Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

 

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.

Vincas Šlekys Suvalkijos ir visos Lietuvos labui nuveikė daug prasmingų darbų. „Sietyno“ draugijos įkūrimas, žurnalisto karjera ir kraštotyros puoselėjimas – vieni svarbiausių.


Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.

 

Lietuvybės pagrindus davė tėvai
Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. sukilimo buvo įvestas ir spaudos draudimas, uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis. Tiesa, tuo pačiu metu pradėjo ryškėti ir pirmieji lietuvių tautinio atgimimo ženklai, o Simonas Daukantas suformavo naują tautiškumo supratimą ir kaip esminį tautos egzistavimo požymį išskyrė kalbą. Bent šiek tiek išsilavinę ir raštingi lietuviai puikiai suprato, kad tokia filosofija teisinga, ir jei nebus išsaugota kalba, lietuvių tautos apskritai nebeliks. Tad suaugusieji, kurie mokėjo rašyti, vaikus lietuviško rašto slapčia mokydavo namuose. Vienas tokių vaikų, namuose paslapčia susipažinusių su lietuvišku žodžiu, raštu, buvo ir Vincas Šlekys. Pasak Jauniaus Vyliaus surinktos ir 1995 metais užrašytos Vinco Šlekio biografijos, supratimą apie lietuvybę, tautiškumo vertę ir svarbą, lietuvių kalbos reikšmę V. Šlekys gavo augdamas būtent tėvų namuose. Anot J. Vyliaus, reikia dėkoti likimui, kad Vinco tėtis buvo raštingas ir sūnų išmokė kalbėti bei rašyti lietuviškai, nes jei ne jis, Vinco Šlekio gyvenimas galėjo susiklostyti ir kitaip.

Nuolat supo lietuviai
Tėvų dėka V. Šlekys nuėjo teisingu keliu ir mokslus tęsė valdiškoje pradžios mokykloje, o vėliau ir Marijampolės gimnazijoje. Tiesa, abiejose mokyklose buvo dėstoma rusų kalba, tačiau mokydamasis nuo lietuvybės V. Šlekys nenutolo, nes ir vienoje, ir kitoje mokykloje dirbo lietuviai mokytojai, o gimnazijoje daugumą sudarė lietuviai mokiniai. J. Vyliaus cituojamas M. Gustaitis teigia, kad „1880–1885 m. Marijampolės gimnazija pasiekė savo apogėjų: mokinių daugumą, 80 proc., sudarė lietuviai, iš mokytojų – 6 lietuviai. Vadinasi, visų lietuviškiausia gimnazija“. Taigi, V. Šlekiui likimas čia ir vėl šypsojosi – spaudos draudimo laikotarpiu jam pavyko patekti į vieną lietuviškiausių mokyklų. J. Vylius teigia, kad „čia, gimnazijoje, besimokant V. Šlekio bręstanti, besiformuojanti pasaulėžiūra įgijo tinkamus ir tvirtus pamatus“. Pasirodo, mokydamasis paskutinėse gimnazijos klasėse V. Šlekys ir pats pradėjo reikštis kaip lietuvybės skleidėjas. J. Vyliaus cituotoje Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ teigiama, kad mokydamasis Marijampolės gimnazijoje V. Šlekys „dalyvavo slaptame liet. ratelyje ir platino draudžiamą spaudą“. Tačiau dėl tėvų valios nevykdymo lietuvybės populiarinimo veiklą vos tik ją pradėjęs V. Šlekys turėjo nutraukti.
Norėjo, kad taptų kunigu
Tėvai Vincą mokytis į gimnaziją išleido su sąlygą, kad šis vėliau stos į kunigų seminariją. Deja, tikėjimas ir religija jaunuoliui nebuvo tiek artima, kad visą gyvenimą jis būtų galėjęs pašvęsti Dievo tarnystei. Tad atėjus lemiamam metui stoti į kunigų seminariją, V. Šlekys pasipriešino ir tėvų valią vykdyti atsisakė. Kadangi šie sūnaus toliau neberėmė, mokslus gimnazijoje teko sustabdyti. Kol nesimokė, Vincas atliko tėvų paskirtą bausmę jų ūkyje, kartu su samdomu bernu, avėdamas savo paties drožtomis klumpėmis, dirbo visus ūkio darbus. Jauniaus Vyliaus surinktoje V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgoje teigiama, kad tokia tėvų bausmė jaunuolio persigalvoti neprivertė ir į seminariją jis taip ir neįstojo. Tiesa, kada ir kaip pavyko V. Šlekiui baigti gimnaziją, nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti tik atlikus dvejus metus trukusią bausmę tėvų ūkyje, apie 1890 metus.

Užrašinėjo dainas
Tėvų ūkyje Vincas laiko tuščiai neleido. Pasak J. Vyliaus surinktos V. Šlekio gyvenimo ir veiklos apžvalgos, „kai Vincas nevažiavo į kunigų seminariją ir daraktoriavo, tada įsitaisė dviratį. Tame kaime pats pirmasis. Ir važinėdavo juo, rinko dainas ir visokius senus daiktus“. Taigi čia pasireiškė V. Šlekio, kaip kraštotyrininko ir tautosakos rinkėjo bruožai. Anot J. Vyliaus, tuomet V. Šlekys savo gimtajame kaime užrašė 41 liaudies dainą, tačiau tik būdamas Amerikoje išleido nedidelį šių dainų rinkinį. J. Vylius teigia, kad tuomet rinkti ir užrašyti lietuvių liaudies dainas jauną Vincuką paskatino dr. Jono Basanavičiaus ir kitų to meto švietėjų raginimai „Aušroje“ ir „Varpe“ rinkti ir saugoti lietuvybės ženklus. Visgi ties dainuojamosios tautosakos rinkimu V. Šlekys ilgai neužsibuvo. Matyt, turėjo didesnių tikslų.

Mokė kaimo vaikus
Nors ir netapo kunigu, baigęs gimnaziją V. Šlekys pasirinko lietuvybės skleidėjo ir švietėjo kelią. O prasidėjo jis nuo daraktoriavimo, slapto kaimo vaikų mokymo. V. Šlekys vaikus mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir skaičiuoti, supažindindavo juos su Lietuvos istorija. Tai, žinoma, labai svarbus ir reikšmingas darbas lietuvybės išsaugojimo kontekste, tačiau tai buvo tik tramplinas į kitus švietėjiškus V. Šlekio darbus. 1890–1896 metais V. Šlekys ėmė bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais „Vienybė lietuvninkų“, „Varpas“, „Viltis“, „Garsas Amerikos lietuvių“. Pasak J. Vyliaus surinktos medžiagos, nuo tada prasidėjo jo, kaip žurnalisto karjera. Dirbdamas su minėtais laikraščiais jis pradėjo siuntinėti įvairias žinutes į slaptus lietuviškus laikraščius, o po to netrukus pasirodė ir pirmieji jo vertimai iš lenkų kalbos.

Įkūrė slaptą spaudos platintojų draugiją
Reikia paminėti, kad šiuo laikotarpiu prasidėjo ir V .Šlekio kaip knygnešio bei slaptos spaudos platintojo karjera. Kadangi spaudos draudimo metais nuolat ir periodiškai gauti lietuvišką spaudą buvo sunku, ėmė kurtis slaptos lietuvybę puoselėjančios draugijos. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių „Sietynas“. Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietuviškos spaudos, tautiškai budinti ir šviesti žmones, kilo būtent Vincui Šlekiui. Pradėjęs dalintis mintimis apie tai, V. Šlekys sulaukė nemažai jo idėją palaikančių bendraminčių. Vieni tokių – Jonas Čėsna ir Vincas Bielskus. Visi jie, suradę žmonių, kurie buvo neabejingi lietuvybės, lietuviško žodžio ir rašto sklaidos idėjai, 1894 metų balandį surengė steigiamąjį „Sietyno“ draugijos susirinkimą. Buvo priimta J. Šlekio paruošta konstitucija, nustatanti draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spaudos, steigti savišvietos knygyną, pratinti žmones prie skaitymo. Draugija greitai plėtėsi ir 1896 metais turėjo jau aštuonias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Marijampolę, prie kurios gyveno V. Šlekys. Iš tiesų „Sietynas“ buvo ne šiaip kokia eilinė bendraminčių kuopa, o labai griežta organizacija. Paprastas jos narys pažinojo tik tris kitus – savo viršininką, tą, kuris jam paduoda knygas, ir tą, kuriam jis pats turi paduoti perskaitytus raštus. Visų sietyniečių vardus ir slapyvardžius žinojo tik jų pirmininkas V. Šlekys. Ir nors draugija veikė itin atsargiai, 1897 m. vasario–kovo mėnesį įkliuvo ją aptarnavę knygnešiai. Pas P. Lietuvninkienę, „Sietyno“ draugijai gabenusią lietuvišką spaudą, žandarai surado knygų platinimo sąskaitas, spaudos rėmėjų sąrašus. Po to sekė kratos ir areštai, suėmimai ir apie 1897 m. pabaigą draugija nustojo egzistuoti.

Redaktoriaus karjera
Kratos, persekiojimai nesibaigė. Žandarams Vincas Šlekys dar ilgai buvo įdomus dėl „Sietyno“ veiklos. Tuo metu gavęs pasiūlymą redaguoti laikraštį „Garsas Amerikos lietuvių“ ir supratęs, kad vieną dieną gali būti vis dėlto sučiuptas, pasiūlymą ilgai nedvejojęs priėmė. Išvykęs į JAV, V. Šlekys į praeitį nesižvalgė ir nutrūkusių darbų, veik­lų negailėjo. Priešingai, pasinėrė į naujus darbus, naujas veiklas, ne tik redagavo laikraštį, bet ir pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Amerikos lietuvių susivienijimo sekretoriumi, parašė apsakymą „Rinkimas vaito“, išvertė H. Senkevičiaus „Duonos ieškotojus“, įstojo į „Tėvynės mylėtojų draugiją“. Kiek vėliau kartu su J. Montvila pradėjo leisti ir redaguoti „Viltį“. Šiek tiek vėliau persikėlęs gyventi iš Pensilvanijos į Bostoną pradėjo daugiau bendrauti su tautiečiais ir apsigyveno kartu su Miku Petrausku, mokėsi jo konservatorijoje.

Sugrįžo į Lietuvą
Nors V. Šlekys JAV buvo įsitvirtinęs, Lietuvai 1918 metais paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo gimtinėn. Sugrįžti nebuvo lengva. Ne tik nebebuvo jam lietuvybės ir tautiškumo pamatus kadaise pastačiusio tėvo, bet ir senosios sodybos, kurioje augo, o netrukus mirė ir motina. Tiesa, liūdėti jis nebuvo nusiteikęs, priešingai, norėjo dar būti naudingas Lietuvai, todėl kibo į darbus. Įsidarbino V. Kudirkos bibliotekoje Kaune, „Lietuvos“ laikraščio redakcijoje, bet ilgą laiką dirbus redaktoriumi, pasak J. Vyliaus, būti žurnalistu buvo sunku, todėl vienas pats pradėjo leisti naują žurnalą „Žinių ir literatūros aruodas“. Deja, žurnalas ilgai negyvavo, lietuviai jo nesuprato, nepriėmė ir neskaitė.
Išėjęs į pensiją grįžo į Mokolų kaimą, apsigyveno brolio ūkyje ir, anot J. Vyliaus, atsidavė tam, kam manė esąs reikalingas: užrašinėjo liaudies dainas, rinko senienas, sodino medžius, daug rašė, skaitė.

Ir vėl pradėjo rinkti dainas
Šis V. Šlekio gyvenimo periodas be galo svarbus Lietuvos tautosakos istorijai. Jis – bene vienintelis to meto žmogus užrašinėjęs dainuojamąją suvalkiečių, tiksliau – kapsų, tautosaką. Pasirodo, kituose Lietuvos kraštuose dainuojamosios tautosakos rinkėjų būta daugiau. Tuo tarpu Suvalkijoje supratusių, kad liaudies dainos yra tautos turtas, istorija ir paveldas, buvo nedaug. Kad dainuojamoji tautosaka yra viena iš tautiškumo sudedamųjų dalių ir kad ji yra be galo svarbi tautos, jos kalbos egzistencijos dalis, V. Šlekys suprato dar būdamas jaunuolis, kai sustabdęs mokslus gimnazijoje dirbo tėvų ūkyje ir kartu užrašinėjo liaudies dainas. Kad tuomet darbo iki galo neužbaigė, suprato sugrįžęs iš Amerikos. Tad po nesėkmių su žurnalo leidyba Lietuvoje, nusprendė pasitarnauti tėvynei ir pratęsti dainuojamosios tautosakos rinkimą. Tiesa, pirmąsias dainas būdamas jaunas V. Šlekys rašė be melodijos, tik žodžius, tuo tarpu grįžęs iš Amerikos jau rašė su melodija, nes gyvendamas užsienyje baigė M. Petrausko konservatoriją ir įgijo muzikinį išsilavinimą. Iš viso V. Šlekys užrašė daugiau kaip 300 liaudies dainų, o rinktas grįžęs iš Amerikos suguldė į rinkinį „Kapsų dainos“. Dėkui Dievui, kad muzikologai Stasys Šimkus ir Kazimieras Banaitis suprato V. Šlekio surinktų dainų vertę ir rankraštinį „Kapsų dainų“ variantą perdavė saugoti Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui, kur daug metų rankraštis taip ir pragulėjo. Pavienes dainas buvo galima rasti tam tikruose leidiniuose, tačiau vienos vietos, kurioje būtų galima susipažinti su visomis V. Šlekio surinktomis dainomis, nebuvo.

Išleido dainų rinkinį
Pernai, 2015-aisiais, dienos šviesą išvydo Vinco Šlekio Marijampolės apskrityje užrašytų dainų rinkinys „Kapsų dainos“, kurį sudarė Jaunius Vylius – kraštotyrininkas, etnografas, dainuojamosios tautosakos rinkėjas, ilgametis ansamblio „Sūduonia“ vadovas. Anot jo, į vieną vietą surinkti ir sudėti V. Šlekio dainas jį paskatino supratimas, kad tos dainos – neeilinės ir kad tai labai vertinga suvalkiečių, taip pat visos lietuvių tautos istorija. „Vadovaujant „Sūduoniai“ dažnai tekdavo su ansambliu atlikti V. Šlekio užrašytas dainas. Jos būdavo sudėtingos, tačiau be galo prasmingos, melodingos ir subtilios. Negana to, jos reprezentavo kapsų kraštą, o „Sūduonia“ kaip tik ir atstovavo kapsams. Norėjosi susipažinti, išgirsti ir sudainuoti daugiau V. Šlekio surinktų dainų, todėl leidausi į jo užrašytų dainų paieškas“, – sakė J. Vylius. Anot jo, daugiausia vienoje vietoje surašytų dainų pavyko rasti institute saugomame rankraštyje. Visas kitas, ilgai paieškojus – pavieniuose dokumentuose. Kruopštaus ir atkaklaus Jauniaus Vyliaus darbo dėka nuo šiol kapsai turi itin vertingą, daugiau nei 200 metų dainų, kurias kadaise užrašė Vincas Šlekys, rinktinę „Kapsų dainos“. Anot surinkėjo, ši knyga yra labai svarbus suvalkiečių tautosakos dokumentas, nes dainos yra senos, autentiškos ir turinčios gilią prasmę.

Vinco Šlekio tėviškę žymi paminklinis akmuo. Taip atrodė ilgai Lietuvos literatūros ir tautosakos institute gulėjusios „Kapsų dainos“, kol Jaunius Vylius jų nesurinko į vieną vietą ir neišleido.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...
  • Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera

    2022-06-01Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera
    Marijampolės dramos teatro jaunimo dramos studija neseniai pakvietė į premjerą – spektaklį „Akropolis“ pagal Marijos Korenkaitės pjesę „Pabėgimas į Akropolį“. Pirmieji atsiliepimai apie šį jaunųjų spektaklį tikrai geri, o tie, kas jo dar nematė, tai galės padaryti birželio 3-ąją, kai jis vėl bus rodomas dramos teatro scenoje. Dažniausiai sakoma, kad teatras atsirado VI–V a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pasak antropologinės teorijos šalininkų, teatras yra pirmasis žmogaus išradimas. Jis atsirado tada, kai pirmykštis žmogus pamatė savo atvaizdą veidrodiniame paviršiuje – pavyzdžiui, baloje – ir suvokė, kad gali save stebėti. Mes stebime kitą ir jame pamatome savo paties atspindį. Tai giliai siejasi su ...
  • Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

    2022-05-31Kataraktos operacija - vienintelis būdas pagyti
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Katarakta – kokia tai liga? – Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą

    2022-05-28Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės. Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje. „Pieno žaliavos kokybė ...
  • Namų meistro paieška, nuo ko pradėti?

    2022-05-27Namų meistro paieška, nuo ko pradėti?
    Nori permainų ir nusprendi, kad bute reikia pertvarkyti baldus, pakabinti naują gražų sietyną, o seną negailestingai išmontuoti? Ne vienas kosmetinis patalpų remontas neapsieina be smulkaus buitinio remonto. Bet ką daryti, jei sutuoktinis išvyko, o jūs per laimingą atsitiktinumą įsigijote naują šviestuvą, tačiau kuklių dailiosios lyties atstovių jėgų jam sumontuoti aiškiai neužtenka? Tokiu atveju jums tereikia užsisakyti namų meistro paslaugą. Meistro teikiamos paslaugos, tokios kaip baldų remontas ar jų surinkimas, lempų pakeitimas ar pakabinimas yra nuolat reikalingos. Ir beje, potencialios klientės yra ne tik vienišos moterys, kurios neturi kam atlikti visų šių atrodytų ir nesunkių buitinių darbų. Dažnai šeimose, kuriose yra vyras, ...
  • Kokius personalizuotus aksesuarus rinktis vyrams?

    2022-05-27Kokius personalizuotus aksesuarus rinktis vyrams?
    Vyrai – aksesuarų nešioja kur kas mažiau, nei mes moterys, todėl mums išrinkti vyrams kažką dovanų be galo sunku. Ne kiekvienas vyras nešioja laikrodį, ir ne kiekvienas vyras nori ir nešioja grandinėles ar kitus papuošalus. Taigi, artėjant mylimo vyro gimtadieniui misija išrinkti jam dovaną ir likti įvertintai – labai sunki. Geriausia dovana – gerai praleistas laikas ir geros emocijos, tačiau jei norite padovanoti kažką, kad būtų kartu su vyru kiekvieną dieną ir primintų jus, tai labai sunku. Nėra situacijos be išeitis, – ir čia mes skubame Jums į pagalbą ir pabandysime patarti, bei padėti apsispręsti dėl dovanos Jūsų vyrui. Vienas iš ...
  • Kokie maisto papildai reikalingi katėms?

    2022-05-27Kokie maisto papildai reikalingi katėms?
    Vienas iš geriausių būdų išlaikyti kates sveikas ir laimingas – gerai jas maitinti. Katėms reikia visų reikiamų maistinių medžiagų tinkamomis proporcijomis, kad jos augtų, išlaikytų savo kūną, būtų aktyvios, išvengtų ligų ar traumų ir atsigautų nuo jų. Kadangi sveika mityba yra labai svarbi, naminių gyvūnėlių tėvai turi žinoti, kas yra maistingas kačių maistas. Štai ką reikia žinoti apie kačių mitybą. Kačių mityba: kokios yra pagrindinės kačių maistinės medžiagos? Maistingosios medžiagos yra dietos sudedamosios dalys, kurios atlieka tam tikras kūno funkcijas. Katės gali gauti reikalingų maistinių medžiagų iš įvairių ingredientų. Pavyzdžiui, kalcio (maistinės medžiagos) gali gauti iš tokių ingredientų kaip kaulai, kaulų ...
  • Ekologiški įpakavimai, tvarus sprendimas ar laikina mada?

    2022-05-27Ekologiški įpakavimai, tvarus sprendimas ar laikina mada?
    Jei esate el. prekybos prekybininkas, kuris nori būti ekologiškesnis, viena didžiausių sričių, į kurią galite atkreipti dėmesį, yra jūsų pakuotė. Internetinės prekybos augimas paskatino elektroninės prekybos pakuočių bumą ir daugiau atliekų sąvartynuose. „Oceana“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vien „Amazon“ 2019 m. susidarė 465 mln. svarų plastikinių pakuočių atliekų, o vien oro pagalvių skaičius gali apskrieti pasaulį 500 kartų. Ši statistika rodo, kad įmonėms darosi vis skubiau taikyti ekologiškesnę praktiką. Siekdami padėti jums tai padaryti, sudarėme patogų aplinkai nekenksmingų pakavimo medžiagų sąrašą. Peržiūrėkite juos toliau ir sužinokite, kurios parinktys geriausiai tinka jūsų verslui. Kompostuojama pakuotė Kompostuojamas reiškia medžiagos gebėjimą natūraliai suirti atgal į žemę, idealiu ...
  • Kaip pasirinkti patikimą veterinarą šuniui?

    2022-05-27Kaip pasirinkti patikimą veterinarą šuniui?
    Turėtumėte atidžiai apsvarstyti, kaip pasirinkti tinkamą veterinarijos gydytoją savo šuniui. Tai asmuo, kuris potencialiai gali išgelbėti jūsų augintinio gyvybę ir išlaikyti jį sveiką. Abu ir jūsų augintinis turėtų susitarti dėl šio asmens, prieš įsipareigodami su juo dirbti ilgalaikėje perspektyvoje. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis veterinarijos gydytoją. Klauskite asmeninių rekomendacijų Vienas geriausių būdų rasti tinkamą veterinarijos gydytoją – paprašyti draugų ir šeimos narių rekomendacijų. Kitos jūsų vietovėje gyvenančios šeimos, turinčios naminių gyvūnėlių, gali žinoti keletą gerų veterinarijos gydytojų, todėl pirmiausia turėtumėte ieškoti patarimo. Raskite veterinarijos gydytoją, turintį šunų gydymo patirties Veterinarai ne visi yra lygūs. Yra įvairių tipų veterinarijos gydytojų, kurie specializuojasi ...
  • Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vasarinės padangos?

    2022-05-27Kokiomis savybėmis turi pasižymėti vasarinės padangos?
    Vasarinės padangos yra specialiai sukurtos užtikrinti optimalų našumą vasaros sąlygomis ir šiltu klimatu. Palyginti su kitų sezoninių padangų tipais (pvz., žieminėmis), vasarinės padangos savybės gali būti ne iš karto aiškios. Galų gale, ar ne kiekviena padanga skirta veikti esant šiltoms sąlygoms, o keliams esant sausiems ar šlapiems? Tiesa, kad dauguma padangų užtikrina tokį pradinį našumą, tačiau vasarinės padangos yra išskirtinai orientuotos į optimalų veikimą tik tokiomis sąlygomis. Iš inžinerijos ir dizaino lygties pašalinus kitas sezonines sąlygas, padangų gamintojai gali maksimaliai padidinti padangų eksploatacines savybes ir charakteristikas tik vasaros sąlygomis, o tai gali būti nemažas pranašumas.Nors šiuolaikinės padangų technologijos leidžia užtikrinti puikias padangų ...
  • Sūduvos džiazo orkestras sukėlė ovacijas Kauno Laisvės alėjoje

    2022-05-26Sūduvos džiazo orkestras sukėlė ovacijas Kauno Laisvės alėjoje
    Praėjusį savaitgalį Kaune vyko šio miesto gimtadienio šventė, kuri buvo ir vienas pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių. Tris dienas miestas ūžė ir ošė, dešimtims tūkstančių žiūrovų padovanojęs daugybę nepamirštamų akimirkų. Džiugu, kad tarp daugybės renginių ryškia gaida penktadienį skambėjo ir Sūduvos vardas – puikų, ugningą ir spalvingą pasirodymą pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje prie Centrinio pašto, padovanojo Sūduvos džiazo orkestras, pasirodęs kartu su Kauno šokio teatru „Aura“, trimitininku Audriumi Zalcu ir marijampoliečiams puikiai pažįstama soliste Neringa Nekrašiūte, dabar gyvenančia Kaune. Tą penktadienio pavakarę Laisvės alėjoje buvo surengta Kiemų šventė – apie 900 metrų per šią alėją nusidriekė marga­spalvių ...
  • Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas

    2022-05-25Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas
      Apie celiulitą sklando daug klaidingos informacijos. Labai didelė dalis žmonių interpretuoja šią diagnozę tik kaip odą ir kūną paveikiantį estetinį niuansą. Tačiau problemos sukėlėjai – visai kiti. Bene kiekvienas žmogus gali būti paveiktas celiulito ir jo sukeliamas diskomfortas tikrai nėra pageidautinas. Laimei, yra įvairių korekcijos bei gydymo metodų. Apžvelkime, kokios yra panikulito (taip dar vadinamas celiulitas) atsiradimo priežastys bei gydymas. Celiulitas – kaip jis atsiranda? Celiulitas nėra būtinai dėl viršsvorio atsirandanti kondicija. Celiulitas yra dažnai pasitaikanti, bakterinės kilmės odos infekcija. Ji plinta tuomet, kai į kūną patenka sukeliančios bakterijos. Tose vietose atsiranda patinimai, gali išmušti raudonis, nuolat skaudėti ar net jaustis karštis ...
  • Kaip derinti marmurines grindų plyteles su interjeru?

    2022-05-25Kaip derinti marmurines grindų plyteles su interjeru?
    Marmurinės plytelės tiek grindims, tiek pastato sienoms suteikia solidų įvaizdį. Marmurinė apdaila per tūkstančius metų neišeina iš mados, rasdama sau garbią vietą dabartiniais laikais. O naujausių technologijų dėka marmurinės plytelės yra pagaminamos stebėtinai kokybiškai, kad jų neįmanoma atskirti tuo tikro marmuro. Be to, marmurinės plytelės yra labai praktiškos, mat nesugeria skysčių, jas nesunku pakloti bei prižiūrėti. Jos nepasiduoda fiziniam arba išorinių gamtos jėgų poveikiui ir kainuoja nebrangiai. Ką interjerui suteikia marmurinės plytelės? Jei pastato interjere naudosite marmurines plyteles, jo patalpos atrodys tikrai prabangiai ir patvirtins, jog šių valdų šeimininkas turi išlavintą estetinį skonį. Šios plytelės namams suteikia elegantišką aplinką. O pačios tualeto ...
  • Tas pats pasaulis kitokiose nuotraukose…

    2022-05-25Tas pats pasaulis kitokiose nuotraukose...
    „Pinhole fotografija – tai savotiška protesto išraiška. Pasakymas „Ne“ technokratiškumui. Liaudiškai kalbant, su ja grįžtama į fotografijos ištakas. Pirmieji lietuvių fotografų sukurti pinhole lakštai priminė vieno fotografijos išradėjų Luiso Dagero pirmąsias fotografijas. Jos žavi abstraktumu, neįprastu vaizdo perteikimu. Tai savotiška, dar kartą atrasta meninė kalba“. Taip 2011 metais buvo rašoma apie šį metodą (pinhole fotoaparatas – tai aparatas be įprasto objektyvo) žurnale „Vyzdys foto-video“ pristatant jauną fotografą Andrių Narvičių ir jo šiuo metodu sukurtus Vilniaus vaizdus. Marijampolės kultūros centro pirmajame aukšte pradėjo veikti šio autoriaus fotografijų paroda „Analoginės klajos“. Marijampolietis Andrius Narvičius, jau seniai gyvenantis ir dirbantis Velse (Jungtinė Karalystė), tačiau neužmirštantis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.