalbos, esą, jau turi mokėti. A. Tiešis ministerijoje sukėlė tokį triukšmą, apipylė juos argumentais ir nuginčijo tą reikalą. Maskva siūlė ir pedagogiką dėstyti rusų kalba, nuolat vyko neregima kova dėl tų dalykų.“
L. Šepkus buvo parašęs straipsnį apie literatūros dėstymą, kuriame siūlė rusų literatūrą dėstyti lietuvių kalba, nes kitaip ji netenka estetinio poveikio, jegu nedėstoma mokinių gimtąja kalba. Su šiuo pranešimu buvo nusiųstas į konferenciją Rygoje. Planuota straipsnį išspausdinti, bet tam reikėjo, kad autorius parašytų, jog tai tik jo asmeninė nuomonė. L. Šepkus nesutiko.
Mokyklos vadovybei tekdavo manevruoti siekiant išvengti peršamo ateistinio auklėjimo. „Turėjome dėstytoją Pangonį, kuris ruošė disertaciją apie ateistinį auklėjimą, juo ir prisidengdavome. Pangonio du broliai buvo miške tuo laiku, taigi jam nebuvo kur dėtis, turėjo įtikti valdžiai. Supratome jį ir gailėjome. Apie savo pažiūras jei ką pasakydavai, tai tik akis į akį, bet mokytojų kambary atvirai nešnekėdavome“, – prisimena Aleksandra.

Mokiniai pasklido po visą šalį
Visą pedagoginį darbą vainikuodavo praktika: čia pat pamatai, ką nuveikei, ko išmokei. Tuo mokykla skyrėsi nuo kitų. „Mes pamokoms mokinę paruošdavome, planus, konspektus kartu tobulindavome. Labai stebėdavausi, kai tos jaunos mergaitės mokinuko galvą glosto. Iš kur jos žino, kad šitaip reikia su mokiniu elgtis?“ Aleksandrai labiausiai patikusi darbo dalis ir buvo praktika, apie ją geriausi prisiminimai. Nuostabu būdavo stebėti, kaip atsiskleidžia mokinės darbe su vaikais.
Dar jai įsiminė ir dėstymas mokytojų vasaros tobulinimosi kursuose. „Visoje šalyje skaičiau kalbos mokymo metodikos paskaitas. Ir visur sutikdavau mūsų pedagoginės mokinių. Būdavo labai malonu, kad jiems rūpi mokykla, kad mus prisimena.“ Lionginas irgi skaitė paskaitas apie skaitymo svarbą, apie tai, kaip pradinukus paskatinti skaityti. Abu kartu važinėdavo po šalį su paskaitomis.
Jau naujais nepriklausomais laikais pedagoginių mokyklų mokiniai ieškodavo pinigingesnių darbo vietų, bet pedagoginė mokykla buvo tiek juos prisipratinusi, įteigusi poreikį dirbti šį darbą, kad retas kuris nueidavo kita kryptimi.
Buvę mokiniai iki šiol rengia susitikimus metinių progomis. Visada kviečia savo dėstytojus. Nepaprastai draugiški išliko ir santykiai tarp pačių dėstytojų, o to negalėtų būti, jeigu nebūtų nuoširdaus tarpusavio pasitikėjimo.

Kodėl tapo mokytojais?
Abudu Šepkai kaimiečiai: ji iš didesnio ūkio, jis iš mažesnio. O kaime tuo laiku, kai augo, kitokio inteligento nebuvo, tik mokytojas.
Lionginas: „Negalvojau apie būsimą darbą, kai mokiausi. Nuo mažens baisiai daug skaičiau. Knygų rijikas buvau, net mokslą apleidau, o gimnazijos bibliotekoje pirmas skaitytojas – daugiausiai perskaitęs. Knyga man buvo viskas. Grožinė literatūra mane savotiškai ir nukreipė į mokytojo kelią. 1942 m. įstojau į Vilniaus universitetą. Buvo sunkūs karo metai, universitetą uždarė. Grėsė būti pašauktam į rusų armiją, nuo to galėjo išgelbėti tik mokytojo darbas. Taigi įsidarbinau ne dėl pašaukimo, bet iš bėdos ir dėl aplinkybių. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, ten susipažinau su Aleksandra, ir štai jau 67 metus mes kartu.“
Aleksandra: „Kaime visi juodnugariai buvo, o aš vaizdavausi, kad mokytojas – idealas. Baigiau 6 klases, tėvui mokytojas liepė leisti mokytis toliau. Visada sakydavau, kad būsiu mokytoja. Turėjau polinkį ir įgimtų gabumų matematikai. Uždaviniai man būdavo aiškūs kone iškart. Mokytojas po vidurinės liepė studijuoti matematiką, bet nuvežusi dokumentus į Vilniaus pedagoginį institutą pasekiau paskui draugę ir įstojau į istoriją. Po stojamųjų einu koridoriumi, sutinku dėstytoją, kuris buvo per lietuvių kalbos egzaminą. Jis sako, kad turiu stoti į lietuvių, aš ir sutikau. Literatūra man atrodė daug įdomiau už kitus dalykus. Dabar man atrodo, kad su matematika tikrai galėjau pasiekti daugiau, moksliniu keliu nueiti, o lituanistė buvau kaip ir visi.“
Lionginas baigė institutą raudonu diplomu. Įstojo į aspirantūrą, bet ten sužinota, kad jis rašė vokiečių okupacijos laikais į spaudą (apsakymus, antitarybinius straipsnius), todėl buvo išmestas be teisės bet kur dirbti… Chruščiovo laikais jį grąžino į aspirantūrą. Dirbo ten metus, parašė dalį disertacijos apie Salomėją Nėrį, bet sušlubavo sveikata, todėl nebaigė disertacijos, nors aspirantūrą užbaigti pavyko. Prisipažįsta, kad buvo į mokslą labiau linkęs, ne į pedagogiką…

Darbai ir pomėgiai
L. Šepkaus bibliografija: su V. Viliūnu sudarė vaikų literatūros chrestomatiją, pats paruošė dvi skaitinių knygas „Knygų pasaulis“ („Labai troškau, kad vaikai pajaustų skaitymo malonumą“. Išleista 60 tūkst. tiražu), parašė lietuvių literatūros vadovėlį XI klasei (už jį gavo valstybinę premiją, išleisti du leidimai), sudarė „Lietuvių literatūros mokslo ir kritikos chrestomatiją“, literatūros pradžiamokslį „Vaikų literatūros pagrindai“, išvertė iš vokiečių kalbos du romanus. Paskutinė išleista knyga – jo eilėraščių. Dabar nieko nerašo, tik skaito…
A. Šepkienė buvo komiteto prie Švietimo ministerijos, kuris vertino pradinių klasių vadovėlius, narė. Jai atsiųsdavo rankraščius, turėjo daryti vadovėlių analizę, posėdžiauti. Ten pasižymėjo, nes buvo praktikė, kaip pati sako „iš vaikelių daug išmokusi“. A. Šepkienė du kartus laimėjo respublikinį pedagogų raiškiojo skaitymo konkursą. Prizai buvo turistiniai kelialapiai – maršrutu „Aukso žiedas“ ir į Altajaus kraštą.
Lionginas visą gyvenimą mėgo fotografuoti. Šeima turi daugybę kelionių nuotraukų, juk abu kartu išvažinėjo visą Sovietų sąjungą, nebuvo jos europinėje dalyje šalies, kur nesilankę.
Abu garbaus amžiaus Šepkus neretai galima sutikti miesto kultūros renginiuose. Kultūra ir literatūra jiems išliko svarbios iki šiol.

Lionginas Šepkus (iš kairės) su savo bendrakursiais Vilniaus pedagoginiame institute 1949 m.

1984 m. pedagogų skaitovų konkurso laureatai Vilniuje (Aleksandra – su balta skara).

Su studentais ir bendradarbiais apie 1975 metus.

Knygos, parengtos, išverstos, parašytos Liongino Šepkaus.

 

 

 

 

 

 

Būdai išvengti propagandinio melo
Lionginas Šepkus: „Mokytojo padėtis – lengviausiai išprievartaujamo žmogaus, nes jo veikla – žodis, kuris visų girdimas. Tikimasi, kad būsi agitatorius, propagandininkas. Turi nuolat save kontroliuoti, mokėti kalbėti puse lūpų. Belieka tik dvasinė nepriklausomybė, vidinis nepasidavimas, žinojimas, kas sava ir kas priešiška, vengtina.“
L. Šepkus išvardijo šiuos būdus išvengti propagandinio melo, politinio auklėjimo ir ugdyti tikrą Lietuvos patriotą (jais sovietiniais laikais abu pedagogai vadovavosi):
1. Mokslo tiesa. Kalbos mokyme svarbiausia – tvirtos, sistemingos, nepainios žinios, literatūroje – moralinio, etnografinio momento pabrėžimas, keblių situacijų (pvz. klasių kovos pokariu) diskutavimas, pakreipiant teisingo požiūrio link.
2. Humaniškumo dvasia santykiuose su mokiniais, mokykla, humaniškumo liudijimas savo darbu ir gyvenimu. Reikia stengtis mokinius suprasti, pagelbėti jiems.
3. Sąžiningumo darbe, asmeniniame elgesyje skiepijimas, melo vengimas, nuteikimas prieš jį.
4. Tiesioginis priešinimasis pavergimo, nutautinimo praktikai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas

    2021-10-17Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas
    Marijampolėje veikianti UAB „Mantinga“ ne kartą informavo ir mūsų skaitytojus apie pokyčius. „Tvarumo reikšmė ir svarba mūsų įmonėje yra apibrėžta Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei įmonės strategijoje, – sako įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas. „Mantingos“ vadovas sako, jog yra ne viena apraiška ir procesas, kuris padeda įmonei kurti žiedinę ekonomiką: – Labai svarbu ieškoti būdų ar tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad atliekos virstų žaliavomis, būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudojamos. Turime ne vieną atliekų rūšį, kurios pakartotinai negalime panaudoti patys, tačiau tada ieškome atliekų tvarkytojų, kurie suteikia atliekoms žaliavos statusą – tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias ...
  • Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti

    2021-10-17Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti
    Dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Visą šią savaitę, spalio 11–15 dienomis, Europos Sąjungoje vyko Europos Komisijos remiama Socialinės ekonomikos savaitė ir buvo organizuota konferencija. Tai yra kelias teisingesnio, tvaresnio ekonomikos modelio link. Nuo 2012 metų kartu su Lietuvos socialiniais partneriais skatiname socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos įgyvendinimą, esamo ekonomikos modelio inovatyvią transformaciją. Lietuvos mokslininkų sąjunga kartu su kitomis NVO organizuoja ir aktyviai dalyvauja valdžios, SVV (Smulkiojo ir vidutinio verslo), ūkininkų, socialiai jautrių grupių, savivaldos ir bendruomenių atstovų dialoge. Bendro veikimo tikslai aiškūs – Lietuvos regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas neviršijant ...
  • Apie antrąjį gyvenimą

    2021-10-17Apie antrąjį gyvenimą
    Istorija iš Marijampolės žmonių gyvenimo. Moteris liko kaip stovi – be namų, net be rankinės. Tik su vaiku ant rankų. Savivaldybė jai suteikė tik sienas ir pastogę. Kažkas jai patarė ketvirtadienį apsilankyti UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centre esančioje DGASA (Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje), kur ji galbūt susiras būtinų daiktų naujo gyvenimo pradžiai. Spėkite, koks buvo pirmas daiktas, kurį ji pasiėmė? Šventas paveikslas! O paskui jau rinkosi kitus daiktus: sofą, lovelę vaikui, šaukštus ir lėkštes, buitinę techniką. Ši trumpa, bet tikra istorija, papasakota UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro darbuotojų, gali būti puiki motyvacija tiems, kuriems dabar ne pats lengviausias metas. Ir tiems, ...
  • Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus

    2021-10-16Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus
    „Mes iki senatvės gal dar turėsime vandens ir maisto. O mūsų vaikams jau gali būti dėl to didelių problemų“, – pokalbio metu pasvarstė bičiulė Dalia. Išties – visas mąstantis pasaulis supranta, kad ateis metas, kai išseks nafta, kad bus sunku atgaivinti nualintą dirvožemį, o vandens problema jau ir šiandien kai kuriose šalyse yra didžiulė. Bendraujant su pašnekovais, išsiskiria jaunimo pozicija: jie, atrodo, puikiai suvokia, kas jų laukia ateityje, jei šiandieniai – tiek pasaulio galingųjų, tiek valstybių vadovų, tiek ir kiekvieno mūsų – sprendimai gamtosaugos klausimais bus tik „paviršiniai“. Ar jaučiamės kalti, kai už keletą eurų nusiperkame pakuotę su tūkstančiu polietileninių maišelių kasdieniniams ...
  • Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas

    2021-10-16Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas
    Kazlų Rūdoje veikianti įmonė UAB „IKEA Industry Lietuva“ taip pat daug dėmesio skiria tvarumui ir žiedinei ekonomikai. Liepos mėnesį buvo baigtas milijono vertės aplinkosauginis projektas – įrengtas 70 metrų kaminas, padedantis didinti kvapų sklaidą ir dar labiau sumažinti jų koncentraciją aplink esančiame rajone. Tuomet „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė sakė: „Rūpinamės savo verslo tvarumu, nuolat įgyvendiname aplinkosaugos gerinimo projektus. Siekiame, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir komfortiškai savo mieste.“ UAB „IKEA Industry Lietuva“ tvarios plėtros vadovė Emilija Jelisejevienė sako, kad įmonė gamina medžio drožlių plokštę, kuria aprūpina ne tik Kazlų Rūdos baldų gamyklą, bet ir didžiąją daugumą Lietuvos baldų gamintojų, ...
  • Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena, kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime

    2021-10-16Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena,  kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime
    Negalią turintys žmonės ir jų šeimos nariai dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir ribotomis integracijos visuomenėje galimybėmis. Tačiau drauge su jais dirbantys specialistai ir savanoriai užtikrinti, kad negalia nekliudo aktyviai leisti laisvalaikį, užmegzti naujas pažintis ir taip praplėsti savo akiratį. Pasak jų, darbas drauge su negalią turinčiais žmonėmis, jų šeimos nariais suteikia naujų ir naudingų patirčių patiems užsiėmimų organizatoriams. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį Praėjusiais metais Šakių mieste prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis projektas „Negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių integracija į visuomenę“ skirtas skatinti socialinę atskirtį patiriančių ir negalią turinčių žmonių, jų šeimos narių integraciją ir didinti jų užimtumą. Šakių miesto ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.