Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

 

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.


Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.

 

Lietuvybės pagrindus davė tėvai
Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. sukilimo buvo įvestas ir spaudos draudimas, uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis. Tiesa, tuo pačiu metu pradėjo ryškėti ir pirmieji lietuvių tautinio atgimimo ženklai, o Simonas Daukantas suformavo naują tautiškumo supratimą ir kaip esminį tautos egzistavimo požymį išskyrė kalbą. Bent šiek tiek išsilavinę ir raštingi lietuviai puikiai suprato, kad tokia filosofija teisinga, ir jei nebus išsaugota kalba, lietuvių tautos apskritai nebeliks. Tad suaugusieji, kurie mokėjo rašyti, vaikus lietuviško rašto slapčia mokydavo namuose. Vienas tokių vaikų, namuose paslapčia susipažinusių su lietuvišku žodžiu, raštu, buvo ir Vincas Šlekys. Pasak Jauniaus Vyliaus surinktos ir 1995 metais užrašytos Vinco Šlekio biografijos, supratimą apie lietuvybę, tautiškumo vertę ir svarbą, lietuvių kalbos reikšmę V. Šlekys gavo augdamas būtent tėvų namuose. Anot J. Vyliaus, reikia dėkoti likimui, kad Vinco tėtis buvo raštingas ir sūnų išmokė kalbėti bei rašyti lietuviškai, nes jei ne jis, Vinco Šlekio gyvenimas galėjo susiklostyti ir kitaip.

Nuolat supo lietuviai
Tėvų dėka V. Šlekys nuėjo teisingu keliu ir mokslus tęsė valdiškoje pradžios mokykloje, o vėliau ir Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, abiejose mokyklose buvo dėstoma rusų kalba, tačiau mokydamasis nuo lietuvybės V. Šlekys nenutolo, nes ir vienoje, ir kitoje mokykloje dirbo lietuviai mokytojai, o gimnazijoje daugumą sudarė lietuviai mokiniai. J. Vyliaus cituojamas M. Gustaitis teigia, kad „1880–1885 m. Marijampolės gimnazija pasiekė savo apogėjų: mokinių daugumą, 80 proc., sudarė lietuviai, iš mokytojų – 6 lietuviai. Vadinasi, visų lietuviškiausia gimnazija“. Taigi, V. Šlekiui likimas čia ir vėl šypsojosi – spaudos draudimo laikotarpiu jam pavyko patekti į vieną lietuviškiausių mokyklų. J. Vylius teigia, kad „čia, gimnazijoje, besimokant V. Šlekio bręstanti, besiformuojanti pasaulėžiūra įgijo tinkamus ir tvirtus pamatus“. Pasirodo, mokydamasis paskutinėse gimnazijos klasėse V. Šlekys ir pats pradėjo reikštis kaip lietuvybės skleidėjas. J. Vyliaus cituotoje Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad mokydamasis Marijampolės gimnazijoje V. Šlekys „dalyvavo slaptame liet. ratelyje ir platino draudžiamą spaudą“. Tačiau dėl tėvų valios nevykdymo lietuvybės populiarinimo veiklą vos tik ją pradėjęs V. Šlekys turėjo nutraukti.
Norėjo, kad taptų kunigu
Tėvai Vincą mokytis į gimnaziją išleido su sąlygą, kad šis vėliau stos į kunigų seminariją. Deja, tikėjimas ir religija jaunuoliui nebuvo tiek artima, kad visą gyvenimą jis būtų galėjęs pašvęsti Dievo tarnystei. Tad atėjus lemiamam metui stoti į kunigų seminariją, V. Šlekys pasipriešino ir tėvų valią vykdyti atsisakė. Kadangi šie sūnaus toliau neberėmė, mokslus gimnazijoje teko sustabdyti. Kol nesimokė, Vincas atliko tėvų paskirtą bausmę jų ūkyje, kartu su samdomu bernu, avėdamas savo paties drožtomis klumpėmis, dirbo visus ūkio darbus. Jauniaus Vyliaus surinktoje V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgoje teigiama, kad tokia tėvų bausmė jaunuolio persigalvoti neprivertė ir į seminariją jis taip ir neįstojo. Tiesa, kada ir kaip pavyko V. Šlekiui baigti gimnaziją, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti tik atlikus dvejus metus trukusią bausmę tėvų ūkyje, apie 1890 metus.

Užrašinėjo dainas
Tėvų ūkyje Vincas laiko tuščiai neleido. Pasak J. Vyliaus surinktos V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgos, „kai Vincas nevažiavo į kunigų seminariją ir daraktoriavo, tada įsitaisė dviratį. Tame kaime pats pirmasis. Ir važinėdavo juo, rinko dainas ir visokius senus daiktus“. Taigi čia pasireiškė V. Šlekio, kaip kraštotyrininko ir tautosakos rinkėjo bruožai. Anot J. Vyliaus, tuomet V. Šlekys savo gimtajame kaime užrašė 41 liaudies dainą, tačiau tik būdamas Amerikoje išleido nedidelį šių dainų rinkinį. J. Vylius teigia, kad tuomet rinkti ir užrašyti lietuvių liaudies dainas jauną Vincuką paskatino dr. Jono Basanavičiaus ir kitų to meto švietėjų raginimai „Aušroje“ ir „Varpe“ rinkti ir saugoti lietuvybės ženklus. Visgi ties dainuojamosios tautosakos rinkimu V. Šlekys ilgai neužsibuvo. Matyt, turėjo didesnių tikslų.

Mokė kaimo vaikus
Nors ir netapo kunigu, baigęs gimnaziją V. Šlekys pasirinko lietuvybės skleidėjo ir švietėjo kelią. O prasidėjo jis nuo daraktoriavimo, slapto kaimo vaikų mokymo. V. Šlekys vaikus mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir skaičiuoti, supažindindavo juos su Lietuvos istorija. Tai, žinoma, labai svarbus ir reikšmingas darbas lietuvybės išsaugojimo kontekste, tačiau tai buvo tik tramplinas į kitus švietėjiškus V. Šlekio darbus. 1890–1896 metais V. Šlekys ėmė bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Viltis“, „Garsas Amerikos lietuvių“. Pasak J. Vyliaus surinktos medžiagos, nuo tada prasidėjo jo, kaip žurnalisto karjera. Dirbdamas su minėtais laikraščiais jis pradėjo siuntinėti įvairias žinutes į slaptus lietuviškus laikraščius, o po to netrukus pasirodė ir pirmieji jo vertimai iš lenkų kalbos.

Įkūrė slaptą spaudos platintojų draugiją
Reikia paminėti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo ir V .Šlekio kaip knygnešio bei slaptos spaudos platintojo karjera. Kadangi spaudos draudimo metais nuolat ir periodiškai gauti lietuvišką spaudą buvo sunku, ėmė kurtis slaptos lietuvybę puoselėjančios draugijos. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių „Sietynas“. Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietuviškos spaudos, tautiškai budinti ir šviesti žmones, kilo būtent Vincui Šlekiui. Pradėjęs dalintis mintimis apie tai, V. Šlekys sulaukė nemažai jo idėją palaikančių bendraminčių. Vieni tokių – Jonas Čėsna ir Vincas Bielskus. Visi jie, suradę žmonių, kurie buvo neabejingi lietuvybės, lietuviško žodžio ir rašto sklaidos idėjai, 1894 metų balandį surengė steigiamąjį „Sietyno“ draugijos susirinkimą. Buvo priimta J. Šlekio paruošta konstitucija, nustatanti draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spaudos, steigti savišvietos knygyną, pratinti žmones prie skaitymo. Draugija greitai plėtėsi ir 1896 metais turėjo jau aštuonias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Marijampolę, prie kurios gyveno V. Šlekys. Iš tiesų „Sietynas“ buvo ne šiaip kokia eilinė bendraminčių kuopa, o labai griežta organizacija. Paprastas jos narys pažinojo tik tris kitus – savo viršininką, tą, kuris jam paduoda knygas, ir tą, kuriam jis pats turi paduoti perskaitytus raštus. Visų sietyniečių vardus ir slapyvardžius žinojo tik jų pirmininkas V. Šlekys. Ir nors draugija veikė itin atsargiai, 1897 m. vasario–kovo mėnesį įkliuvo ją aptarnavę knygnešiai. Pas P. Lietuvninkienę, „Sietyno“ draugijai gabenusią lietuvišką spaudą, žandarai surado knygų platinimo sąskaitas, spaudos rėmėjų sąrašus. Po to sekė kratos ir areštai, suėmimai ir apie 1897 m. pabaigą draugija nustojo egzistuoti.

Redaktoriaus karjera
Kratos, persekiojimai nesibaigė. Žandarams Vincas Šlekys dar ilgai buvo įdomus dėl „Sietyno“ veiklos. Tuo metu gavęs pasiūlymą redaguoti laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“ ir supratęs, kad vieną dieną gali būti vis dėlto sučiuptas, pasiūlymą ilgai nedvejojęs priėmė. Išvykęs į JAV, V. Šlekys į praeitį nesižvalgė ir nutrūkusių darbų, veik­lų negailėjo. Priešingai, pasinėrė į naujus darbus, naujas veiklas, ne tik redagavo laikraštį, bet ir pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Amerikos lietuvių susivienijimo sekretoriumi, parašė apsakymą „Rinkimas vaito“, išvertė H. Senkevičiaus „Duonos ieškotojus“, įstojo į „Tėvynės mylėtojų draugiją“. Kiek vėliau kartu su J. Montvila pradėjo leisti ir redaguoti „Viltį“. Šiek tiek vėliau persikėlęs gyventi iš Pensilvanijos į Bostoną pradėjo daugiau bendrauti su tautiečiais ir apsigyveno kartu su Miku Petrausku, mokėsi jo konservatorijoje.

Sugrįžo į Lietuvą
Nors V. Šlekys JAV buvo įsitvirtinęs, Lietuvai 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo gimtinėn. Sugrįžti nebuvo lengva. Ne tik nebebuvo jam lietuvybės ir tautiškumo pamatus kadaise pastačiusio tėvo, bet ir senosios sodybos, kurioje augo, o netrukus mirė ir motina. Tiesa, liūdėti jis nebuvo nusiteikęs, priešingai, norėjo dar būti naudingas Lietuvai, todėl kibo į darbus. Įsidarbino V. Kudirkos bibliotekoje Kaune, „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje, bet ilgą laiką dirbus redaktoriumi, pasak J. Vyliaus, būti žurnalistu buvo sunku, todėl vienas pats pradėjo leisti naują žurnalą „Žinių ir literatūros aruodas“. Deja, žurnalas ilgai negyvavo, lietuviai jo nesuprato, nepriėmė ir neskaitė.
Išėjęs į pensiją grįžo į Mokolų kaimą, apsigyveno brolio ūkyje ir, anot J. Vyliaus, atsidavė tam, kam manė esąs reikalingas: užrašinėjo liaudies dainas, rinko senienas, sodino medžius, daug rašė, skaitė.

Ir vėl pradėjo rinkti dainas
Šis V. Šlekio gyvenimo periodas be galo svarbus Lietuvos tautosakos istorijai. Jis – bene vienintelis to meto žmogus užrašinėjęs dainuojamąją suvalkiečių, tiksliau – kapsų, tautosaką. Pasirodo, kituose Lietuvos kraštuose dainuojamosios tautosakos rinkėjų būta daugiau. Tuo tarpu Suvalkijoje supratusių, kad liaudies dainos yra tautos turtas, istorija ir paveldas, buvo nedaug. Kad dainuojamoji tautosaka yra viena iš tautiškumo sudedamųjų dalių ir kad ji yra be galo svarbi tautos, jos kalbos egzistencijos dalis, V. Šlekys suprato dar būdamas jaunuolis, kai sustabdęs mokslus gimnazijoje dirbo tėvų ūkyje ir kartu užrašinėjo liaudies dainas. Kad tuomet darbo iki galo neužbaigė, suprato sugrįžęs iš Amerikos. Tad po nesėkmių su žurnalo leidyba Lietuvoje, nusprendė pasitarnauti tėvynei ir pratęsti dainuojamosios tautosakos rinkimą. Tiesa, pirmąsias dainas būdamas jaunas V. Šlekys rašė be melodijos, tik žodžius, tuo tarpu grįžęs iš Amerikos jau rašė su melodija, nes gyvendamas užsienyje baigė M. Petrausko konservatoriją ir įgijo muzikinį išsilavinimą. Iš viso V. Šlekys užrašė daugiau kaip 300 liaudies dainų, o rinktas grįžęs iš Amerikos suguldė į rinkinį „Kapsų dainos“. Dėkui Dievui, kad muzikologai Stasys Šimkus ir Kazimieras Banaitis suprato V. Šlekio surinktų dainų vertę ir rankraštinį „Kapsų dainų“ variantą perdavė saugoti Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, kur daug metų rankraštis taip ir pragulėjo. Pavienes dainas buvo galima rasti tam tikruose leidiniuose, tačiau vienos vietos, kurioje būtų galima susipažinti su visomis V. Šlekio surinktomis dainomis, nebuvo.

Išleido dainų rinkinį
Pernai, 2015-aisiais, dienos šviesą išvydo Vinco Šlekio Marijampolės apskrityje užrašytų dainų rinkinys „Kapsų dainos“, kurį sudarė Jaunius Vylius – kraštotyrininkas, etnografas, dainuojamosios tautosakos rinkėjas, ilgametis ansamblio „Sūduonia“ vadovas. Anot jo, į vieną vietą surinkti ir sudėti V. Šlekio dainas jį paskatino supratimas, kad tos dainos – neeilinės ir kad tai labai vertinga suvalkiečių, taip pat visos lietuvių tautos istorija. „Vadovaujant „Sūduoniai“ dažnai tekdavo su ansambliu atlikti V. Šlekio užrašytas dainas. Jos būdavo sudėtingos, tačiau be galo prasmingos, melodingos ir subtilios. Negana to, jos reprezentavo kapsų kraštą, o „Sūduonia“ kaip tik ir atstovavo kapsams. Norėjosi susipažinti, išgirsti ir sudainuoti daugiau V. Šlekio surinktų dainų, todėl leidausi į jo užrašytų dainų paieškas“, – sakė J. Vylius. Anot jo, daugiausia vienoje vietoje surašytų dainų pavyko rasti institute saugomame rankraštyje. Visas kitas, ilgai paieškojus – pavieniuose dokumentuose. Kruopštaus ir atkaklaus Jauniaus Vyliaus darbo dėka nuo šiol kapsai turi itin vertingą, daugiau nei 200 metų dainų, kurias kadaise užrašė Vincas Šlekys, rinktinę „Kapsų dainos“. Anot surinkėjo, ši knyga yra labai svarbus suvalkiečių tautosakos dokumentas, nes dainos yra senos, autentiškos ir turinčios gilią prasmę.

Vinco Šlekio tėviškę žymi paminklinis akmuo. Taip atrodė ilgai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute gulėjusios „Kapsų dainos“, kol Jaunius Vylius jų nesurinko į vieną vietą ir neišleido.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.