Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

 

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.


Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.

 

Lietuvybės pagrindus davė tėvai
Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. sukilimo buvo įvestas ir spaudos draudimas, uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis. Tiesa, tuo pačiu metu pradėjo ryškėti ir pirmieji lietuvių tautinio atgimimo ženklai, o Simonas Daukantas suformavo naują tautiškumo supratimą ir kaip esminį tautos egzistavimo požymį išskyrė kalbą. Bent šiek tiek išsilavinę ir raštingi lietuviai puikiai suprato, kad tokia filosofija teisinga, ir jei nebus išsaugota kalba, lietuvių tautos apskritai nebeliks. Tad suaugusieji, kurie mokėjo rašyti, vaikus lietuviško rašto slapčia mokydavo namuose. Vienas tokių vaikų, namuose paslapčia susipažinusių su lietuvišku žodžiu, raštu, buvo ir Vincas Šlekys. Pasak Jauniaus Vyliaus surinktos ir 1995 metais užrašytos Vinco Šlekio biografijos, supratimą apie lietuvybę, tautiškumo vertę ir svarbą, lietuvių kalbos reikšmę V. Šlekys gavo augdamas būtent tėvų namuose. Anot J. Vyliaus, reikia dėkoti likimui, kad Vinco tėtis buvo raštingas ir sūnų išmokė kalbėti bei rašyti lietuviškai, nes jei ne jis, Vinco Šlekio gyvenimas galėjo susiklostyti ir kitaip.

Nuolat supo lietuviai
Tėvų dėka V. Šlekys nuėjo teisingu keliu ir mokslus tęsė valdiškoje pradžios mokykloje, o vėliau ir Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, abiejose mokyklose buvo dėstoma rusų kalba, tačiau mokydamasis nuo lietuvybės V. Šlekys nenutolo, nes ir vienoje, ir kitoje mokykloje dirbo lietuviai mokytojai, o gimnazijoje daugumą sudarė lietuviai mokiniai. J. Vyliaus cituojamas M. Gustaitis teigia, kad „1880–1885 m. Marijampolės gimnazija pasiekė savo apogėjų: mokinių daugumą, 80 proc., sudarė lietuviai, iš mokytojų – 6 lietuviai. Vadinasi, visų lietuviškiausia gimnazija“. Taigi, V. Šlekiui likimas čia ir vėl šypsojosi – spaudos draudimo laikotarpiu jam pavyko patekti į vieną lietuviškiausių mokyklų. J. Vylius teigia, kad „čia, gimnazijoje, besimokant V. Šlekio bręstanti, besiformuojanti pasaulėžiūra įgijo tinkamus ir tvirtus pamatus“. Pasirodo, mokydamasis paskutinėse gimnazijos klasėse V. Šlekys ir pats pradėjo reikštis kaip lietuvybės skleidėjas. J. Vyliaus cituotoje Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad mokydamasis Marijampolės gimnazijoje V. Šlekys „dalyvavo slaptame liet. ratelyje ir platino draudžiamą spaudą“. Tačiau dėl tėvų valios nevykdymo lietuvybės populiarinimo veiklą vos tik ją pradėjęs V. Šlekys turėjo nutraukti.
Norėjo, kad taptų kunigu
Tėvai Vincą mokytis į gimnaziją išleido su sąlygą, kad šis vėliau stos į kunigų seminariją. Deja, tikėjimas ir religija jaunuoliui nebuvo tiek artima, kad visą gyvenimą jis būtų galėjęs pašvęsti Dievo tarnystei. Tad atėjus lemiamam metui stoti į kunigų seminariją, V. Šlekys pasipriešino ir tėvų valią vykdyti atsisakė. Kadangi šie sūnaus toliau neberėmė, mokslus gimnazijoje teko sustabdyti. Kol nesimokė, Vincas atliko tėvų paskirtą bausmę jų ūkyje, kartu su samdomu bernu, avėdamas savo paties drožtomis klumpėmis, dirbo visus ūkio darbus. Jauniaus Vyliaus surinktoje V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgoje teigiama, kad tokia tėvų bausmė jaunuolio persigalvoti neprivertė ir į seminariją jis taip ir neįstojo. Tiesa, kada ir kaip pavyko V. Šlekiui baigti gimnaziją, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti tik atlikus dvejus metus trukusią bausmę tėvų ūkyje, apie 1890 metus.

Užrašinėjo dainas
Tėvų ūkyje Vincas laiko tuščiai neleido. Pasak J. Vyliaus surinktos V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgos, „kai Vincas nevažiavo į kunigų seminariją ir daraktoriavo, tada įsitaisė dviratį. Tame kaime pats pirmasis. Ir važinėdavo juo, rinko dainas ir visokius senus daiktus“. Taigi čia pasireiškė V. Šlekio, kaip kraštotyrininko ir tautosakos rinkėjo bruožai. Anot J. Vyliaus, tuomet V. Šlekys savo gimtajame kaime užrašė 41 liaudies dainą, tačiau tik būdamas Amerikoje išleido nedidelį šių dainų rinkinį. J. Vylius teigia, kad tuomet rinkti ir užrašyti lietuvių liaudies dainas jauną Vincuką paskatino dr. Jono Basanavičiaus ir kitų to meto švietėjų raginimai „Aušroje“ ir „Varpe“ rinkti ir saugoti lietuvybės ženklus. Visgi ties dainuojamosios tautosakos rinkimu V. Šlekys ilgai neužsibuvo. Matyt, turėjo didesnių tikslų.

Mokė kaimo vaikus
Nors ir netapo kunigu, baigęs gimnaziją V. Šlekys pasirinko lietuvybės skleidėjo ir švietėjo kelią. O prasidėjo jis nuo daraktoriavimo, slapto kaimo vaikų mokymo. V. Šlekys vaikus mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir skaičiuoti, supažindindavo juos su Lietuvos istorija. Tai, žinoma, labai svarbus ir reikšmingas darbas lietuvybės išsaugojimo kontekste, tačiau tai buvo tik tramplinas į kitus švietėjiškus V. Šlekio darbus. 1890–1896 metais V. Šlekys ėmė bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Viltis“, „Garsas Amerikos lietuvių“. Pasak J. Vyliaus surinktos medžiagos, nuo tada prasidėjo jo, kaip žurnalisto karjera. Dirbdamas su minėtais laikraščiais jis pradėjo siuntinėti įvairias žinutes į slaptus lietuviškus laikraščius, o po to netrukus pasirodė ir pirmieji jo vertimai iš lenkų kalbos.

Įkūrė slaptą spaudos platintojų draugiją
Reikia paminėti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo ir V .Šlekio kaip knygnešio bei slaptos spaudos platintojo karjera. Kadangi spaudos draudimo metais nuolat ir periodiškai gauti lietuvišką spaudą buvo sunku, ėmė kurtis slaptos lietuvybę puoselėjančios draugijos. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių „Sietynas“. Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietuviškos spaudos, tautiškai budinti ir šviesti žmones, kilo būtent Vincui Šlekiui. Pradėjęs dalintis mintimis apie tai, V. Šlekys sulaukė nemažai jo idėją palaikančių bendraminčių. Vieni tokių – Jonas Čėsna ir Vincas Bielskus. Visi jie, suradę žmonių, kurie buvo neabejingi lietuvybės, lietuviško žodžio ir rašto sklaidos idėjai, 1894 metų balandį surengė steigiamąjį „Sietyno“ draugijos susirinkimą. Buvo priimta J. Šlekio paruošta konstitucija, nustatanti draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spaudos, steigti savišvietos knygyną, pratinti žmones prie skaitymo. Draugija greitai plėtėsi ir 1896 metais turėjo jau aštuonias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Marijampolę, prie kurios gyveno V. Šlekys. Iš tiesų „Sietynas“ buvo ne šiaip kokia eilinė bendraminčių kuopa, o labai griežta organizacija. Paprastas jos narys pažinojo tik tris kitus – savo viršininką, tą, kuris jam paduoda knygas, ir tą, kuriam jis pats turi paduoti perskaitytus raštus. Visų sietyniečių vardus ir slapyvardžius žinojo tik jų pirmininkas V. Šlekys. Ir nors draugija veikė itin atsargiai, 1897 m. vasario–kovo mėnesį įkliuvo ją aptarnavę knygnešiai. Pas P. Lietuvninkienę, „Sietyno“ draugijai gabenusią lietuvišką spaudą, žandarai surado knygų platinimo sąskaitas, spaudos rėmėjų sąrašus. Po to sekė kratos ir areštai, suėmimai ir apie 1897 m. pabaigą draugija nustojo egzistuoti.

Redaktoriaus karjera
Kratos, persekiojimai nesibaigė. Žandarams Vincas Šlekys dar ilgai buvo įdomus dėl „Sietyno“ veiklos. Tuo metu gavęs pasiūlymą redaguoti laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“ ir supratęs, kad vieną dieną gali būti vis dėlto sučiuptas, pasiūlymą ilgai nedvejojęs priėmė. Išvykęs į JAV, V. Šlekys į praeitį nesižvalgė ir nutrūkusių darbų, veik­lų negailėjo. Priešingai, pasinėrė į naujus darbus, naujas veiklas, ne tik redagavo laikraštį, bet ir pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Amerikos lietuvių susivienijimo sekretoriumi, parašė apsakymą „Rinkimas vaito“, išvertė H. Senkevičiaus „Duonos ieškotojus“, įstojo į „Tėvynės mylėtojų draugiją“. Kiek vėliau kartu su J. Montvila pradėjo leisti ir redaguoti „Viltį“. Šiek tiek vėliau persikėlęs gyventi iš Pensilvanijos į Bostoną pradėjo daugiau bendrauti su tautiečiais ir apsigyveno kartu su Miku Petrausku, mokėsi jo konservatorijoje.

Sugrįžo į Lietuvą
Nors V. Šlekys JAV buvo įsitvirtinęs, Lietuvai 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo gimtinėn. Sugrįžti nebuvo lengva. Ne tik nebebuvo jam lietuvybės ir tautiškumo pamatus kadaise pastačiusio tėvo, bet ir senosios sodybos, kurioje augo, o netrukus mirė ir motina. Tiesa, liūdėti jis nebuvo nusiteikęs, priešingai, norėjo dar būti naudingas Lietuvai, todėl kibo į darbus. Įsidarbino V. Kudirkos bibliotekoje Kaune, „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje, bet ilgą laiką dirbus redaktoriumi, pasak J. Vyliaus, būti žurnalistu buvo sunku, todėl vienas pats pradėjo leisti naują žurnalą „Žinių ir literatūros aruodas“. Deja, žurnalas ilgai negyvavo, lietuviai jo nesuprato, nepriėmė ir neskaitė.
Išėjęs į pensiją grįžo į Mokolų kaimą, apsigyveno brolio ūkyje ir, anot J. Vyliaus, atsidavė tam, kam manė esąs reikalingas: užrašinėjo liaudies dainas, rinko senienas, sodino medžius, daug rašė, skaitė.

Ir vėl pradėjo rinkti dainas
Šis V. Šlekio gyvenimo periodas be galo svarbus Lietuvos tautosakos istorijai. Jis – bene vienintelis to meto žmogus užrašinėjęs dainuojamąją suvalkiečių, tiksliau – kapsų, tautosaką. Pasirodo, kituose Lietuvos kraštuose dainuojamosios tautosakos rinkėjų būta daugiau. Tuo tarpu Suvalkijoje supratusių, kad liaudies dainos yra tautos turtas, istorija ir paveldas, buvo nedaug. Kad dainuojamoji tautosaka yra viena iš tautiškumo sudedamųjų dalių ir kad ji yra be galo svarbi tautos, jos kalbos egzistencijos dalis, V. Šlekys suprato dar būdamas jaunuolis, kai sustabdęs mokslus gimnazijoje dirbo tėvų ūkyje ir kartu užrašinėjo liaudies dainas. Kad tuomet darbo iki galo neužbaigė, suprato sugrįžęs iš Amerikos. Tad po nesėkmių su žurnalo leidyba Lietuvoje, nusprendė pasitarnauti tėvynei ir pratęsti dainuojamosios tautosakos rinkimą. Tiesa, pirmąsias dainas būdamas jaunas V. Šlekys rašė be melodijos, tik žodžius, tuo tarpu grįžęs iš Amerikos jau rašė su melodija, nes gyvendamas užsienyje baigė M. Petrausko konservatoriją ir įgijo muzikinį išsilavinimą. Iš viso V. Šlekys užrašė daugiau kaip 300 liaudies dainų, o rinktas grįžęs iš Amerikos suguldė į rinkinį „Kapsų dainos“. Dėkui Dievui, kad muzikologai Stasys Šimkus ir Kazimieras Banaitis suprato V. Šlekio surinktų dainų vertę ir rankraštinį „Kapsų dainų“ variantą perdavė saugoti Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, kur daug metų rankraštis taip ir pragulėjo. Pavienes dainas buvo galima rasti tam tikruose leidiniuose, tačiau vienos vietos, kurioje būtų galima susipažinti su visomis V. Šlekio surinktomis dainomis, nebuvo.

Išleido dainų rinkinį
Pernai, 2015-aisiais, dienos šviesą išvydo Vinco Šlekio Marijampolės apskrityje užrašytų dainų rinkinys „Kapsų dainos“, kurį sudarė Jaunius Vylius – kraštotyrininkas, etnografas, dainuojamosios tautosakos rinkėjas, ilgametis ansamblio „Sūduonia“ vadovas. Anot jo, į vieną vietą surinkti ir sudėti V. Šlekio dainas jį paskatino supratimas, kad tos dainos – neeilinės ir kad tai labai vertinga suvalkiečių, taip pat visos lietuvių tautos istorija. „Vadovaujant „Sūduoniai“ dažnai tekdavo su ansambliu atlikti V. Šlekio užrašytas dainas. Jos būdavo sudėtingos, tačiau be galo prasmingos, melodingos ir subtilios. Negana to, jos reprezentavo kapsų kraštą, o „Sūduonia“ kaip tik ir atstovavo kapsams. Norėjosi susipažinti, išgirsti ir sudainuoti daugiau V. Šlekio surinktų dainų, todėl leidausi į jo užrašytų dainų paieškas“, – sakė J. Vylius. Anot jo, daugiausia vienoje vietoje surašytų dainų pavyko rasti institute saugomame rankraštyje. Visas kitas, ilgai paieškojus – pavieniuose dokumentuose. Kruopštaus ir atkaklaus Jauniaus Vyliaus darbo dėka nuo šiol kapsai turi itin vertingą, daugiau nei 200 metų dainų, kurias kadaise užrašė Vincas Šlekys, rinktinę „Kapsų dainos“. Anot surinkėjo, ši knyga yra labai svarbus suvalkiečių tautosakos dokumentas, nes dainos yra senos, autentiškos ir turinčios gilią prasmę.

Vinco Šlekio tėviškę žymi paminklinis akmuo. Taip atrodė ilgai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute gulėjusios „Kapsų dainos“, kol Jaunius Vylius jų nesurinko į vieną vietą ir neišleido.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.