Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

Poeto atminimas neblėsta, jo gimtoji sodyba lankoma jaunimo.

Poeto atminimas neblėsta, jo gimtoji sodyba lankoma jaunimo.

Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime.
Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas.
Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams.
Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai.
Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną sovietinę premiją, taip pat jam buvo suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas ir nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Didžiausio įvertinimo A. Matutis sulaukė 1984 m., kai jo rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ buvo apdovanota Hanso Kristijano Anderseno diplomu.
Rašytojo knygos išleistos daugiau kaip milijono egzempliorių tiražu. Daugelis rinkinių išversti į užsienio kalbas.
A. Matutis mirė 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje.
1991 m. atidarytas A. Matučio memorialinis muziejus (Alytaus kraštotyros muziejaus filialas). Varėnos rajone yra A. Matučio pastatytas namelis – drevė, dabar tapusi muziejumi. Kas antrus metus čia vyksta „Poezijos pavasarėlis“, jame įteikiama A. Matučio premija už gražiausią eilėraštį vaikams, o nuo 1995 m. apdovanojami ir jaunieji poetai.
1988 m. viena Igliaukos miestelio gatvė pavadinta poeto vardu. 1989 m. Igliaukos vidurinei mokyk­lai suteiktas A. Matučio vardas. Rašytojo vardu buvo pavadinta pradinė mokykla Alytuje. Zomčinės kaime veikia A. Matučio gimtoji sodyba-muziejus. 1997 m. rudenį prie jo įkurtas skulptūrų parkas.
Vaikas, besidžiaugiantis pasauliu
Poetas rašė ne tik apie vaikus, bet ir apie paukštelius, žvėrelius, kurie įgijo tokius pačius bruožus kaip ir žmonių vaikai – pasitikintys savimi, žvalūs, optimistiški. Labiausiai išsiskiriantis kūrybos bruožas – visa apimantis vaikiškumas: pradedant pasaulio suvokimu, baigiant poetika. Eilėraščio centre – vaikas, besidžiaugiantis pasauliu, vaikyste. Iki A. Matučio lietuvių vaikų poezijoje nebuvo taip džiaugsmingai savimi ir pasauliu besimėgaujančio mažojo herojaus.
Tokios kūrybos temos nestebina, nes pagrindiniai poeto šaltiniai – artima draugystė su vaikais ir Gudų giria, kurios pakrašty, ant Uosupio upelio kranto, apie 1972 metus poetas pasistatė namelį, kuriame mėgdavo ilgėliau apsistoti. Mėgo žvejoti ir keliauti.
Vienas iš A. Matučio kūrybos principų – rašyti tai, ko trūksta lietuvių vaikų poezijoje. A. Matutis norėjo sukurti „mielą herojuką su žmogiškomis savybėmis ir silpnybėmis, tokį, kuriuo vaikai pasitikėtų ir mylėtų kaip draugą“. Tikėjosi, kad toks galėtų būti jo sukurtas Drevinukas – personažas, kurio ieškojo daugiau kaip 30 metų.
A. Matutis – trumpojo eilėraščio meistras. Išleido daugiau kaip 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams. Jis parengė literatūros, istorijos skaitinių knygų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Iš rusų kalbos išvertė estų, kirgizų, baltarusių, rusų poetų eilėraščių, parašė apybraižų, sukūrė libretą Jurgio Gaižausko operai „Buratinas“.
Marijampolės mokytojų seminarija
A. Matutį, kaip pedagogą ir asmenybę, formavo Marijampolės mokytojų seminarija.
Švietimo ministerija ją įsteigė 1919 metais karininkų klubo pastate. 1925 metais buvo pastatyti seminarijos rūmai, sutvarkyta aplinka, o buvusiame karininkų klube pradėjo veikti pavyzdinė pradžios mokykla, kur seminaristai atlikdavo praktiką.
Apie 1930 metus įstaiga tapo viena didžiausių Lietuvoje. 1936 m., nusprendus mokytojus rengti Klaipėdos pedagoginiame institute, seminarija Marijampolėje buvo uždaryta. Tais metais buvo išleista 13-oji seminaristų laida. 1938 metais leidinyje „Lietuvos mokykla“ buvo rašoma: „(…) Šiuo metu pradžios mokyklose mokytojų gerokai trūksta. Taigi atsiranda reikalas padidinti ir mokytojus ruošiančių įstaigų skaičių. (… ) Projektuojama ateityje greta pedagoginių institutų turėti ir 3 mokytojų seminarijas: Tauragėje – žemaičiams, Panevėžyje – aukštaičiams ir Marijampolėje – sūduviams.“ Marijampolės seminarija pagal besimokančiųjų skaičių buvo didžiausia šalyje, turėjusi gerą materialinę bazę, pavyzdingai sutvarkytą teritoriją, nepriekaištingą kalbinę aplinką.
1938 m., vėl atidarius Marijampolės seminariją, vos spėta išleisti paskutinę 14-ąją laidą. Po metų seminariją norėta pertvarkyti į aukštesnio lygio mokymo įstaigą, bet sovietinė invazija neleido įgyvendinti sumanymų. O ir daugelis pedagogų (P. Dambrauskas, M. Korsakaitė, P. Maldeikis, V. Ramonas) pasitraukė į Vakarus.
1943 metų kovą vokiečiai seminariją vėl uždarė. Nors karo pabaigoje seminarijos patalpos buvo nuniokotos, sunaikintas archyvas, biblioteka, sudarkytas parkas, bet 1944 m. seminarija vėl pradėjo darbą.
Kaip rašo Viktoras Vitkus, Marijampolės seminarijos istorijos tyrinėtojai geru žodžiu mena talentingą organizatorių ir visuomenininką A. Daniliauską, entuziastingą grožio puoselėtoją F. Treigį (tai jis kartu su seminaristais sutvarkė aplinką: pasodino parką, sodą, įrengė gėlynus ir sporto aikštelę), jaunimo mėgstamą pedagogą, kelių vadovėlių autorių J. Mičiulį, ilgametę direktoriaus pavaduotoją, monografijos apie Vytautą Didįjį vieną iš autorių M. Krasauskaitę, lietuvių pedagogikos mokslininką P. Maldeikį, istoriką A. Kučinskį (Kučą), rašytoją V. Ramanauską (Ramoną), muzikus J. Kamaitį ir K. Gurevičių.
Seminarija padovanojo Lietuvai poetus A. Matutį, K. Borutą, A. Gustaitį, filosofą P. Dielininkaitį, pedagogus M. Karčiauskienę, P. Naujokaitį, Tauro apygardos partizanų vadą A. Grybiną (Faustą) ir daug kitų. Dažnai menamas V. Janulevičius, aktyviai ir gausiai bendradarbiavęs spaudoje, daugiausia pedagoginiuose žurnaluose.
1952 m. Sovietų Sąjungos pavyzdžiu mokytojų seminarija buvo pavadinama pedagogine mokykla. 1959 m. šalia pradinių mokyklų mokytojų buvo pradėti rengti ir ikimokyklinių įstaigų pedagogai. Įvertinus mokyklos veiklą, 1964 m. ji buvo patvirtinta atramine pedagogine mokykla, tai yra, jai pavesta vadovauti šalies pedagoginių mokyklų metodinei ir kūrybinei veiklai.
1986 m. buvo prijungta Marijampolės kultūros mokykla, kuri tapo pedagoginės mokyklos muzikos skyriumi. Čia iš pradžių buvo rengiami chorvedžiai, kaimo kapelų vadovai, dramos kolektyvų režisieriai, vėliau – muzikos mokytojai. Besimokančiųjų skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio, dėstytojų – iki dviejų šimtų.
1991 m. mokykla reorganizuota į aukštesniąją pedagogikos mokyk­lą. Pakito mokyklos struktūra, pradėti ruošti naujų specialybių pedagogai. Tenkinant Vilkaviškio vyskupijos kurijos pageidavimą, nuo 1996 m. būsimiems muzikos mokytojams buvo sudaryta galimybė įgyti bažnyčios vargonininkų specializaciją.
Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. aukštesnioji pedagogikos mokykla buvo reorganizuota į naujai įsteigtos kolegijos fakultetą – Edukologijos ir socialinio darbo.
Įdomūs mokyklos vardo pokyčiai: pradžioje Marijampolės mokytojų seminarija, vėliau O. Žemaitytės-Sukackienės mokytojų seminarija, paskui Kapsuko O. Sukackienės pedagoginė mokyk­la, O. Sukackienės pedagoginė muzikos mokykla, Marijampolės pedagoginė muzikos mokykla, Marijampolės aukštesnioji pedagogikos mokykla.
Matučio sodyba-muziejus Zomčinėje
Sodybos-muziejaus Zomčinės kaime prižiūrėtojas Algimantas Lanauskas mielai sutinka lankytojus, pasakoja apie poeto gyvenimą. Šioje sodyboje gimė ir augo A. Matutis.
Ekspozicijoje, kuri išdėstyta viename kambaryje, galima pamatyti nemažai autentiškų buities daiktų. Čia yra poeto motinos kraičio skrynia, jo senelės Magdelenos Šelmienės austas rankšluostis, kuriam jau apie 150 metų, rankomis austų lininių medžiagų atraižos, buities apyvokos daiktai ir daug kitų įdomių eksponatų. Turima įvairių metų leidimo poeto kūrybos leidinių. Jauki sodybos aplinka, tvenkinys su tilteliu, senų aukštų maumedžių eilė, juosianti sodybos kraštą, sena klėtis, du aukšti kaštonai – visa tai padeda pajusti tą atmosferą, kurioje augo ir brendo garsus vaikų poetas.

Poeto senelės Magdelenos Šelmienės austas abrūsas. A. Matučio gimtoji sodyba – puiki vieta renginiams ir traukos centras literatūros mėgėjams. Ekspozicija Matučio muziejuje Zomčinės kaime.

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...