Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

 

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.


Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.

 

Lietuvybės pagrindus davė tėvai
Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. sukilimo buvo įvestas ir spaudos draudimas, uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis. Tiesa, tuo pačiu metu pradėjo ryškėti ir pirmieji lietuvių tautinio atgimimo ženklai, o Simonas Daukantas suformavo naują tautiškumo supratimą ir kaip esminį tautos egzistavimo požymį išskyrė kalbą. Bent šiek tiek išsilavinę ir raštingi lietuviai puikiai suprato, kad tokia filosofija teisinga, ir jei nebus išsaugota kalba, lietuvių tautos apskritai nebeliks. Tad suaugusieji, kurie mokėjo rašyti, vaikus lietuviško rašto slapčia mokydavo namuose. Vienas tokių vaikų, namuose paslapčia susipažinusių su lietuvišku žodžiu, raštu, buvo ir Vincas Šlekys. Pasak Jauniaus Vyliaus surinktos ir 1995 metais užrašytos Vinco Šlekio biografijos, supratimą apie lietuvybę, tautiškumo vertę ir svarbą, lietuvių kalbos reikšmę V. Šlekys gavo augdamas būtent tėvų namuose. Anot J. Vyliaus, reikia dėkoti likimui, kad Vinco tėtis buvo raštingas ir sūnų išmokė kalbėti bei rašyti lietuviškai, nes jei ne jis, Vinco Šlekio gyvenimas galėjo susiklostyti ir kitaip.

Nuolat supo lietuviai
Tėvų dėka V. Šlekys nuėjo teisingu keliu ir mokslus tęsė valdiškoje pradžios mokykloje, o vėliau ir Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, abiejose mokyklose buvo dėstoma rusų kalba, tačiau mokydamasis nuo lietuvybės V. Šlekys nenutolo, nes ir vienoje, ir kitoje mokykloje dirbo lietuviai mokytojai, o gimnazijoje daugumą sudarė lietuviai mokiniai. J. Vyliaus cituojamas M. Gustaitis teigia, kad „1880–1885 m. Marijampolės gimnazija pasiekė savo apogėjų: mokinių daugumą, 80 proc., sudarė lietuviai, iš mokytojų – 6 lietuviai. Vadinasi, visų lietuviškiausia gimnazija“. Taigi, V. Šlekiui likimas čia ir vėl šypsojosi – spaudos draudimo laikotarpiu jam pavyko patekti į vieną lietuviškiausių mokyklų. J. Vylius teigia, kad „čia, gimnazijoje, besimokant V. Šlekio bręstanti, besiformuojanti pasaulėžiūra įgijo tinkamus ir tvirtus pamatus“. Pasirodo, mokydamasis paskutinėse gimnazijos klasėse V. Šlekys ir pats pradėjo reikštis kaip lietuvybės skleidėjas. J. Vyliaus cituotoje Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad mokydamasis Marijampolės gimnazijoje V. Šlekys „dalyvavo slaptame liet. ratelyje ir platino draudžiamą spaudą“. Tačiau dėl tėvų valios nevykdymo lietuvybės populiarinimo veiklą vos tik ją pradėjęs V. Šlekys turėjo nutraukti.
Norėjo, kad taptų kunigu
Tėvai Vincą mokytis į gimnaziją išleido su sąlygą, kad šis vėliau stos į kunigų seminariją. Deja, tikėjimas ir religija jaunuoliui nebuvo tiek artima, kad visą gyvenimą jis būtų galėjęs pašvęsti Dievo tarnystei. Tad atėjus lemiamam metui stoti į kunigų seminariją, V. Šlekys pasipriešino ir tėvų valią vykdyti atsisakė. Kadangi šie sūnaus toliau neberėmė, mokslus gimnazijoje teko sustabdyti. Kol nesimokė, Vincas atliko tėvų paskirtą bausmę jų ūkyje, kartu su samdomu bernu, avėdamas savo paties drožtomis klumpėmis, dirbo visus ūkio darbus. Jauniaus Vyliaus surinktoje V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgoje teigiama, kad tokia tėvų bausmė jaunuolio persigalvoti neprivertė ir į seminariją jis taip ir neįstojo. Tiesa, kada ir kaip pavyko V. Šlekiui baigti gimnaziją, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti tik atlikus dvejus metus trukusią bausmę tėvų ūkyje, apie 1890 metus.

Užrašinėjo dainas
Tėvų ūkyje Vincas laiko tuščiai neleido. Pasak J. Vyliaus surinktos V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgos, „kai Vincas nevažiavo į kunigų seminariją ir daraktoriavo, tada įsitaisė dviratį. Tame kaime pats pirmasis. Ir važinėdavo juo, rinko dainas ir visokius senus daiktus“. Taigi čia pasireiškė V. Šlekio, kaip kraštotyrininko ir tautosakos rinkėjo bruožai. Anot J. Vyliaus, tuomet V. Šlekys savo gimtajame kaime užrašė 41 liaudies dainą, tačiau tik būdamas Amerikoje išleido nedidelį šių dainų rinkinį. J. Vylius teigia, kad tuomet rinkti ir užrašyti lietuvių liaudies dainas jauną Vincuką paskatino dr. Jono Basanavičiaus ir kitų to meto švietėjų raginimai „Aušroje“ ir „Varpe“ rinkti ir saugoti lietuvybės ženklus. Visgi ties dainuojamosios tautosakos rinkimu V. Šlekys ilgai neužsibuvo. Matyt, turėjo didesnių tikslų.

Mokė kaimo vaikus
Nors ir netapo kunigu, baigęs gimnaziją V. Šlekys pasirinko lietuvybės skleidėjo ir švietėjo kelią. O prasidėjo jis nuo daraktoriavimo, slapto kaimo vaikų mokymo. V. Šlekys vaikus mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir skaičiuoti, supažindindavo juos su Lietuvos istorija. Tai, žinoma, labai svarbus ir reikšmingas darbas lietuvybės išsaugojimo kontekste, tačiau tai buvo tik tramplinas į kitus švietėjiškus V. Šlekio darbus. 1890–1896 metais V. Šlekys ėmė bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Viltis“, „Garsas Amerikos lietuvių“. Pasak J. Vyliaus surinktos medžiagos, nuo tada prasidėjo jo, kaip žurnalisto karjera. Dirbdamas su minėtais laikraščiais jis pradėjo siuntinėti įvairias žinutes į slaptus lietuviškus laikraščius, o po to netrukus pasirodė ir pirmieji jo vertimai iš lenkų kalbos.

Įkūrė slaptą spaudos platintojų draugiją
Reikia paminėti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo ir V .Šlekio kaip knygnešio bei slaptos spaudos platintojo karjera. Kadangi spaudos draudimo metais nuolat ir periodiškai gauti lietuvišką spaudą buvo sunku, ėmė kurtis slaptos lietuvybę puoselėjančios draugijos. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių „Sietynas“. Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietuviškos spaudos, tautiškai budinti ir šviesti žmones, kilo būtent Vincui Šlekiui. Pradėjęs dalintis mintimis apie tai, V. Šlekys sulaukė nemažai jo idėją palaikančių bendraminčių. Vieni tokių – Jonas Čėsna ir Vincas Bielskus. Visi jie, suradę žmonių, kurie buvo neabejingi lietuvybės, lietuviško žodžio ir rašto sklaidos idėjai, 1894 metų balandį surengė steigiamąjį „Sietyno“ draugijos susirinkimą. Buvo priimta J. Šlekio paruošta konstitucija, nustatanti draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spaudos, steigti savišvietos knygyną, pratinti žmones prie skaitymo. Draugija greitai plėtėsi ir 1896 metais turėjo jau aštuonias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Marijampolę, prie kurios gyveno V. Šlekys. Iš tiesų „Sietynas“ buvo ne šiaip kokia eilinė bendraminčių kuopa, o labai griežta organizacija. Paprastas jos narys pažinojo tik tris kitus – savo viršininką, tą, kuris jam paduoda knygas, ir tą, kuriam jis pats turi paduoti perskaitytus raštus. Visų sietyniečių vardus ir slapyvardžius žinojo tik jų pirmininkas V. Šlekys. Ir nors draugija veikė itin atsargiai, 1897 m. vasario–kovo mėnesį įkliuvo ją aptarnavę knygnešiai. Pas P. Lietuvninkienę, „Sietyno“ draugijai gabenusią lietuvišką spaudą, žandarai surado knygų platinimo sąskaitas, spaudos rėmėjų sąrašus. Po to sekė kratos ir areštai, suėmimai ir apie 1897 m. pabaigą draugija nustojo egzistuoti.

Redaktoriaus karjera
Kratos, persekiojimai nesibaigė. Žandarams Vincas Šlekys dar ilgai buvo įdomus dėl „Sietyno“ veiklos. Tuo metu gavęs pasiūlymą redaguoti laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“ ir supratęs, kad vieną dieną gali būti vis dėlto sučiuptas, pasiūlymą ilgai nedvejojęs priėmė. Išvykęs į JAV, V. Šlekys į praeitį nesižvalgė ir nutrūkusių darbų, veik­lų negailėjo. Priešingai, pasinėrė į naujus darbus, naujas veiklas, ne tik redagavo laikraštį, bet ir pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Amerikos lietuvių susivienijimo sekretoriumi, parašė apsakymą „Rinkimas vaito“, išvertė H. Senkevičiaus „Duonos ieškotojus“, įstojo į „Tėvynės mylėtojų draugiją“. Kiek vėliau kartu su J. Montvila pradėjo leisti ir redaguoti „Viltį“. Šiek tiek vėliau persikėlęs gyventi iš Pensilvanijos į Bostoną pradėjo daugiau bendrauti su tautiečiais ir apsigyveno kartu su Miku Petrausku, mokėsi jo konservatorijoje.

Sugrįžo į Lietuvą
Nors V. Šlekys JAV buvo įsitvirtinęs, Lietuvai 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo gimtinėn. Sugrįžti nebuvo lengva. Ne tik nebebuvo jam lietuvybės ir tautiškumo pamatus kadaise pastačiusio tėvo, bet ir senosios sodybos, kurioje augo, o netrukus mirė ir motina. Tiesa, liūdėti jis nebuvo nusiteikęs, priešingai, norėjo dar būti naudingas Lietuvai, todėl kibo į darbus. Įsidarbino V. Kudirkos bibliotekoje Kaune, „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje, bet ilgą laiką dirbus redaktoriumi, pasak J. Vyliaus, būti žurnalistu buvo sunku, todėl vienas pats pradėjo leisti naują žurnalą „Žinių ir literatūros aruodas“. Deja, žurnalas ilgai negyvavo, lietuviai jo nesuprato, nepriėmė ir neskaitė.
Išėjęs į pensiją grįžo į Mokolų kaimą, apsigyveno brolio ūkyje ir, anot J. Vyliaus, atsidavė tam, kam manė esąs reikalingas: užrašinėjo liaudies dainas, rinko senienas, sodino medžius, daug rašė, skaitė.

Ir vėl pradėjo rinkti dainas
Šis V. Šlekio gyvenimo periodas be galo svarbus Lietuvos tautosakos istorijai. Jis – bene vienintelis to meto žmogus užrašinėjęs dainuojamąją suvalkiečių, tiksliau – kapsų, tautosaką. Pasirodo, kituose Lietuvos kraštuose dainuojamosios tautosakos rinkėjų būta daugiau. Tuo tarpu Suvalkijoje supratusių, kad liaudies dainos yra tautos turtas, istorija ir paveldas, buvo nedaug. Kad dainuojamoji tautosaka yra viena iš tautiškumo sudedamųjų dalių ir kad ji yra be galo svarbi tautos, jos kalbos egzistencijos dalis, V. Šlekys suprato dar būdamas jaunuolis, kai sustabdęs mokslus gimnazijoje dirbo tėvų ūkyje ir kartu užrašinėjo liaudies dainas. Kad tuomet darbo iki galo neužbaigė, suprato sugrįžęs iš Amerikos. Tad po nesėkmių su žurnalo leidyba Lietuvoje, nusprendė pasitarnauti tėvynei ir pratęsti dainuojamosios tautosakos rinkimą. Tiesa, pirmąsias dainas būdamas jaunas V. Šlekys rašė be melodijos, tik žodžius, tuo tarpu grįžęs iš Amerikos jau rašė su melodija, nes gyvendamas užsienyje baigė M. Petrausko konservatoriją ir įgijo muzikinį išsilavinimą. Iš viso V. Šlekys užrašė daugiau kaip 300 liaudies dainų, o rinktas grįžęs iš Amerikos suguldė į rinkinį „Kapsų dainos“. Dėkui Dievui, kad muzikologai Stasys Šimkus ir Kazimieras Banaitis suprato V. Šlekio surinktų dainų vertę ir rankraštinį „Kapsų dainų“ variantą perdavė saugoti Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, kur daug metų rankraštis taip ir pragulėjo. Pavienes dainas buvo galima rasti tam tikruose leidiniuose, tačiau vienos vietos, kurioje būtų galima susipažinti su visomis V. Šlekio surinktomis dainomis, nebuvo.

Išleido dainų rinkinį
Pernai, 2015-aisiais, dienos šviesą išvydo Vinco Šlekio Marijampolės apskrityje užrašytų dainų rinkinys „Kapsų dainos“, kurį sudarė Jaunius Vylius – kraštotyrininkas, etnografas, dainuojamosios tautosakos rinkėjas, ilgametis ansamblio „Sūduonia“ vadovas. Anot jo, į vieną vietą surinkti ir sudėti V. Šlekio dainas jį paskatino supratimas, kad tos dainos – neeilinės ir kad tai labai vertinga suvalkiečių, taip pat visos lietuvių tautos istorija. „Vadovaujant „Sūduoniai“ dažnai tekdavo su ansambliu atlikti V. Šlekio užrašytas dainas. Jos būdavo sudėtingos, tačiau be galo prasmingos, melodingos ir subtilios. Negana to, jos reprezentavo kapsų kraštą, o „Sūduonia“ kaip tik ir atstovavo kapsams. Norėjosi susipažinti, išgirsti ir sudainuoti daugiau V. Šlekio surinktų dainų, todėl leidausi į jo užrašytų dainų paieškas“, – sakė J. Vylius. Anot jo, daugiausia vienoje vietoje surašytų dainų pavyko rasti institute saugomame rankraštyje. Visas kitas, ilgai paieškojus – pavieniuose dokumentuose. Kruopštaus ir atkaklaus Jauniaus Vyliaus darbo dėka nuo šiol kapsai turi itin vertingą, daugiau nei 200 metų dainų, kurias kadaise užrašė Vincas Šlekys, rinktinę „Kapsų dainos“. Anot surinkėjo, ši knyga yra labai svarbus suvalkiečių tautosakos dokumentas, nes dainos yra senos, autentiškos ir turinčios gilią prasmę.

Vinco Šlekio tėviškę žymi paminklinis akmuo. Taip atrodė ilgai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute gulėjusios „Kapsų dainos“, kol Jaunius Vylius jų nesurinko į vieną vietą ir neišleido.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.