Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

„Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“

 

Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus iš saugyklos tokį praeities liudininką (net nesinori jo vadinti daiktu ar eksponatu…) norisi ne tik gėrėtis to meto moterų kruopštumu, išmone, bet ir perskaityti kaip seną rankraštį: neretai muziejininkai, dėliodami tarsi vienas su kitu nesusijusius dalykus – detales, citatas, konkretaus audeklo gabalėlį – atranda nuostabių dalykų. „Ko gero, tik muziejininkai, restauratoriai, archyvų darbuotojai, praleidžiantys gyvenimą tarp senų daiktų, iš tiesų supranta jų vertę ir mato tikrąjį grožį…“ Danutė Katkuvienė turi teisę taip sakyti, nes ji čia atėjo rugsėjį – prieš 35 metus.

Nuo pradžios – prie liaudies meno
Pateko beveik atsitiktinai: rajono laikraštyje perskaitė skelbimą, kad (tuomet dar Kapsuko) kraštotyros muziejui reikia darbuotojo. Direktorė Aldona Urmanavičienė, ilgai vadovavausi šiai kultūros įstaigai, pakalbėjusi, paklausinėjusi jauną darbuotoją priėmė, o šią, sako, labiausiai nugąsdinęs pareigų pavadinimas – „mokslinė bendradarbė“… Bet tai – tik popieriuje. O pirmasis darbas vos atėjus – tradicinės rudeninės tuomečio rajono liaudies meno parodos ruošimas. „Tos parodos būdavo didžiulės, sunešdavo, suveždavo darbų dešimtimis – ir visi autoriai norėjo, kad viskas būtų parodyta… Buvome pačios ir apipavidalintojos, dizainerės, ir kabintojos (tuomet dirbo Vyta Grudzinskienė, dabar fondų saugotoja, ir dar vienas žmogus – N. L.). Darbų būdavo įvairiausių, daug ir tekstilės, nes audėjų buvo daug. Nemažai jų dirbo mieste veikusiame Kauno meno gaminių įmonės tekstilės ceche (vadinamosios namudininkės): audė rankšluosčius, juostas, lovatieses, kitos mezgė ir gražiausius darbus eksponuodavo.“ Parodų muziejuje būdavo nuolat, jas rengdavo liaudies meno meistrai, kitos buvo dėl to, kad „reikėjo“, prie visų reikėjo pridėti ranką, bet muziejininko darbe tai – tik dalelė visos veiklos.
Eksponatų saugojimas, sisteminimas, propagavimas, naujų paieška ir rinkimas… Spartėjant gyvenimo tėkmei, keičiantis madoms, stiliams – o ir epochoms – tai tapo ypatingai svarbu ir reikšminga. Reikėjo daug ką suskubti. Tai, ką lengva ranka esame išmetę, jau tapo ne tik retu daiktu, bet ir muziejine vertybe – ypač tai liečia buities, namų apyvokos ar puošybos daiktus. „Vertinama tai, kas dingsta, nyksta: štai buvusios populiarios servetėlės – kampukai, kurias dėdavome ant lentynų, etažerėse (o ir jų beveik nebėra), dabar jau vertinamos kaip to laikmečio ženklas… Kilnodama senus daiktus dažnai pagalvoju, kad jie irgi turi savo likimą. Vieni mėtosi palėpėse ar išrūksta per kaminą, o kiti, žiūrėk, patenka į muziejų ir dar gyvena šimtą ar daugiau metų… Kilnoji kokį rūbą ir norom nenorom kyla klausimas: kas jį dėvėjo? Gal buvo siūtas kokia ypatinga proga?“

Didžiuotis tikrai yra kuo
Besisukant darbų verpete tekstilė pamažu tapo sritimi, kuri vis labiau domino ir, galima sakyti, užbūrė. Mama nebuvo audėja, bet – neprasta siuvėja, tad audeklas kaip ir kiekvienai mergaitei, buvo ir gražu, ir įdomu. Pagal pareigas priklausė rūpintis tekstilės fondu, bet ne dėl to ji ėmė traukti vis labiau. Senieji audeklai buvo tarsi paslaptis su savo įmantriais ir visai paprastučiais raštais, glotnūs it ledas, skryniose gulėję – ir apdilę, apspurę nuo ilgo naudojimo; kartais tokių keistų spalvų derinių, kad tik galėjai spėlioti, kodėl: ar tai, kuri audė, buvo tiesiog gražu, ar kuo sekė, o gal paprasčiausiai neturėjo tuo metu kitos spalvos siūlų?
Turtingoje muziejaus tekstilės kolekcijoje daug itin vertingų eksponatų surinkta Vinco Šlekio, kuris ir laikomas jo įkūrėju. Lietuvybės idėjas puoselėjęs, be kitos veiklos, susitelkęs ir į liaudies meną (rinkęs ir dainas, ir senus daiktus), surengęs parodą Kaune, paskui eksponatus padovanojo Marijampolės „Sodžiaus“ muziejui. Čia dabar yra per 8 tūkstančius tekstilės vienetų – kalbant muziejininkų terminais, vien juostų apie 400 (įskaitant ir naująsias). Ir pačius stebina gausi drobulių kolekcija – jų net trisdešimt, o Šilutės muziejus, kuriame pašnekovė neseniai lankėsi, džiaugiasi, kad turi jų bent šešetą…

Lobių užrakinę nelaiko…
Smagu, kad turtingi fondai, gausios ir vertingos kolekcijos, į kurias su pavydu žvelgia kolegos, bet muziejus nėra senų daiktų sandėlis. Jei viskas saugyklose – kam iš to nauda? „Niekada tų „skrynių“ nelaikėme uždarytų, neprieinamų. Ne tik parodas rengėme, bet ir leisdavome ieškantiems autentiškų pavyzdžių susipažinti su tuo, kas yra. Tačiau kai atsirado galimybė parengti ir išleisti katalogus, parodyti viską, tik­rai buvo didelis džiaugsmas. Aišku, pirmiausia – didelis, juodas darbas.“ Pagal projektus – juos visus parengė Danutė Katkuvienė – išleistas kuklus katalogas, skirtas tapytojui Blažiejui Krivickui, 2007 metais – „Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra“ ir net keturi tekstilės katalogai. Rėmėjai buvo skirtingi, o lėšos – vienas didžiausių galvos skausmų. Paprastai gaunama dalimis: net jau parengus visą medžiagą dar nežinia, ar ji ir liks tik makete, ar taps leidiniu… Tokia situacija ir dabar, bet apie tai kiek vėliau.
Marijampoliečių tekstilės katalogai dažnai vadinami net albumais ar vadovėliais, nes juose ir kokybiškos eksponatų nuotraukos (fotografas Romas Linionis), ir profesionalūs apžvalginiai tekstai, tikslūs aprašai bei raštų schemos (tautinio kostiumo ekspertės Astos Vandytės nuopelnas). Danutė Katkuvienė džiaugiasi, kad būtent turtingi muziejaus tekstilės fondai suvedė su tuomečiais Dalios ir Zigmo Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos Vilkijoje dėstytojais. Jie per praktiką atsiveždavo studentes susipažinti su Sūduvos tekstile. „Marijampolės krašto juostos“ dienos šviesą išvydo 2005 metais, ruošiant buvo daug nežinios, o raštų schemos buvo piešiamos ranka… Per 200 senųjų juostų bei jų raštų sugulė į leidinio puslapius, jis etnokultūros specialistų buvo įvertintas labai gerai, praėjus dešimtmečiui jau tapo retenybe. „Dažnokai mūsų klausia, ar dar turime šį katalogą, nes raštus galima naudoti ne vien audimui: išpopuliarėjus riešinėms ne viena jų mezgėja sėkmingai juos pritaiko. Jei būtų galimybių, šį katalogą tikrai reikėtų išleisti iš naujo.“
Apie tai, kiek laiko ir jėgų atiduodama tokiam leidiniui, būtų galima kalbėti atskirai. Ir net ne džiaugsmas, kad viską užbaigei, svarbiausia: „Aš kartais pagalvoju, ar Vincas Šlekys, važinėdamas po kaimus dviračiu ir rinkdamas, kaip visi sakė, „senienas“ įsivaizdavo, kas bus po daugelio metų.
Manau, tikėjo, kad tie daiktai nebus užmiršti, užmesti. Kai išleidžiame naują knygą, ne tik plačiai atveriame savo „skrynias“, bet tarsi atiduodame ir jam kažkokią skolą ar tęsiame darbą…“ Po netrumpo kruopštaus darbo (2008 m.) pasirodė katalogas „Suvalkiečių prijuostės“. Ji, sako muziejininkė, pačiai bene pati gražiausia. Be eksponatų nuotraukų, schemų ir aprašų, čia nemažai nespalvotų fotografijų, kuriose kaimo moterys su tautiniais rūbais ar kokia viena jų detale. Sako, tą pluoštelį senų nuotraukų laiku aptikę vos ne atsitiktinai, o atidžiau panagrinėjus pasirodė, kad prijuosčių nuotraukose raštai tokie patys, kaip ir kai kurių senųjų eksponatų. Prieita prie išvados, kad V. Šlekys specialiai prašęs moterų papozuoti… Tokie atradimai ar sutapimai visada džiugina, lyg suartina epochas ir skirtingus žmones.
„Suvalkiečių marškiniai“ – trečiasis muziejaus katalogas, skirtas tekstilei, išleistas 2011 metais. Čia pateikti 83 daiktų labai detalūs aprašymai, nuotraukos, siuvinėjimo ornamentų brėžiniai. Ketvirtasis – „Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“ (čia aprašomos ir drobulės) pasirodė 2013-aisiais. Visus leidinius pristatant buvo surengtos fotografijų ir pačių eksponatų parodos ne tik Marijampolėje, bet ir pas kolegas, daug kur važinėta su atskiromis kolekcijomis, dalyvauta šventėse.

„Tikras daiktas lieka ilgam…“
Taip pašnekovė, sako, dažnai pagalvojanti bekilnodama jau ir šimt­metį, ir daugiau „pragyvenusius“, iš natūralaus pluošto, siūlas prie siūlo tvirtai suaustus, audeklus ar iš jų pasiūtus drabužius, juvelyriškus nėrinius papuošimui, siuvinėjimą… Ir pati labai mėgsta lino rūbus, kurie turi ir etnografinių elementų. Turi ir dėvi tautinį kostiumą – muziejaus eksponatų kopiją, jaučiasi su juo gerai. Didele audėja pati, sako, netapusi (gal dėl laiko stokos), bet juostas austi, vyti moka. O didelė atgaiva – mezgimas. Pastaraisiais metais dalyvavo ir parodose su riešinėmis (jos, sako, kaip priklausomybė: pradėjęs negali sustoti, tad vežasi mezginį ir į kelionę…), kojinėmis.
Tačiau tai – tik laisvalaikiui. O muziejuje jau senokai ruošiamas dar vienas katalogas: buvo gauta dalis finansavimo leidiniui „Moteriški ir vyriški drabužiai ir jų detalės“. Prie jo dirba vėl tas pats būrelis. „Čia bus liemenės, sijonai, pilnų komplektų dalys, diržai, petnešos, kitos smulkios detalės. Kai jį išleisime, kaip planuojame, Muziejų dienai pavasarį (vėl – jei tik gausime rėmimą leidybai, nes jau viskas paruošta), bus sukataloguoti visi drabužiai, esantys fonduose. Tačiau tai ne pabaiga. Turime apie 200 rankšluosčių, dalis jų tikrai seni – labai gražūs, su monogramomis, vienas priklausė kunigui Jonui Totoraičiui… Turime lovatiesių, kitų dalykų – visi turtai dar neiškelti. Apie juos netrukus pasakosiu konferencijoje Vilniuje.“

Danutė Katkuvienė su kraštotyros muziejaus direktoriumi Antanu Pilecku Miesto dienų šventėje 2009 metais: ypatingomis progomis muziejininkai puošiasi tautiniais rūbais.Į šiuos leidinius sudėta ir daug darbo, ir širdies šilumos... Mezgimas – vienas maloniausių užsiėmimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę ...
  • Spalio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-16
      COVID-19 įsisuko į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose – nepaprastoji padėtis. Koronaviruso infekcija šiuo metu serga net 13 gyventojų ir 4 darbuotojai. Visi sergantys globotiniai gydomi globos namuose. Nei Marijampolės ligoninė, nei Kauno klinikos sergančiųjų nepriėmė.       Po penkių pasimatymų – 50 metų kartu Gražus ir jaukus Marijampolės poezijos ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.