Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.

Kartą išmokti nepakanka
Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis.
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti įgūdžių bei tobulėti, būtina mokytis visą gyvenimą. „Kažkada vyravo įsitikinimas, kad užtenka kartą baigti universitetą ir turėsi darbo visam gyvenimui. Šiandien ši taisyklė nebegalioja, nuolat turime įgyti naujų gebėjimų“, – tikina jis.

Nuo bibliotekų  iki interneto
„Diena be mokslo – tuščiai praleista diena“, – yra sakęs Albertas Einšteinas. Suaugusiųjų mokymo galimybių yra daug įvairaus amžiaus žmonėms – ir jaunimui, ir senjorams. Paprasčiausias būdas pagilinti žinias ir kompetencijas – savišvieta – Lietuvos bibliotekų lentynose galima rasti dalykinės ir mokslinės literatūros, o internetu pasidomėti pasaulio naujovėmis.
Tačiau norintiesiems kibti į mokslus rimčiau, verta rinktis specialistų jau paruoštus kursus ar programas. Pavyzdžiui, įvairių atvirų mokymosi programų siūloma Suaugusiųjų mokymosi informacinėje sistemoje. Lankytojai gali mokytis lietuvių kalbos taisyklių arba kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo, pasirinkti verslumo ar meninės saviraiškos kursus. Nuo įvairių virtualių kelias valandas trunkančių paskaitų iki nuotolinių seminarų ar kursų siūloma Virtualioje mokymosi aplinkoje.
Trečiojo amžiaus universitetai (TAU) – dar viena galimybė prisiminti studentavimo laikus. Skaičiuojama, jog šiandien visoje Lietuvoje autonomiškai veikia 56 TAU. Seniausias jų – Medardo Čoboto, vienijantis 11 fakultetų ir siūlantis pagilinti žinias istorijos, kultūros, muzikos, politikos, tautodailės ir kt. srityse.
Daugiau laiko turintys suaugusieji gali rinktis įvairias aukštųjų mokyklų siūlomas programas, teikiančias perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo ir neformalaus mokymosi paslaugas, taip pat profesinio rengimo ir švietimo centrus, kurie teikia ir neformalaus, ir formalaus ugdymo paslaugas.
Savivaldybėse darbą pradėjo neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriai, kurie gali patarti, kur ir ko galima mokytis arčiausiai namų. Lėšų suaugusiųjų švietimo programoms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jos bus finansuojamos ir iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Vaistas nuo ligų
12-tus metus skaičiuojančio Marijampolės TAU direktorė Onutė Sakalauskienė pasidžiaugia, kad miesto savivaldybė leidžia senjorams rinktis pedagoginės mokyklos patalpose, ji sumoka ir už patalpų nuomą. Šiemet paskaitas lankys net 729 klausytojai. „Pas mus populiariausias – Psichologijos fakultetas, jį lanko per 100 senjorų. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi Sveikos gyvensenos, Meno, Užsienio kalbų fakultetai. Iš viso yra net 15 fakultetų, dar turime tris meno kolektyvus“, – pasakoja O. Sakalauskienė.
Buvusi kariškė Aldona Brusokienė lanko Menų fakultetui priklausantį šokių kolektyvą, Namų ūkio ir Aplinkosaugos fakultetus. Pastarojo klausytojai ją išrinko seniūne. „Aplinkosauga dabar daug kas domisi – žmonėms rūpi, kaip išsaugoti gamtą, kad ir ateities kartos galėtų normaliai gyventi. Šį fakultetą lankau nuo 2007-ųjų ir galiu pasakyti, kad visos paskaitos įdomios, niekada nesikartojo informacija. Be to, dažnai važiuojame į įvairias ekskursijas, jos irgi labai įdomios. Apskritai šis universitetas yra geriausias vaistas nuo depresijos“, – kalba moteris.
Jos vyras, buvęs policininkas Rimantas Brusokas lanko Teisės fakulteto paskaitas, be to, yra jo seniūnas. Dar kartais nueina į politinių diskusijų klubą. „Išėjęs į pensiją turėjau sveikatos problemų, bet paskui žmonos pavyzdžiu ėmiau lankyti paskaitas. Labai tuo džiaugiuosi“, – pasakoja senjoras.

Karolina Mackevičiūtė