Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas klausant reikia galvoti, nuolat skaityti, aiškintis prasmę. Be to, Šlekio dainos yra brandžios, joms yra daugiau nei 200 metų. O tai dainai suteikia papildomos vertės. Tuo tarpu Adelės Kazlauskienės dainos yra truputį kito laikmečio, tačiau lygiai taip pat vertingos ir prasmingos, todėl jas visuomet malonu dainuoti“, – kalbėjo „Sūduonios“ atlikėjai, prisipažindami, kad jiems ilgai tekdavo galvą pasukti, iš kur repertuarui tinkamų dainų gauti.
Kalvarijos folkloro ansamblio „Diemedis“ vadovė Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė sako, kad jiems dainų ieškoti netenka, nes užrašytų kūrinių, kuriuos gali dainuoti, tikrai nesuskaičiuotų. „Kalvarijos krašto žmonės yra ir suvalkiečiai, sumišę su dzūkais. Taigi dainuojame įvairias dainas – ir dzūkų, ir suvalkiečių, netgi ir Punsko, Seinų krašte surinktas. Gaila, bet vieno ryškaus pateikėjo, kaip kapsai turi Šlekį, mes neturime, tačiau mūsų programa nuo to nė kiek nenukenčia. Priešingai, galime parodyti, kokie visapusiški galime būti“, – sakė „Diemedžio“ vadovė.
Marijampolės folkloro ansamblis „Žibinyčia“, kaip ir Kalvarijos „Diemedis“, sako dainų labai neskirsto, dainuoja ir kapsų, ir suvalkiečių, ir zanavykų šnektų dainas. „Mums svarbiausia, kad dainos būtų surinktos Sūduvoje. Kūrinių neskirstome pagal šnektas, skirstome juos pagal temas. Svarbiausia, kad nepradėtume dainuoti aukštaitiškų ar žemaitiškų dainų. Žinoma, tai nėra neįmanoma, tačiau tai primintų parodiją. Todėl renkamės mūsų kraštui būdingas ir čia surinktas bei užrašytas liaudies dainas“, – paaiškino „Žibinyčios“ vadovas Žydrūnas Rutkauskas.