Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

Poeto atminimas neblėsta, jo gimtoji sodyba lankoma jaunimo.

Poeto atminimas neblėsta, jo gimtoji sodyba lankoma jaunimo.

Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime.
Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas.
Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams.
Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai.
Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną sovietinę premiją, taip pat jam buvo suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas ir nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Didžiausio įvertinimo A. Matutis sulaukė 1984 m., kai jo rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ buvo apdovanota Hanso Kristijano Anderseno diplomu.
Rašytojo knygos išleistos daugiau kaip milijono egzempliorių tiražu. Daugelis rinkinių išversti į užsienio kalbas.
A. Matutis mirė 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje.
1991 m. atidarytas A. Matučio memorialinis muziejus (Alytaus kraštotyros muziejaus filialas). Varėnos rajone yra A. Matučio pastatytas namelis – drevė, dabar tapusi muziejumi. Kas antrus metus čia vyksta „Poezijos pavasarėlis“, jame įteikiama A. Matučio premija už gražiausią eilėraštį vaikams, o nuo 1995 m. apdovanojami ir jaunieji poetai.
1988 m. viena Igliaukos miestelio gatvė pavadinta poeto vardu. 1989 m. Igliaukos vidurinei mokyk­lai suteiktas A. Matučio vardas. Rašytojo vardu buvo pavadinta pradinė mokykla Alytuje. Zomčinės kaime veikia A. Matučio gimtoji sodyba-muziejus. 1997 m. rudenį prie jo įkurtas skulptūrų parkas.
Vaikas, besidžiaugiantis pasauliu
Poetas rašė ne tik apie vaikus, bet ir apie paukštelius, žvėrelius, kurie įgijo tokius pačius bruožus kaip ir žmonių vaikai – pasitikintys savimi, žvalūs, optimistiški. Labiausiai išsiskiriantis kūrybos bruožas – visa apimantis vaikiškumas: pradedant pasaulio suvokimu, baigiant poetika. Eilėraščio centre – vaikas, besidžiaugiantis pasauliu, vaikyste. Iki A. Matučio lietuvių vaikų poezijoje nebuvo taip džiaugsmingai savimi ir pasauliu besimėgaujančio mažojo herojaus.
Tokios kūrybos temos nestebina, nes pagrindiniai poeto šaltiniai – artima draugystė su vaikais ir Gudų giria, kurios pakrašty, ant Uosupio upelio kranto, apie 1972 metus poetas pasistatė namelį, kuriame mėgdavo ilgėliau apsistoti. Mėgo žvejoti ir keliauti.
Vienas iš A. Matučio kūrybos principų – rašyti tai, ko trūksta lietuvių vaikų poezijoje. A. Matutis norėjo sukurti „mielą herojuką su žmogiškomis savybėmis ir silpnybėmis, tokį, kuriuo vaikai pasitikėtų ir mylėtų kaip draugą“. Tikėjosi, kad toks galėtų būti jo sukurtas Drevinukas – personažas, kurio ieškojo daugiau kaip 30 metų.
A. Matutis – trumpojo eilėraščio meistras. Išleido daugiau kaip 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams. Jis parengė literatūros, istorijos skaitinių knygų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Iš rusų kalbos išvertė estų, kirgizų, baltarusių, rusų poetų eilėraščių, parašė apybraižų, sukūrė libretą Jurgio Gaižausko operai „Buratinas“.
Marijampolės mokytojų seminarija
A. Matutį, kaip pedagogą ir asmenybę, formavo Marijampolės mokytojų seminarija.
Švietimo ministerija ją įsteigė 1919 metais karininkų klubo pastate. 1925 metais buvo pastatyti seminarijos rūmai, sutvarkyta aplinka, o buvusiame karininkų klube pradėjo veikti pavyzdinė pradžios mokykla, kur seminaristai atlikdavo praktiką.
Apie 1930 metus įstaiga tapo viena didžiausių Lietuvoje. 1936 m., nusprendus mokytojus rengti Klaipėdos pedagoginiame institute, seminarija Marijampolėje buvo uždaryta. Tais metais buvo išleista 13-oji seminaristų laida. 1938 metais leidinyje „Lietuvos mokykla“ buvo rašoma: „(…) Šiuo metu pradžios mokyklose mokytojų gerokai trūksta. Taigi atsiranda reikalas padidinti ir mokytojus ruošiančių įstaigų skaičių. (… ) Projektuojama ateityje greta pedagoginių institutų turėti ir 3 mokytojų seminarijas: Tauragėje – žemaičiams, Panevėžyje – aukštaičiams ir Marijampolėje – sūduviams.“ Marijampolės seminarija pagal besimokančiųjų skaičių buvo didžiausia šalyje, turėjusi gerą materialinę bazę, pavyzdingai sutvarkytą teritoriją, nepriekaištingą kalbinę aplinką.
1938 m., vėl atidarius Marijampolės seminariją, vos spėta išleisti paskutinę 14-ąją laidą. Po metų seminariją norėta pertvarkyti į aukštesnio lygio mokymo įstaigą, bet sovietinė invazija neleido įgyvendinti sumanymų. O ir daugelis pedagogų (P. Dambrauskas, M. Korsakaitė, P. Maldeikis, V. Ramonas) pasitraukė į Vakarus.
1943 metų kovą vokiečiai seminariją vėl uždarė. Nors karo pabaigoje seminarijos patalpos buvo nuniokotos, sunaikintas archyvas, biblioteka, sudarkytas parkas, bet 1944 m. seminarija vėl pradėjo darbą.
Kaip rašo Viktoras Vitkus, Marijampolės seminarijos istorijos tyrinėtojai geru žodžiu mena talentingą organizatorių ir visuomenininką A. Daniliauską, entuziastingą grožio puoselėtoją F. Treigį (tai jis kartu su seminaristais sutvarkė aplinką: pasodino parką, sodą, įrengė gėlynus ir sporto aikštelę), jaunimo mėgstamą pedagogą, kelių vadovėlių autorių J. Mičiulį, ilgametę direktoriaus pavaduotoją, monografijos apie Vytautą Didįjį vieną iš autorių M. Krasauskaitę, lietuvių pedagogikos mokslininką P. Maldeikį, istoriką A. Kučinskį (Kučą), rašytoją V. Ramanauską (Ramoną), muzikus J. Kamaitį ir K. Gurevičių.
Seminarija padovanojo Lietuvai poetus A. Matutį, K. Borutą, A. Gustaitį, filosofą P. Dielininkaitį, pedagogus M. Karčiauskienę, P. Naujokaitį, Tauro apygardos partizanų vadą A. Grybiną (Faustą) ir daug kitų. Dažnai menamas V. Janulevičius, aktyviai ir gausiai bendradarbiavęs spaudoje, daugiausia pedagoginiuose žurnaluose.
1952 m. Sovietų Sąjungos pavyzdžiu mokytojų seminarija buvo pavadinama pedagogine mokykla. 1959 m. šalia pradinių mokyklų mokytojų buvo pradėti rengti ir ikimokyklinių įstaigų pedagogai. Įvertinus mokyklos veiklą, 1964 m. ji buvo patvirtinta atramine pedagogine mokykla, tai yra, jai pavesta vadovauti šalies pedagoginių mokyklų metodinei ir kūrybinei veiklai.
1986 m. buvo prijungta Marijampolės kultūros mokykla, kuri tapo pedagoginės mokyklos muzikos skyriumi. Čia iš pradžių buvo rengiami chorvedžiai, kaimo kapelų vadovai, dramos kolektyvų režisieriai, vėliau – muzikos mokytojai. Besimokančiųjų skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio, dėstytojų – iki dviejų šimtų.
1991 m. mokykla reorganizuota į aukštesniąją pedagogikos mokyk­lą. Pakito mokyklos struktūra, pradėti ruošti naujų specialybių pedagogai. Tenkinant Vilkaviškio vyskupijos kurijos pageidavimą, nuo 1996 m. būsimiems muzikos mokytojams buvo sudaryta galimybė įgyti bažnyčios vargonininkų specializaciją.
Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. aukštesnioji pedagogikos mokykla buvo reorganizuota į naujai įsteigtos kolegijos fakultetą – Edukologijos ir socialinio darbo.
Įdomūs mokyklos vardo pokyčiai: pradžioje Marijampolės mokytojų seminarija, vėliau O. Žemaitytės-Sukackienės mokytojų seminarija, paskui Kapsuko O. Sukackienės pedagoginė mokyk­la, O. Sukackienės pedagoginė muzikos mokykla, Marijampolės pedagoginė muzikos mokykla, Marijampolės aukštesnioji pedagogikos mokykla.
Matučio sodyba-muziejus Zomčinėje
Sodybos-muziejaus Zomčinės kaime prižiūrėtojas Algimantas Lanauskas mielai sutinka lankytojus, pasakoja apie poeto gyvenimą. Šioje sodyboje gimė ir augo A. Matutis.
Ekspozicijoje, kuri išdėstyta viename kambaryje, galima pamatyti nemažai autentiškų buities daiktų. Čia yra poeto motinos kraičio skrynia, jo senelės Magdelenos Šelmienės austas rankšluostis, kuriam jau apie 150 metų, rankomis austų lininių medžiagų atraižos, buities apyvokos daiktai ir daug kitų įdomių eksponatų. Turima įvairių metų leidimo poeto kūrybos leidinių. Jauki sodybos aplinka, tvenkinys su tilteliu, senų aukštų maumedžių eilė, juosianti sodybos kraštą, sena klėtis, du aukšti kaštonai – visa tai padeda pajusti tą atmosferą, kurioje augo ir brendo garsus vaikų poetas.

Poeto senelės Magdelenos Šelmienės austas abrūsas. A. Matučio gimtoji sodyba – puiki vieta renginiams ir traukos centras literatūros mėgėjams. Ekspozicija Matučio muziejuje Zomčinės kaime.

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę ...
  • Spalio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-16
      COVID-19 įsisuko į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose – nepaprastoji padėtis. Koronaviruso infekcija šiuo metu serga net 13 gyventojų ir 4 darbuotojai. Visi sergantys globotiniai gydomi globos namuose. Nei Marijampolės ligoninė, nei Kauno klinikos sergančiųjų nepriėmė.       Po penkių pasimatymų – 50 metų kartu Gražus ir jaukus Marijampolės poezijos ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.