Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

 

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.


Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.

 

Lietuvybės pagrindus davė tėvai
Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. sukilimo buvo įvestas ir spaudos draudimas, uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis. Tiesa, tuo pačiu metu pradėjo ryškėti ir pirmieji lietuvių tautinio atgimimo ženklai, o Simonas Daukantas suformavo naują tautiškumo supratimą ir kaip esminį tautos egzistavimo požymį išskyrė kalbą. Bent šiek tiek išsilavinę ir raštingi lietuviai puikiai suprato, kad tokia filosofija teisinga, ir jei nebus išsaugota kalba, lietuvių tautos apskritai nebeliks. Tad suaugusieji, kurie mokėjo rašyti, vaikus lietuviško rašto slapčia mokydavo namuose. Vienas tokių vaikų, namuose paslapčia susipažinusių su lietuvišku žodžiu, raštu, buvo ir Vincas Šlekys. Pasak Jauniaus Vyliaus surinktos ir 1995 metais užrašytos Vinco Šlekio biografijos, supratimą apie lietuvybę, tautiškumo vertę ir svarbą, lietuvių kalbos reikšmę V. Šlekys gavo augdamas būtent tėvų namuose. Anot J. Vyliaus, reikia dėkoti likimui, kad Vinco tėtis buvo raštingas ir sūnų išmokė kalbėti bei rašyti lietuviškai, nes jei ne jis, Vinco Šlekio gyvenimas galėjo susiklostyti ir kitaip.

Nuolat supo lietuviai
Tėvų dėka V. Šlekys nuėjo teisingu keliu ir mokslus tęsė valdiškoje pradžios mokykloje, o vėliau ir Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, abiejose mokyklose buvo dėstoma rusų kalba, tačiau mokydamasis nuo lietuvybės V. Šlekys nenutolo, nes ir vienoje, ir kitoje mokykloje dirbo lietuviai mokytojai, o gimnazijoje daugumą sudarė lietuviai mokiniai. J. Vyliaus cituojamas M. Gustaitis teigia, kad „1880–1885 m. Marijampolės gimnazija pasiekė savo apogėjų: mokinių daugumą, 80 proc., sudarė lietuviai, iš mokytojų – 6 lietuviai. Vadinasi, visų lietuviškiausia gimnazija“. Taigi, V. Šlekiui likimas čia ir vėl šypsojosi – spaudos draudimo laikotarpiu jam pavyko patekti į vieną lietuviškiausių mokyklų. J. Vylius teigia, kad „čia, gimnazijoje, besimokant V. Šlekio bręstanti, besiformuojanti pasaulėžiūra įgijo tinkamus ir tvirtus pamatus“. Pasirodo, mokydamasis paskutinėse gimnazijos klasėse V. Šlekys ir pats pradėjo reikštis kaip lietuvybės skleidėjas. J. Vyliaus cituotoje Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad mokydamasis Marijampolės gimnazijoje V. Šlekys „dalyvavo slaptame liet. ratelyje ir platino draudžiamą spaudą“. Tačiau dėl tėvų valios nevykdymo lietuvybės populiarinimo veiklą vos tik ją pradėjęs V. Šlekys turėjo nutraukti.
Norėjo, kad taptų kunigu
Tėvai Vincą mokytis į gimnaziją išleido su sąlygą, kad šis vėliau stos į kunigų seminariją. Deja, tikėjimas ir religija jaunuoliui nebuvo tiek artima, kad visą gyvenimą jis būtų galėjęs pašvęsti Dievo tarnystei. Tad atėjus lemiamam metui stoti į kunigų seminariją, V. Šlekys pasipriešino ir tėvų valią vykdyti atsisakė. Kadangi šie sūnaus toliau neberėmė, mokslus gimnazijoje teko sustabdyti. Kol nesimokė, Vincas atliko tėvų paskirtą bausmę jų ūkyje, kartu su samdomu bernu, avėdamas savo paties drožtomis klumpėmis, dirbo visus ūkio darbus. Jauniaus Vyliaus surinktoje V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgoje teigiama, kad tokia tėvų bausmė jaunuolio persigalvoti neprivertė ir į seminariją jis taip ir neįstojo. Tiesa, kada ir kaip pavyko V. Šlekiui baigti gimnaziją, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti tik atlikus dvejus metus trukusią bausmę tėvų ūkyje, apie 1890 metus.

Užrašinėjo dainas
Tėvų ūkyje Vincas laiko tuščiai neleido. Pasak J. Vyliaus surinktos V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgos, „kai Vincas nevažiavo į kunigų seminariją ir daraktoriavo, tada įsitaisė dviratį. Tame kaime pats pirmasis. Ir važinėdavo juo, rinko dainas ir visokius senus daiktus“. Taigi čia pasireiškė V. Šlekio, kaip kraštotyrininko ir tautosakos rinkėjo bruožai. Anot J. Vyliaus, tuomet V. Šlekys savo gimtajame kaime užrašė 41 liaudies dainą, tačiau tik būdamas Amerikoje išleido nedidelį šių dainų rinkinį. J. Vylius teigia, kad tuomet rinkti ir užrašyti lietuvių liaudies dainas jauną Vincuką paskatino dr. Jono Basanavičiaus ir kitų to meto švietėjų raginimai „Aušroje“ ir „Varpe“ rinkti ir saugoti lietuvybės ženklus. Visgi ties dainuojamosios tautosakos rinkimu V. Šlekys ilgai neužsibuvo. Matyt, turėjo didesnių tikslų.

Mokė kaimo vaikus
Nors ir netapo kunigu, baigęs gimnaziją V. Šlekys pasirinko lietuvybės skleidėjo ir švietėjo kelią. O prasidėjo jis nuo daraktoriavimo, slapto kaimo vaikų mokymo. V. Šlekys vaikus mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir skaičiuoti, supažindindavo juos su Lietuvos istorija. Tai, žinoma, labai svarbus ir reikšmingas darbas lietuvybės išsaugojimo kontekste, tačiau tai buvo tik tramplinas į kitus švietėjiškus V. Šlekio darbus. 1890–1896 metais V. Šlekys ėmė bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Viltis“, „Garsas Amerikos lietuvių“. Pasak J. Vyliaus surinktos medžiagos, nuo tada prasidėjo jo, kaip žurnalisto karjera. Dirbdamas su minėtais laikraščiais jis pradėjo siuntinėti įvairias žinutes į slaptus lietuviškus laikraščius, o po to netrukus pasirodė ir pirmieji jo vertimai iš lenkų kalbos.

Įkūrė slaptą spaudos platintojų draugiją
Reikia paminėti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo ir V .Šlekio kaip knygnešio bei slaptos spaudos platintojo karjera. Kadangi spaudos draudimo metais nuolat ir periodiškai gauti lietuvišką spaudą buvo sunku, ėmė kurtis slaptos lietuvybę puoselėjančios draugijos. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių „Sietynas“. Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietuviškos spaudos, tautiškai budinti ir šviesti žmones, kilo būtent Vincui Šlekiui. Pradėjęs dalintis mintimis apie tai, V. Šlekys sulaukė nemažai jo idėją palaikančių bendraminčių. Vieni tokių – Jonas Čėsna ir Vincas Bielskus. Visi jie, suradę žmonių, kurie buvo neabejingi lietuvybės, lietuviško žodžio ir rašto sklaidos idėjai, 1894 metų balandį surengė steigiamąjį „Sietyno“ draugijos susirinkimą. Buvo priimta J. Šlekio paruošta konstitucija, nustatanti draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spaudos, steigti savišvietos knygyną, pratinti žmones prie skaitymo. Draugija greitai plėtėsi ir 1896 metais turėjo jau aštuonias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Marijampolę, prie kurios gyveno V. Šlekys. Iš tiesų „Sietynas“ buvo ne šiaip kokia eilinė bendraminčių kuopa, o labai griežta organizacija. Paprastas jos narys pažinojo tik tris kitus – savo viršininką, tą, kuris jam paduoda knygas, ir tą, kuriam jis pats turi paduoti perskaitytus raštus. Visų sietyniečių vardus ir slapyvardžius žinojo tik jų pirmininkas V. Šlekys. Ir nors draugija veikė itin atsargiai, 1897 m. vasario–kovo mėnesį įkliuvo ją aptarnavę knygnešiai. Pas P. Lietuvninkienę, „Sietyno“ draugijai gabenusią lietuvišką spaudą, žandarai surado knygų platinimo sąskaitas, spaudos rėmėjų sąrašus. Po to sekė kratos ir areštai, suėmimai ir apie 1897 m. pabaigą draugija nustojo egzistuoti.

Redaktoriaus karjera
Kratos, persekiojimai nesibaigė. Žandarams Vincas Šlekys dar ilgai buvo įdomus dėl „Sietyno“ veiklos. Tuo metu gavęs pasiūlymą redaguoti laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“ ir supratęs, kad vieną dieną gali būti vis dėlto sučiuptas, pasiūlymą ilgai nedvejojęs priėmė. Išvykęs į JAV, V. Šlekys į praeitį nesižvalgė ir nutrūkusių darbų, veik­lų negailėjo. Priešingai, pasinėrė į naujus darbus, naujas veiklas, ne tik redagavo laikraštį, bet ir pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Amerikos lietuvių susivienijimo sekretoriumi, parašė apsakymą „Rinkimas vaito“, išvertė H. Senkevičiaus „Duonos ieškotojus“, įstojo į „Tėvynės mylėtojų draugiją“. Kiek vėliau kartu su J. Montvila pradėjo leisti ir redaguoti „Viltį“. Šiek tiek vėliau persikėlęs gyventi iš Pensilvanijos į Bostoną pradėjo daugiau bendrauti su tautiečiais ir apsigyveno kartu su Miku Petrausku, mokėsi jo konservatorijoje.

Sugrįžo į Lietuvą
Nors V. Šlekys JAV buvo įsitvirtinęs, Lietuvai 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo gimtinėn. Sugrįžti nebuvo lengva. Ne tik nebebuvo jam lietuvybės ir tautiškumo pamatus kadaise pastačiusio tėvo, bet ir senosios sodybos, kurioje augo, o netrukus mirė ir motina. Tiesa, liūdėti jis nebuvo nusiteikęs, priešingai, norėjo dar būti naudingas Lietuvai, todėl kibo į darbus. Įsidarbino V. Kudirkos bibliotekoje Kaune, „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje, bet ilgą laiką dirbus redaktoriumi, pasak J. Vyliaus, būti žurnalistu buvo sunku, todėl vienas pats pradėjo leisti naują žurnalą „Žinių ir literatūros aruodas“. Deja, žurnalas ilgai negyvavo, lietuviai jo nesuprato, nepriėmė ir neskaitė.
Išėjęs į pensiją grįžo į Mokolų kaimą, apsigyveno brolio ūkyje ir, anot J. Vyliaus, atsidavė tam, kam manė esąs reikalingas: užrašinėjo liaudies dainas, rinko senienas, sodino medžius, daug rašė, skaitė.

Ir vėl pradėjo rinkti dainas
Šis V. Šlekio gyvenimo periodas be galo svarbus Lietuvos tautosakos istorijai. Jis – bene vienintelis to meto žmogus užrašinėjęs dainuojamąją suvalkiečių, tiksliau – kapsų, tautosaką. Pasirodo, kituose Lietuvos kraštuose dainuojamosios tautosakos rinkėjų būta daugiau. Tuo tarpu Suvalkijoje supratusių, kad liaudies dainos yra tautos turtas, istorija ir paveldas, buvo nedaug. Kad dainuojamoji tautosaka yra viena iš tautiškumo sudedamųjų dalių ir kad ji yra be galo svarbi tautos, jos kalbos egzistencijos dalis, V. Šlekys suprato dar būdamas jaunuolis, kai sustabdęs mokslus gimnazijoje dirbo tėvų ūkyje ir kartu užrašinėjo liaudies dainas. Kad tuomet darbo iki galo neužbaigė, suprato sugrįžęs iš Amerikos. Tad po nesėkmių su žurnalo leidyba Lietuvoje, nusprendė pasitarnauti tėvynei ir pratęsti dainuojamosios tautosakos rinkimą. Tiesa, pirmąsias dainas būdamas jaunas V. Šlekys rašė be melodijos, tik žodžius, tuo tarpu grįžęs iš Amerikos jau rašė su melodija, nes gyvendamas užsienyje baigė M. Petrausko konservatoriją ir įgijo muzikinį išsilavinimą. Iš viso V. Šlekys užrašė daugiau kaip 300 liaudies dainų, o rinktas grįžęs iš Amerikos suguldė į rinkinį „Kapsų dainos“. Dėkui Dievui, kad muzikologai Stasys Šimkus ir Kazimieras Banaitis suprato V. Šlekio surinktų dainų vertę ir rankraštinį „Kapsų dainų“ variantą perdavė saugoti Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, kur daug metų rankraštis taip ir pragulėjo. Pavienes dainas buvo galima rasti tam tikruose leidiniuose, tačiau vienos vietos, kurioje būtų galima susipažinti su visomis V. Šlekio surinktomis dainomis, nebuvo.

Išleido dainų rinkinį
Pernai, 2015-aisiais, dienos šviesą išvydo Vinco Šlekio Marijampolės apskrityje užrašytų dainų rinkinys „Kapsų dainos“, kurį sudarė Jaunius Vylius – kraštotyrininkas, etnografas, dainuojamosios tautosakos rinkėjas, ilgametis ansamblio „Sūduonia“ vadovas. Anot jo, į vieną vietą surinkti ir sudėti V. Šlekio dainas jį paskatino supratimas, kad tos dainos – neeilinės ir kad tai labai vertinga suvalkiečių, taip pat visos lietuvių tautos istorija. „Vadovaujant „Sūduoniai“ dažnai tekdavo su ansambliu atlikti V. Šlekio užrašytas dainas. Jos būdavo sudėtingos, tačiau be galo prasmingos, melodingos ir subtilios. Negana to, jos reprezentavo kapsų kraštą, o „Sūduonia“ kaip tik ir atstovavo kapsams. Norėjosi susipažinti, išgirsti ir sudainuoti daugiau V. Šlekio surinktų dainų, todėl leidausi į jo užrašytų dainų paieškas“, – sakė J. Vylius. Anot jo, daugiausia vienoje vietoje surašytų dainų pavyko rasti institute saugomame rankraštyje. Visas kitas, ilgai paieškojus – pavieniuose dokumentuose. Kruopštaus ir atkaklaus Jauniaus Vyliaus darbo dėka nuo šiol kapsai turi itin vertingą, daugiau nei 200 metų dainų, kurias kadaise užrašė Vincas Šlekys, rinktinę „Kapsų dainos“. Anot surinkėjo, ši knyga yra labai svarbus suvalkiečių tautosakos dokumentas, nes dainos yra senos, autentiškos ir turinčios gilią prasmę.

Vinco Šlekio tėviškę žymi paminklinis akmuo. Taip atrodė ilgai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute gulėjusios „Kapsų dainos“, kol Jaunius Vylius jų nesurinko į vieną vietą ir neišleido.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą

    2022-06-21Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą
    Š. m. birželio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai surengė slaptą sulaikymo operaciją (toliau – Operacija), kurios metu Marijampolės miesto apylinkėse buvo sulaikinėjamas Marijampolės savivaldybės gyventojas, intensyviai platinęs psichotropines medžiagas – MDMA tabletes. Operacijos metu pareigūnai sulaikė psichotropines medžiagas įgijusį marijampolietį – pirkėją, o narkotines medžiagas pardavęs vyriškis – pardavėjas – dar mėgino automobiliu sprukti nuo jį sulaikinėjančių policijos pareigūnų. Bėgdamas įtariamasis grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, Marijampolės miesto gatvėmis važiuodamas net 190 km / h greičiu. Galiausiai, bėglys nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavo į šalikelę. Patikrinus sulaikyto bėglio blaivumą, nustatyta, kad pastarasis ...
  • Jūrės miestelį papuoš įdomios pažintinės-edukacinės erdvės

    2022-06-18Jūrės miestelį papuoš įdomios pažintinės-edukacinės erdvės
    Kazlų Rūdos savivaldybėje pradedamas įgyvendinti dar vienas labai įdomus vietos žmonių parengtas projektas, kuris išties pagerins, pagražins ir išpopuliarins Jūrės miestelio gyvenamąją aplinką. Savo įdomius siūlymus įgyvendinti pagal projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ pateikė trys šio miestelio gyventojai. Pasak vienos iš šio projekto rengėjų Gintarės Narkevičiūtės, jų projekto idėja – skatinti gyventojų iniciatyvą, juos įtraukiant į gyvenamosios aplinkos kūrimą, pažintį su vietos gamta, flora ir fauna. Projektas skatins įvairius potyrius, kurie artimi mažo miestelio gyventojams. – Mūsų Tujų gatvė, kurioje yra keliolika sodybų, gyvena labai draugiškai, žmonės čia iniciatyvūs, rengia ...
  • Renovacija padeda kompleksiškai išspręsti daugiabučių problemas

    2022-06-18Renovacija padeda kompleksiškai išspręsti daugiabučių problemas
    Nors tarp gyventojų vis dar yra abejojančių daugiabučių renovacijos nešama nauda, gerieji pavyzdžiai kaimynystėje pakeičia netgi skeptikų nuomonę. Pastatams senstant, prastėjant jų energiniam efektyvumui, o šildymo kainoms nuolat augant, butų savininkams tenka ieškoti sprendimo, kaip kompleksiškai atnaujinti savo namą.Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m., todėl daugelio jų inžinerinės sistemos yra pasenusios, o dėl prasto energetinio efektyvumo gyventojai moka vis didesnes sąskaitas už šildymą. „Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai ...
  • Grįžta vardai iš praeities…

    2022-06-17Grįžta vardai  iš praeities...
    Nijolė LINIONIENĖ Penkios dalys. Kone penki šimtai puslapių, kiekviename jų – trys ar keturi, tik retame – pora ilgesnių tekstų. Dešimtys ir šimtai pavadinimų – ir pasikartojančių, už kurių – dialogas ar įvykis, gal kam galėtų atrodyti menkas, dažnai – momentinis, lyg nuotrauka… O iš tiesų keliais sakiniais nusakyti žmonių gyvenimai, jų istorijos ir dramatiškos lemtys. Visa tai – tik ką išėjusioje marijampoliečio, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knygoje „Ten, už lango“. Tai ir vėl miniatiūrų romanas. Jau ne pirmas, bet, teigia autorius, paskutinis, nes sudėjo į jį visa, ką geriausio per daugiau nei trejetą dešimtmečių šia tema yra parašęs. Pats ...
  • Suvalkijos Vyturys

    2022-06-17Suvalkijos Vyturys
    Romualdas IVANAUSKAS Ukrainos didvyriams Skauda, skauda… O Viešpatie, skauda:Naktį, dieną – sekundę kiekvieną,Kai guculų, kazokų tėvynė Nuo sprogimų vaitoja ir rauda. Sėja mirtį beprasmišką, sėjaPriešo kulkos ir žvangantis plienas.Žemė dreba. Virš griūvančių miestųDūmų debesis gainioja vėjas… Skauda, skauda, o Viešpatie, skauda!Vyrą, sūnų išleisti į karą…Tik Tėvynė – svarbiau už gyvybę.Net pabūklai nebaisūs. Lai šaudo… Šioji žemė – tai didvyrių žemė.Nesuklups, jai neteks jau vergauti.Neškit vėliavas, drąsiai iškėlę,Ir tas ryžtas lai pergalę lemia… Kai patrankos nustos sėti mirtį,Vėl dangus virš Karpatų bus žydras,Vėl dainuos juodaplaukė guculėApie meilę, gyvenimą, taiką… Tik daina panašės ta į raudą,Apie didvyriais tapusius brolius.Ir vaikus, kur tėvelių neteko,Ir miestus, kur dar vis tebešaudo… Karas Ukrainoje Kažkada ...
  • „Barbora“ plečia teritoriją: prekes į namus galės gauti dar daugiau Marijampolės gyventojų

    2022-06-16„Barbora“ plečia teritoriją: prekes į namus galės gauti dar daugiau Marijampolės gyventojų
    Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ plečia aptarnaujamą teritoriją Marijampolės rajone – patogiu prekių pristatymu į namus galės pasinaudoti dar daugiau gyventojų. Naujai įtrauktų vietovių gyventojams galios visos apsipirkimo „Barboroje“ naudos ir pasiūlymai, o specialiai šiai progai – ir specialus nuolaidos kodas. Nuo birželio 16 d. „Barboros“ kurjeris e. parduotuvėje www.barbora.lt užsakytas prekes į namus pristatys ir Pietarių, Baraginės, Puskelnių, Nendriniškių, Skaisčiūnų, Kumelionių, Nartų ir Triobiškių gyventojams. Šių vietovių gyventojai galės naudotis „Barboros“ paslaugomis ir naudomis, kurias taip vertina klientai: prekes gauti tiesiai į namus ir sutaupyti laiko, kasdien atrasti kelis tūkstančius prekių su nuolaida bei pasinaudoti specialiais pasiūlymais ar dalyvauti ...
  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.