Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

Ant Jauniaus Vyliaus stalo – darbų, skirtų Vinco Šlekio atminimui įprasminti, rezultatas. Pernai išleista surinktų V. Šlekio dainuojamosios tautosakos kūrinių knyga „Kapsų dainos“ ir 1995 metais išspausdinta V. Šlekio biografija.

Ant Jauniaus Vyliaus stalo – darbų, skirtų Vinco Šlekio atminimui įprasminti, rezultatas. Pernai išleista surinktų V. Šlekio dainuojamosios tautosakos kūrinių knyga „Kapsų dainos“ ir 1995 metais išspausdinta V. Šlekio biografija.

Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.

 

Suvedė pomėgiai
J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai įkandami, bet kartu ir žavūs. Be to, jie buvo surinkti Suvalkijoje, kapsų šnektos teritorijoje, o kadangi „Sūduonia“ dainavo kapsų šnekta, V. Šlekio kūriniai ansambliui labai tiko. Į „Sūduonios“ repertuarą vadovas vis dažniau įtraukdavo V. Šlekio kūrinių, tačiau jų nebuvo tiek, kiek galbūt norėjosi. Bandydamas išsiaiškinti, kur tie kūriniai slepiasi, J. Vylius pradėjo išsamiau domėtis V. Šlekio asmenybe. Marijampolės kraštotyros muziejus, matydamas jo užsidegimą, norą ir ryžtą išsiaiškinti V. Šlekio gyvenimą ir veiklą, skatino ir pasiūlė bendradarbiauti.

Atsitiktiniai panašumai
Ieškodamas informacijos apie V. Šlekį J. Vylius jį kaskart vis geriau pažino ir suprato, koks artimas šis žmogus jam yra. Pasak J. Vyliaus, V. Šlekys gimė ir augo Mokolų kaime, o J. Vylius šiuo metu gyvena Mokolų gatvėje. Ir vienas, ir kitas domėjosi dainuojamąja tautosaka, ją rinko ir užrašinėjo. J. Vylius taip pat pastebi, kad jie abu yra vienišiai. „Galbūt tie panašumai mane ir paskatino dar labiau domėtis ir aiškintis Vinco Šlekio asmenybę“, – sakė J. Vylius. Taip besipažindamas su V. Šlekiu Jaunius Vylius 1995 metais išleido Vinco Šlekio gyvenimą ir veiklą apžvelgiančią biografiją, kuri lig šiol yra informatyviausias Vinco Šlekio gyvenimą aprašantis šaltinis.

Tapo autoritetu
Tiesa, reikia paminėti, kad rašant V. Šlekio biografiją Jauniui Vyliui jis tapo autoritetu ir patį paskatino rinkti bei užrašinėti suvalkietišką dainuojamąją tautosaką. „Sūduonios“ vadovas dainas ansambliui rinkdavo kruopščiai ir atsakingai. Anot jo, „Sūduonia“ yra suvalkiečių tarme, kapsų šnekta dainuojantis ansamblis, todėl kitų tarmių ar šnektų teritorijoje rinktos dainos jam netinka. „Kur ansamblis gyvuoja, tokia tarme jis turi ir dainuoti. Jokių maišymųsi būti negali, nes kitaip gausis parodija“, – paaiškino J. Vylius. Deja, pasirinkti ne visada būdavo iš ko, nes kapsų tarmės dainų buvo surinkta mažai. Ansamblio vadovas rasdavo vieną kitą, jo nuomone, kolektyvui tinkančią dainą, tačiau kai repertuarą reikėdavo papildyti naujomis dainomis, kiekvieną kartą galvą tekdavo sukti iš naujo. Todėl Jaunius Vylius nusprendė leistis į kelionę po Suvalkijos kaimus ir kaip Vincas Šlekys ieškoti dainuojančių žmonių ir tas jų dainas užrašinėti.

 

Jauniaus Vyliaus surinktų ir užrašytų tautosakos kūrinių rinktinė.

Jauniaus Vyliaus surinktų ir užrašytų tautosakos kūrinių rinktinė.

Surinktas dainas užrašė į knygas
Apvažiavęs daugybę Suvalkijos kaimų ir išklausęs dešimtis moterų bei vyrų, Jaunius Vylius surinko ne vieną šimtą Suvalkiečių liaudies dainų. Jis, kaip ir V. Šlekys, ne visas išgirstas dainas užrašinėjo. Pasak jo, daug jų kartojosi, vienos buvo menkos vertės, kitos nemelodingos, trečios išvis beprasmės. Visos jos sugulė net į keletą knygų. Tačiau tam, kad išliktų ir dainuojamos būtų pačios geriausios, J. Vylius iš visų savo surinktų dainų 2011 metais išleido daugiau nei 300 dainuojamosios tautosakos dainų rinktinę „Paklausykit manę, jauno bernelio“.
Šiandien šia suvalkietiškos dainuojamosios tautosakos rinktine naudojasi daugybė folkloro kolektyvų, o lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šį leidinį apibūdina kaip vieną žymiausių ir vertingiausių mūsų dienų tautosakos užrašų. O apie minėtą J. Vyliaus sudarytą Vinco Šlekio „Kapsų dainų“ rinkinio išliekamąją vertę net neverta kalbėti, tai – didžiulis Lietuvos tautosakos lobis. V. Šlekio surinktoms dainoms verte nė kiek nenusileidžia ir Jauniaus Vyliaus surinkta tautosakos dainų rinktinė „Paklausykit manę, jauno bernelio“. V. Šlekio surinktos dainos galbūt vertingesnės dėl savo amžiaus, tačiau jos surinktos tik labai siaurame geografiniame plote. J. Vyliaus surinktos dainos kiek jaunesnės, tačiau jos surinktos labai plačioje teritorijoje. Jas lyginti galbūt apskritai nėra verta, tačiau pasidžiaugti, kad Jaunius Vylius jas visas surinko į vieną vietą, būtina.

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“

    2022-11-16Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“
    Lietuvos ir Lenkijos prezidentai spaudos konferencijoje Marijampolėje. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože, o vėliau abu vadovai lankėsi Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Abiejų šalių vadovai svarstė, kaip apsaugoti šalis jungiantį vadinamąjį Suvalkų koridorių, kuris įtakingo Briuselio leidinio „Politico“ buvo pavadintas pavojingiausia vieta Europoje ir silpniausiu NATO tašku. – Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas G. Nausėda.Karo atveju ...
  • Suvalkų koridorius: Lietuvos kariuomenė pasirengusi viena ir su sąjungininkais

    2022-11-16Suvalkų koridorius: Lietuvos kariuomenė pasirengusi viena  ir su sąjungininkais
    Gen. ltn. Valdemaras RUPŠYS, kariuomenės vadas: – Labai daug klausimų keliama apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir galimybes. Taip pat svarstoma, kaip prie mūsų gynybos prisidėtų kitų šalių kariuomenės. Tiesa viena – turime būti motyvuoti ir pasirengę patys, tik tuomet už mūsų šalį kraują lies kitų šalių kariai. Tai parodė ir karas Ukrainoje. Jiems, kariaujantiems už savo valstybę, paramą teikia kitos šalys. Gen. ltn. Valdemaras Rupšys: „Lietuvos kariuomenė privalo būti gyvas organizmas, pasirengęs reaguoti ir keistis“. Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Į Suvalkų koridorių ir jo saugumą, kaip į bet kurią mūsų šalies teritoriją – NATO teritoriją – žiūrime per kolektyvinės gynybos ...
  • „Vieningas atsakas“ vyko ir Suvalkijoje

    2022-11-16„Vieningas atsakas“ vyko ir Suvalkijoje
    Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Siekiant išlaikyti reikiamą Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, treniruoti karius atlikti operacijas apgyvendintose vietovėse ir būti pasirengus nedelsiant atsakyti į iškilusias grėsmes, surengtos pratybos, kurios vyko ir mūsų krašte. Pavasarį Pietų Lietuvoje tris savaites vykusios pratybos „Vieningas atsakas“ kuriam laikui persikėlė ir į Suvalkiją – Marijampolės savivaldybės miesteliuose ir kaimuose atlikti patruliavimo ir kitas karines operacijas treniravosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono kariai. Pagrindinė karių užduotis – demonstruoti Lietuvos kariuomenės pajėgų buvimą svarbiausiose šalies vietose, taip pat rengti pratybas išsikėlus iš nuolatinės dislokacijos vietos Rukloje. Pratybų metu kariai buvo įsikūrę miestelių ir kaimų apylinkėse, su karine technika patruliavo ...
  • Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone

    2022-11-16Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone
    Nuotraukos vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS Kovo mėnesį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ metu Lietuvos ir JAV kariuomenių Sausumos pajėgų kariai atliko bendrą mokomąją operaciją, kurios metu, pagal pratybų scenarijų, treniravosi sunaikinti svarbioje teritorijoje veikiančias nekonvencines priešo grupuotes. Iš susitelkimo rajono Pabradėje į atakos vietą poligone Kazlų Rūdoje kariai buvo permesti JAV ir Jungtinės Karalystės sraigtasparniais CH-47 „Chinook“, operaciją iš oro rėmė JAV kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“.Ši mokomoji operacija skirta treniruotis atlikti bendras operacijas su sąjungininkais, taip pat treniruotis kartu veikti sausumos ir oro pajėgų vienetams. Pratybas „Kardo kirtis“ organizuoja JAV Sausumos pajėgų vadavietė Europoje ir Afrikoje, jose iš ...
  • Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui

    2022-11-16Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui
    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas R. T. Andžeičakas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. V. Rupšiu.Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Lapkričio pradžioje Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Raimundas T. Andžeičakas (Rajmund T. Andrzejczak). Vizito metu generolas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Lietuvos kariuomenės atstovais. Pagrindinis gen. R. T. Andžeičako vizito tikslas – Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo stiprinimas, susitarimo „Orša“ pasirašymas, kuriame išdėstyti prioritetai ir pagrindinės tolimesnio bendradarbiavimo sritys. – Praėjusių metų karo patirtys rodo, kad žvalgyba yra nematomas, bet privalomas įrankis šiuolaikiniame kare, tad susitarime numatytos aiškios pasikeitimo ...
  • Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos

    2022-11-12Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos
    Pasienyje su grobuoniška Rusija apsauga sustiprinta. Mariaus MORKEVIČIAUS nuotraukos (ELTA) Skaičiuojame devintąjį viską naikinančio karo Ukrainoje mėnesį. Trečiadienį Rusija pareiškė atsitraukianti iš strategiškai svarbaus Chersono miesto Pietų Ukrainoje, tačiau mūšiai dėl Donecko intensyvūs. Ant Ukrainos gyvenviečių vis dar krenta okupantų bombos. Neaišku, kokių dar gali imtis veiksmų neprognozuojama Rusija – kam dar paskelbti karą, į kokią šalį barbariškai įsiveržti, kur pradėti hibridinę ataką. Todėl valstybės, turinčios su Rusija sienas, imasi visų įmanomų priemonių, kad apgintų savo šalis nuo provokacijų, joms kenksmingų veiksmų, invazijų. Stiprinama apsauga ne tik Suvalkų koridoriaus teritorijoje, bet ir prie sienų su Kaliningradu, Baltarusija. Kaliningrado pasienyje Lenkija stato koncertiną Lenkija, ...
  • Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?

    2022-11-12Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?
    Pradedant kaimyninės šalies spaudos apžvalgą, pirmiausia, reikia paaiškinti terminus, nes lenkai tai, ką mes vadiname Suvalkų koridoriumi, supranta šiek tiek kitaip. Šis terminas jiems reiškia praėjusio amžiaus 90-aisiais metais Rusijos sumanytą ir proteguotą idėją – sujungti Kaliningrado sritį per Lenkiją su Baltarusija naujai nutiesta ekstrateritorine autostrada. XX a. pradžioje mažiausiai apgyvendintoje, tačiau strategiškai svarbioje Lenkijos dalyje kariniais tikslais – kariuomenės transportavimui – buvo suprojektuota geležinkelio linija Goldapė (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Tam tikslui buvo numatyta pastatyti daugiau nei 10 įvairaus dydžio tiltų ir viadukų. Tarp jų ir Stančikų. Planai nutiesti autostradą 1992 metais pasirodė pirmieji Rusijos planai apie autostradą, ...
  • Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai

    2022-11-11Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai
    Kasmet antrąjį lapkričio penktadienį švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šia proga Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas organizavo ekonomikos (IQ) forumą „SŪDUVA 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė papasakojo apie Europos Sąjungos atsaką į krizes, apimančias karą Ukrainoje ir energetikos saugumą. LR finansų ministerijos atstovas Paulius Baniūnas supažindino su planuojamomis reformomis ir investicijomis, skirtomis naujos kartos Lietuvai, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis pasakojo apie Lietuvos ir Marijampolės regiono tvarią plėtrą, esamą situaciją ir planus, nekilnojamojo turto tendencijas, o „Faktoro“ direktorius Algirdas ...
  • Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Labai smagu bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“

    2022-11-09Nacionalinio kraujo centro vadovas  Daumantas Gutauskas: „Labai smagu  bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“
    Spalio pabaigoje Marijampolėje vyko renginys, kuriame buvo pagerbti 20 ir 30 ar daugiau kartų kraujo paaukoję donorai. Tokių ištikimų donorų Marijampolės savivaldybėje yra net 38, dar 2 – Kalvarijos savivaldybėje. Lietuvos donorystės žymūno (20 kartų aukojusiems kraujo) ir 10-čiai – Lietuvos nusipelniusio donoro (30 kartų aukojusiems kraujo) vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos to nepavyko padaryti. Užtat renginio metu Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) vadovas stengėsi kiekvienam donorui padėkoti asmeniškai. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Donorystė – ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimas“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka – Giriate Marijampolės apskrities gyventojus, ...
  • „Kaip nepadėsi ligoniams, kai pats esi sveikas?“

    2022-11-09„Kaip nepadėsi ligoniams,  kai pats esi sveikas?“
    Renginio Prezidentūroje metu. Vaidas ir Zita Kubiliai su NKC direktoriumi Daumantu Gutausku (dešinėje). Nuotrauka iš Prezidentūros archyvo Zita ir Vaidas Kubiliai gyvena Kalvarijos sav. Pagraužių kaime (dar priduria, kad Jurgiškių vienkiemyje). Jų gyvenime neatlygintina donorystė atsirado natūraliai. P. Zita pasakoja, kad šeima pati susidūrusi su sveikatos problemomis, turi patirties ir žino, kad kiekvienam bet kada gali prireikti kraujo. „Mūsų šeimai teko daug visko matyti“, – sako moteris, kuri jau 42 kartus yra neatlygintinai davusi kraujo. Jos vyras Vaidas – 46 kartus. O 20-metis sūnus Lukas (studentas) taip pat yra donoras, jau penkis kartus dovanojęs kraujo. Spalio 21-ąją šeima buvo pakviesta į ...
  • Kraujo nuleidimo paslaugas galėjo suteikti bet kuris barzdaskutys

    2022-11-09Kraujo nuleidimo  paslaugas galėjo suteikti  bet kuris barzdaskutys
    Viduramžiais daugybė ligų buvo gydoma nuleidžiant kraują. Manyta, kad kraujo nuleidimas stiprindavo sveikatą. Tai buvo daroma dviem būdais: naudojant medicinines dėles ir atveriant venas. Medicininiuose traktatuose dažnai galima rasti piešinėlių, kuriuose ant žmogaus atvaizdo sužymėti kraujo nuleidimo taškai. Įrankis kraujui nuleisti. Geležinis įrankis rastas 1992 metais tyrinėjant Valdovų rūmų pietinio korpuso išorę. Vienas jo galas užsibaigia kilpele, kitas – turi aštrią trikampio formos ataugą. Valdovurumai.lt nuotrauka Taip pat vadovautasi ir garsiojo senovės gydytojo Klaudijaus Elijaus Galeno (II a.) priesaku. Gydytojas tvirtino, jog visiems vyrams labai sveika bent kartą per mėnesį nuleisti šiek tiek kraujo. Anot jo, visos moterys, kas mėnesį prarandančios šiek ...
  • Donorystė tampa madinga

    2022-11-09Donorystė tampa madinga
    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda – kraujo donoras nuo 2014-ųjų. Per 8-erius metus 34 kartus yra neatlygintinai davęs kraujo. „Nesąmonė, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Kalbėkime apie donorystę garsiai! Smagu, kad ji tampa mada – esame vieni aktyviausių kraujo donorų Lietuvoje. Mūsų kraujas kitam žmogui gali tapti iš naujo padovanotu gyvenimu“, – sakė P. Isoda. Povilas Isoda: „Reikia garsiai kalbėti apie donorystę“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Paklaustas, kas jį paskatino tapti kraujo donoru, Povilas prisimena pokalbį su kitu donoru: – Sakydavau, kai reikės kraujo artimajam ar draugui, tada duosiu. O jis man sako: „Kai tau reikės, naudos kitų žmonių kraują. Kai esi ...
  • Donoru tapti verta

    2022-11-09Donoru tapti verta
    Donorams rekomenduojama atsisiųsti programėlę „Mano kraujas“. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija: nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Atvirkščiai – duodant kraujo stimuliuojama kaulų čiulpų funkcija. Kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė skatina audinių atsinaujinimo procesus. Taip pat pažymėtina, kad tai mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami išsamūs kraujo tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą. Šiuo metu Lietuvoje visas ...
  • Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis

    2022-11-09Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis
    Ingridai Pucėtienei neseniai sukako 50 metų. Bet moteris užsimanė antro 50-tuko, ir jai pavyko: rugsėjo 21-ąją ji 50-ąjį kartą neatlygintinai davė kraujo! Marijampolės sav. Smilgių kaime su šeima gyvenanti Ingrida, trijų vaikų mama ir vieno anūko – Jokūbėlio – močiutė, yra profesionali teisininkė, dirbanti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patarėja. Taip pat jau daug metų yra Trečiojo amžiaus universiteto teisės dėstytoja. Ingrida Pucėtienė: „Donorystė – ne tik savanorystė. Tai draugystė, tai vienijanti veikla“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ingrida pasakoja, kad jai studijuojant teisę atsirado nauja – bioteisės studijų programa. Kadangi jai visada tai buvo labai įdomi tema, ...
  • Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?

    2022-11-09Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
    Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė. Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais. Nuotr. iš asmeninio archyvo Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų ...
  • Būkime kartu: prasideda 2023 metų Suvalkiečio“ prenumeratos akcija

    2022-11-07Būkime kartu: prasideda 2023 metų  Suvalkiečio“ prenumeratos akcija
    Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Kai prieš dvejus metus Kovo 11-ąją šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, o pernai minėjome „Suvalkiečio“ 80-metį, nė į galvą neatėjo mintis, kad jau šį rudenį spręsime sudėtingus ne tik „Suvalkiečio“, bet visos popierinės spaudos išlikimo klausimus. Kaip ir kitoms šalies įmonėms, laikraščius bei žurnalus leidžiančioms redakcijoms nerealiai – kartais – pabrango energetiniai ištekliai ir spaustuvių paslaugos. Tiesa, spaustuvės, motyvuodamos kylančiomis popieriaus, spaudos plokščių bei kitų žaliavų kainomis, savo paslaugas ėmė branginti jau prieš metus, dar neprasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Vis dėlto skaudžiausią smūgį popierinei spaudai sudavė ne verslas, o, sako, irgi ne pačius geriausius laikus gyvenanti ...
  • „Aš/mano teptukai ir emocija“

    2022-11-05„Aš/mano teptukai ir emocija“
    Taip savo pirmąją kūrybos parodą pavadino Nelija Būdžiuvienė – iš Marijampolės kilusi, jau pustrečio dešimtmečio Londone gyvenanti moteris, atvežusi tai, kas iki šiol buvo žinoma tik toli nuo Lietuvos – tenykščiams draugams, aplinkai, kurioje jau tiek laiko ji su šeima gyvena. Ten, sakė, buvusi ramesnė – o čia atvykusi su savo paveikslais jautėsi labai nedrąsiai. „Visada esu nedrąsi, vis bijojau plačiai rodyti darbus, nežinojau, kaip bus. O dabar išėjau iš savo komforto zonos…“ Keletą mėnesių intensyviai tapiusi Nelija sako pajutusi, kad turi tai parodyti. Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbėjomės likus dar dienai kitai iki parodos atidarymo: nebuvau mačiusi jos paveikslų – nė ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.