renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Poeto vardą garbingai neša gimnazija

1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija.

Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija pastaraisiais metais patiria daugybę permainų, prie jos vis prijungiama naujų skyrių.

Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija pastaraisiais metais patiria daugybę permainų, prie jos vis prijungiama naujų skyrių.

Geros ugdymo sąlygos
Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose.
„Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau sudominti, motyvuoti mokinius, jie noriau mokosi, pasiekia geresnių rezultatų“, – sako direktorė.
Jai pritaria pavaduotoja Edita Miklovienė, sakydama, kad vyksta ir bendros literatūros, šokio pamokos su Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija. Netradicinės pamokų formos patinka mokiniams, padeda paįvairinti kasdienį mokymąsi, susirasti naujų draugų, pabendrauti su kitų mokyklų kolektyvais, pasidalinti patirtimi, pasimokyti vieni iš kitų.
„Neturime jokių sunkumų išsivežti vaikus į naujas erdves, vietas, kurios padeda įsisavinti naujas žinias, įgyti naujų įgūdžių. Mokykla turi net keturis mokyklinius autobusiukus, tad dėl transporto problemų nėra. Aišku, juos išlaikyti kainuoja nepigiai, bet ir vaikų pavėžėjame daug: 130 mokinių vežama į pamokas ir iš jų, vykti tenka net penkiomis skirtingomis kryptimis. Iš viso šiuo metu turime 225 mokinius“, – pasakojo direktorė.
Ji pasidžiaugė, kad vaikai gausiai lanko tautinių šokių kolektyvą „Tryptukas“, vadovaujamą Magdalenos Venskūnienės. Krepšinio klubas „Kadis“ jau ketvirti metai mokyklos salėje rengia treniruotes mažiesiems krepšininkams. Treneris Aurimas Liuiza sugeba sudominti ir pritraukti nemažai norinčiųjų sportuoti. Vaikai vyksta į varžybas, net ir zonines, mokykla visada suteikia autobusą.

 

Sudomina gamtos mokslais
Chemijos ir biologijos mokytoja metodininkė Ilona Prajarienė sako, kad jau 30 metų mėgaujasi darbu pagal profesiją savo gimtajame kaime. Siekdama sudominti mokinius, pamokas veda ir Žuvinto rezervate, ir Kazlų Rūdos miško muziejuje, Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje, prie Yglos ežero, miške.
Jos iniciatyva mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiuose aplinkosaugos projektuose, konkursuose. Visa mokyklos bendruomenė su dideliu užsidegimu jau porą metų dalyvauja projekte „Mąstau, rūšiuoju, gyvuoju“. Šiame Aplinkos ministerijos rengiamame konkurse pavyko užimti I vietą šalyje, laimėti susitikimą su „Žalgirio“ krepšininkais, stebėti jų varžybas.
Keletą metų mokykla dalyvauja „Žalios stotelės“ rengiamame projekte „Ekokarta“. Mokiniai sėja, augina augalus, atvyksta dizainerė, kuri pamoko daryti meno darbelius iš gamtos medžiagų.
Kiekvieną pavasarį gamtą mylintys mokiniai vyksta į Varnabūdės mišką kelti inkilų, sodinti medelių, švarinti mišką. Mokytoja skatina juos tyrinėti gamtą, rengti pranešimus, kurti filmus. Moksleiviai vyksta į gamtininkų konferencijas, dalyvavo ES jaunųjų mokslininkų konkurse.
I. Prajarienė papasakojo, kad šiuo metu jaunieji tyrėjai, bendradarbiaudami su Vytauto Didžiojo universitetu, dalyvauja tarptautiniame projekte apie samangyvius. Tai mažai Lietuvoje ištirti organizmai, matomi tik per mikroskopą. Beje, mokykla turi gerą mikroskopą su kamera, todėl puikiai galėjo stebėti samangyvius, juos nufilmuoti. Dvi rūšis samangyvių mokiniai aptiko ir Yglos ežere. Dabar jau ruošiamasi finaliniam projekto etapui, kuris vyks Lenkijoje, ten ir bus pristatomas igliaukiškių sukurtas filmukas.
Vaikai aktyviai dalyvauja Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veik­loje: konkursuose, akcijose. Turėjo galimybė paatostogauti Karklėje, prie jūros.

Pedagogė apgailestavo, kad neliko buvusios Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties, nes jos rengiamus konkursus, kitus renginius moksleiviai buvo pamėgę. Be to, stoties darbuotojai visada noriai konsultuodavo, duodavo gerų patarimų.
Mokytoja kaip savo triūso įvertinimą pamini faktą, kad dalis mokinių pasirenka gamtamokslinės krypties profesijas: miškininkų, ekologų, agronomų, chemikų, gydytojų, aplinkosaugininkų, kineziterapeutų.
Puoselėja mokyklos tradicijas
Buvusią lituanistę Petrutę Strolienę, išėjusią į pensiją, pakeitė jos mokinė Aušra Brusokienė. Ji sugrįžo dirbti į savo gimtinę, į buvusią savo mokyklą.
Antrus metus mokykloje dirbanti pedagogė stengiasi puoselėti senąsias mokyklos tradicijas, tai vadina savo misija. Taip pat ir kurti naujas.
25 metus išdirbusi su miesto mokiniais mokytoja sako, kad kaimo vaikai turi daug privalumų, o siekiai ir uždaviniai – visur tie patys. Pasak jos, kaimo vaikų vidinis pasaulis turtingesnis.
„Mano prioritetas – netradicinės pamokos ir inovatyvių technologijų naudojimas. Netradicines pamokas vedžiau V. Mykolaičio-Putino tėviškėje, ant Aušrakalnio. Apie jo kūrybą diskutavome su klebonu R. Maceina, vykome net į Kauno kunigų seminariją. Sakmes ir legendas nagrinėjome ant Yglos ežero kranto. Pažinti nuotykių skonį per knygas mums padėjo miestelio bibliotekininkės Dalia ir Gražina, kurios visada noriai bendradarbiauja su mokykla.“
Visa tai padeda ugdyti mokinių kūrybiškumą, puoselėti tradicijas, skatina pilietiškumą. Motyvaciją ir smalsumą skatina bendri renginiai, išvykos. Igliaukoje su Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokiniais buvo surengtas kino vakaras, su Prienų r. Naujosios Ūtos mokykla pernai surengtas renginys Tarmių metams pažymėti.
Planų ateičiai mokytoja taip pat turi daug. „Igliaukoje jaučiuosi labai gerai, kaip ir priklauso namuose. Stengiuosi skatinti mokinių kūrybinę saviraišką. Nors pernai nevyko „Auksinio rudenėlio“ konkursas, bet mes sukūrėme savo projektą, rinkome geriausią mokinių kūrybą. Neformalusis ugdymas gali būti labai gera priemonė paskatinti, suaktyvinti formalųjį ugdymą“, – pasakojo mokytoja.
Pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Asta Tarasevičienė papasakojo apie pradinukų veiklas. „Stengiamės dalyvauti visur, kur tik galime – ir mokyklos renginiuose, ir savivaldybės. Mūsų tradicija – mokslo metus užbaigti „Poezijos pavasarėliu“. Skatiname vaikus kurti, į susitikimus pasikviečiame poetų, rašytojų. Smagu, kad vaikai tikrai nori kurti, rašo eilėraštukus, yra aktyvūs. Projekto „Mažasis poetas“ tikslas – išrinkti nugalėtoją. Tai vaikus motyvuoja, skatina pasistengti.“
Igliaukos pradinukai – aktyvūs dailiojo rašto konkurso „Plunksnelė“, skaitovų konkurso, mažųjų matematikų konkurso „Kengūra“ dalyviai. Vaikai noriai dalyvavo velykiniuose margučių gamybos konkursuose, kūrė ir Didįjį margutį.
Visos Igliaukos pradinių klasių mokytojos – buvusios šios mokyklos mokinės, tad pažįsta savo mokinių tėvus ir net senelius. „Negalime dirbti bet kaip, abejingai, esame atsakingos prieš mokinių šeimas. Stengiamės ugdyti taip, kad vaikai nesiskirtų nuo miestiečių. O šių dienų mokiniams reikia nepaprastų pamokų, neįprastų priemonių. Dirbame ne tik klasėje, vykstame ir į biblioteką, kitur ieškome įdomių galimybių. Siekdami sudominti įtraukiame ir tėvus, senelius – kartu pynėme Velykų vainikus iš vytelių, marginome margučius“, – pasakoja mokytoja A. Tarasevičienė.
Svarbi mokinių meninė saviraiška
Technologijų mokytoja metodininkė A. Čebatorienė, pati menininkė, skatina mokinius su savo kūryba dalyvauti savivaldybės ir respublikiniuose projektuose. Tai fotografijų paroda „Visi mes – Lietuva“, fotokonkursas „Lietuva, Tavim džiaugiuosi ir didžiuojuosi“, apyrankių pynimo akcija „Lietuvai ir man“, fotoparoda „Žiema pagal N. K. Čiurlionį“. Mokykla nuolat dalyvauja Marijampolės moksleivių kūrybos centro rengiamame eglučių puošimo renginyje, taip pat konkursuose „Jurgeli meistreli“, „Sidabro vainikėlis“, meninės raiškos festivalyje „Aš viską galiu“. Mokiniai nuolat užima prizines vietas savivaldybės technologijų olimpiadoje. Firminis mokyklos renginys – fotoparoda „Aš myliu Igliauką“.
Rasa Slabodienė, muzikos vyr. mokytoja, papasakojo, kad stengiamasi puoselėti mokyklai vardą davusio poeto atminimą: vyksta dainų konkursai jo eilių tekstais, vaikai patys kuria daineles jo žodžiams, taip populiarinama poeto kūryba. Neseniai imta švęsti mokyklos vardadienį gegužės 20-ąją. Nemažai renginių perkeliama į A. Matučio muziejų-sodybą.
Daugeliui įsiminė gimnazijoje rengiamas projektas „Tau, vaikuti“, kurį rengia muzikos mokytoja. Į jį atvyksta kitų mokyklų mokiniai, susipažįsta su gimnazija ir Igliauka. Šio muzikinio festivalio baigiamasis koncertas paprastai vyksta miestelio kultūros namuose.
„Vaikai noriai dalyvauja, visi daro tai, ką geriausiai sugeba. Stengiamės, kad kiekvienas mokinys mokėtų padeklamuoti bent po vieną Matučio eilėraštį“, – sako R. Slabodienė.

Gimnazijos direktorė Janina Alesienė laiminga, kad čia dirba daug buvusių šios mokyklos mokinių. Chemijos ir biologijos mokytoja metodininkė Ilona Prajarienė džiaugiasi, kad mokykla turi geros įrangos. Asta Tarasevičienė šiemet moko trečiokus.

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...
  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ...
  • Nenutiko nieko, ko nesitikėjo

    2021-01-27Nenutiko nieko, ko nesitikėjo
    Vos tik Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, kartu su medikais buvo pradėti skiepyti ir mobiliųjų patikros punktų darbuotojai. Marijampolės mobilųjį patikros punktą aptarnauja Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai. Visai neseniai jie buvo paskiepyti pirma vakcinos doze ir kai kurie sutiko pasidalinti patirtimi bei įspūdžiais apie šiuos skiepus. Maudė tik dūrio vietą Marijampolės VSB specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Evelina Martinkėnaitė, kuri šiuo metu dirba ir Marijampolės mobiliajame patik­ros punkte, „Suvalkiečiui“ sakė visiškai nesigailinti nusprendusi skiepytis. – Skiepytis sutikau dėl šeimos ir savo pačios gerovės. Vakcinos dūris buvo labai neskausmingas ir jokių simptomų po jo nejaučiau. Šiek tiek pamaudė dūrio vietą, bet labai ...