Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

„Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“

 

Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus iš saugyklos tokį praeities liudininką (net nesinori jo vadinti daiktu ar eksponatu…) norisi ne tik gėrėtis to meto moterų kruopštumu, išmone, bet ir perskaityti kaip seną rankraštį: neretai muziejininkai, dėliodami tarsi vienas su kitu nesusijusius dalykus – detales, citatas, konkretaus audeklo gabalėlį – atranda nuostabių dalykų. „Ko gero, tik muziejininkai, restauratoriai, archyvų darbuotojai, praleidžiantys gyvenimą tarp senų daiktų, iš tiesų supranta jų vertę ir mato tikrąjį grožį…“ Danutė Katkuvienė turi teisę taip sakyti, nes ji čia atėjo rugsėjį – prieš 35 metus.

Nuo pradžios – prie liaudies meno
Pateko beveik atsitiktinai: rajono laikraštyje perskaitė skelbimą, kad (tuomet dar Kapsuko) kraštotyros muziejui reikia darbuotojo. Direktorė Aldona Urmanavičienė, ilgai vadovavausi šiai kultūros įstaigai, pakalbėjusi, paklausinėjusi jauną darbuotoją priėmė, o šią, sako, labiausiai nugąsdinęs pareigų pavadinimas – „mokslinė bendradarbė“… Bet tai – tik popieriuje. O pirmasis darbas vos atėjus – tradicinės rudeninės tuomečio rajono liaudies meno parodos ruošimas. „Tos parodos būdavo didžiulės, sunešdavo, suveždavo darbų dešimtimis – ir visi autoriai norėjo, kad viskas būtų parodyta… Buvome pačios ir apipavidalintojos, dizainerės, ir kabintojos (tuomet dirbo Vyta Grudzinskienė, dabar fondų saugotoja, ir dar vienas žmogus – N. L.). Darbų būdavo įvairiausių, daug ir tekstilės, nes audėjų buvo daug. Nemažai jų dirbo mieste veikusiame Kauno meno gaminių įmonės tekstilės ceche (vadinamosios namudininkės): audė rankšluosčius, juostas, lovatieses, kitos mezgė ir gražiausius darbus eksponuodavo.“ Parodų muziejuje būdavo nuolat, jas rengdavo liaudies meno meistrai, kitos buvo dėl to, kad „reikėjo“, prie visų reikėjo pridėti ranką, bet muziejininko darbe tai – tik dalelė visos veiklos.
Eksponatų saugojimas, sisteminimas, propagavimas, naujų paieška ir rinkimas… Spartėjant gyvenimo tėkmei, keičiantis madoms, stiliams – o ir epochoms – tai tapo ypatingai svarbu ir reikšminga. Reikėjo daug ką suskubti. Tai, ką lengva ranka esame išmetę, jau tapo ne tik retu daiktu, bet ir muziejine vertybe – ypač tai liečia buities, namų apyvokos ar puošybos daiktus. „Vertinama tai, kas dingsta, nyksta: štai buvusios populiarios servetėlės – kampukai, kurias dėdavome ant lentynų, etažerėse (o ir jų beveik nebėra), dabar jau vertinamos kaip to laikmečio ženklas… Kilnodama senus daiktus dažnai pagalvoju, kad jie irgi turi savo likimą. Vieni mėtosi palėpėse ar išrūksta per kaminą, o kiti, žiūrėk, patenka į muziejų ir dar gyvena šimtą ar daugiau metų… Kilnoji kokį rūbą ir norom nenorom kyla klausimas: kas jį dėvėjo? Gal buvo siūtas kokia ypatinga proga?“

Didžiuotis tikrai yra kuo
Besisukant darbų verpete tekstilė pamažu tapo sritimi, kuri vis labiau domino ir, galima sakyti, užbūrė. Mama nebuvo audėja, bet – neprasta siuvėja, tad audeklas kaip ir kiekvienai mergaitei, buvo ir gražu, ir įdomu. Pagal pareigas priklausė rūpintis tekstilės fondu, bet ne dėl to ji ėmė traukti vis labiau. Senieji audeklai buvo tarsi paslaptis su savo įmantriais ir visai paprastučiais raštais, glotnūs it ledas, skryniose gulėję – ir apdilę, apspurę nuo ilgo naudojimo; kartais tokių keistų spalvų derinių, kad tik galėjai spėlioti, kodėl: ar tai, kuri audė, buvo tiesiog gražu, ar kuo sekė, o gal paprasčiausiai neturėjo tuo metu kitos spalvos siūlų?
Turtingoje muziejaus tekstilės kolekcijoje daug itin vertingų eksponatų surinkta Vinco Šlekio, kuris ir laikomas jo įkūrėju. Lietuvybės idėjas puoselėjęs, be kitos veiklos, susitelkęs ir į liaudies meną (rinkęs ir dainas, ir senus daiktus), surengęs parodą Kaune, paskui eksponatus padovanojo Marijampolės „Sodžiaus“ muziejui. Čia dabar yra per 8 tūkstančius tekstilės vienetų – kalbant muziejininkų terminais, vien juostų apie 400 (įskaitant ir naująsias). Ir pačius stebina gausi drobulių kolekcija – jų net trisdešimt, o Šilutės muziejus, kuriame pašnekovė neseniai lankėsi, džiaugiasi, kad turi jų bent šešetą…

Lobių užrakinę nelaiko…
Smagu, kad turtingi fondai, gausios ir vertingos kolekcijos, į kurias su pavydu žvelgia kolegos, bet muziejus nėra senų daiktų sandėlis. Jei viskas saugyklose – kam iš to nauda? „Niekada tų „skrynių“ nelaikėme uždarytų, neprieinamų. Ne tik parodas rengėme, bet ir leisdavome ieškantiems autentiškų pavyzdžių susipažinti su tuo, kas yra. Tačiau kai atsirado galimybė parengti ir išleisti katalogus, parodyti viską, tik­rai buvo didelis džiaugsmas. Aišku, pirmiausia – didelis, juodas darbas.“ Pagal projektus – juos visus parengė Danutė Katkuvienė – išleistas kuklus katalogas, skirtas tapytojui Blažiejui Krivickui, 2007 metais – „Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra“ ir net keturi tekstilės katalogai. Rėmėjai buvo skirtingi, o lėšos – vienas didžiausių galvos skausmų. Paprastai gaunama dalimis: net jau parengus visą medžiagą dar nežinia, ar ji ir liks tik makete, ar taps leidiniu… Tokia situacija ir dabar, bet apie tai kiek vėliau.
Marijampoliečių tekstilės katalogai dažnai vadinami net albumais ar vadovėliais, nes juose ir kokybiškos eksponatų nuotraukos (fotografas Romas Linionis), ir profesionalūs apžvalginiai tekstai, tikslūs aprašai bei raštų schemos (tautinio kostiumo ekspertės Astos Vandytės nuopelnas). Danutė Katkuvienė džiaugiasi, kad būtent turtingi muziejaus tekstilės fondai suvedė su tuomečiais Dalios ir Zigmo Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos Vilkijoje dėstytojais. Jie per praktiką atsiveždavo studentes susipažinti su Sūduvos tekstile. „Marijampolės krašto juostos“ dienos šviesą išvydo 2005 metais, ruošiant buvo daug nežinios, o raštų schemos buvo piešiamos ranka… Per 200 senųjų juostų bei jų raštų sugulė į leidinio puslapius, jis etnokultūros specialistų buvo įvertintas labai gerai, praėjus dešimtmečiui jau tapo retenybe. „Dažnokai mūsų klausia, ar dar turime šį katalogą, nes raštus galima naudoti ne vien audimui: išpopuliarėjus riešinėms ne viena jų mezgėja sėkmingai juos pritaiko. Jei būtų galimybių, šį katalogą tikrai reikėtų išleisti iš naujo.“
Apie tai, kiek laiko ir jėgų atiduodama tokiam leidiniui, būtų galima kalbėti atskirai. Ir net ne džiaugsmas, kad viską užbaigei, svarbiausia: „Aš kartais pagalvoju, ar Vincas Šlekys, važinėdamas po kaimus dviračiu ir rinkdamas, kaip visi sakė, „senienas“ įsivaizdavo, kas bus po daugelio metų.
Manau, tikėjo, kad tie daiktai nebus užmiršti, užmesti. Kai išleidžiame naują knygą, ne tik plačiai atveriame savo „skrynias“, bet tarsi atiduodame ir jam kažkokią skolą ar tęsiame darbą…“ Po netrumpo kruopštaus darbo (2008 m.) pasirodė katalogas „Suvalkiečių prijuostės“. Ji, sako muziejininkė, pačiai bene pati gražiausia. Be eksponatų nuotraukų, schemų ir aprašų, čia nemažai nespalvotų fotografijų, kuriose kaimo moterys su tautiniais rūbais ar kokia viena jų detale. Sako, tą pluoštelį senų nuotraukų laiku aptikę vos ne atsitiktinai, o atidžiau panagrinėjus pasirodė, kad prijuosčių nuotraukose raštai tokie patys, kaip ir kai kurių senųjų eksponatų. Prieita prie išvados, kad V. Šlekys specialiai prašęs moterų papozuoti… Tokie atradimai ar sutapimai visada džiugina, lyg suartina epochas ir skirtingus žmones.
„Suvalkiečių marškiniai“ – trečiasis muziejaus katalogas, skirtas tekstilei, išleistas 2011 metais. Čia pateikti 83 daiktų labai detalūs aprašymai, nuotraukos, siuvinėjimo ornamentų brėžiniai. Ketvirtasis – „Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“ (čia aprašomos ir drobulės) pasirodė 2013-aisiais. Visus leidinius pristatant buvo surengtos fotografijų ir pačių eksponatų parodos ne tik Marijampolėje, bet ir pas kolegas, daug kur važinėta su atskiromis kolekcijomis, dalyvauta šventėse.

„Tikras daiktas lieka ilgam…“
Taip pašnekovė, sako, dažnai pagalvojanti bekilnodama jau ir šimt­metį, ir daugiau „pragyvenusius“, iš natūralaus pluošto, siūlas prie siūlo tvirtai suaustus, audeklus ar iš jų pasiūtus drabužius, juvelyriškus nėrinius papuošimui, siuvinėjimą… Ir pati labai mėgsta lino rūbus, kurie turi ir etnografinių elementų. Turi ir dėvi tautinį kostiumą – muziejaus eksponatų kopiją, jaučiasi su juo gerai. Didele audėja pati, sako, netapusi (gal dėl laiko stokos), bet juostas austi, vyti moka. O didelė atgaiva – mezgimas. Pastaraisiais metais dalyvavo ir parodose su riešinėmis (jos, sako, kaip priklausomybė: pradėjęs negali sustoti, tad vežasi mezginį ir į kelionę…), kojinėmis.
Tačiau tai – tik laisvalaikiui. O muziejuje jau senokai ruošiamas dar vienas katalogas: buvo gauta dalis finansavimo leidiniui „Moteriški ir vyriški drabužiai ir jų detalės“. Prie jo dirba vėl tas pats būrelis. „Čia bus liemenės, sijonai, pilnų komplektų dalys, diržai, petnešos, kitos smulkios detalės. Kai jį išleisime, kaip planuojame, Muziejų dienai pavasarį (vėl – jei tik gausime rėmimą leidybai, nes jau viskas paruošta), bus sukataloguoti visi drabužiai, esantys fonduose. Tačiau tai ne pabaiga. Turime apie 200 rankšluosčių, dalis jų tikrai seni – labai gražūs, su monogramomis, vienas priklausė kunigui Jonui Totoraičiui… Turime lovatiesių, kitų dalykų – visi turtai dar neiškelti. Apie juos netrukus pasakosiu konferencijoje Vilniuje.“

Danutė Katkuvienė su kraštotyros muziejaus direktoriumi Antanu Pilecku Miesto dienų šventėje 2009 metais: ypatingomis progomis muziejininkai puošiasi tautiniais rūbais.Į šiuos leidinius sudėta ir daug darbo, ir širdies šilumos... Mezgimas – vienas maloniausių užsiėmimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...