Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių…
Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal išgales vieni tenkinosi kukliais katalogais, kiti sudarė ir išleido solidžius albumus, o juos sudarinėjo, objektus fotografavo, medžiagą rinko daugiausia kultūros žmonės. Mūsų krašte tokių leidinių irgi yra ne vienas – kiekviena savivaldybė yra užfiksavusi dabarties meistrų darbus ir praeities palikimą.
2006 metais išleista solidi (270 psl.) knyga „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės“. Įžanginį žodį parašė istorikas Alvydas Totoris. Leidinyje ne tik nuotraukos, bet ir kiekvieno objekto istorija, kai kurie aprašymai tikrai platūs. Taip pat daug informacijos apie kaimus, kapines, vietovardžius. Leidinys sudarytas remiantis Kalvarijos savivaldybės bibliotekų aptarnaujamomis teritorijomis, bibliotekininkės pateikė didžiąją medžiagos dalį.
Tais pačiais metais išleistas katalogas „Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai“. Pagal projektą jį parengė Kazlų Rūdos kultūros centro etninės kultūros specialistė Vitalija Filipova, talkino ir kultūros darbuotojai, ir miškininkai. Įžangą parašė kunigas Ignas Plioraitis. Pristatyti aštuoni medžio skulptoriai, pateiktos visose seniūnijose tuo metu rastų kryžių, stogastulpių, koplytėlių nuotraukos.
2007 metais albumą „Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra“ parengė ir išleido Marijampolės kraštotyros muziejus. Knygoje pateikta 224 kryžių, 48 koplytstulpių ir stogastulpių, 8 koplytėlių, 24 skulptūrų nuotraukos. Prie kiekvienos jų – konkretūs duomenys. Labai išsamų įvadinį straipsnį, apžvelgiantį ir vertinantį ne tik leidinį, bet ir kryždirbystės situaciją šiame krašte nuo senųjų laikų, parašė dr. Alė Počiulpaitė. Kaip vieną privalumų ji įvardija leidinio sudarytojų pastangas atrasti ir pateikti duomenų apie mažiau žinomus šio krašto meistrus. Iš viso čia minimos 92 pavardės – vienos tik po kartą kitą, kitos – po keletą. Peržvelgus jas matyti, kad savo kūryba Suvalkijos peizažą ir gyvenamąją erdvę pastaruoju metu praturtino ne vienas vietinis ar netoli gyvenantis meistras. Be jau minėtų anksčiau, tai Juozas Davainis, Kęstutis Balčiūnas, Romas Bilinskas, Raimundas Blažaitis, Vytautas Aputis, Pranas Labutis…
Bevartant šiuos leidinius savaime ateina mintis, kad jie išleisti prieš dešimtmetį, medžiaga rengta dar anksčiau. Per tą laiką atsirado nemažai naujų darbų, išryškėjo ir nauji talentai, o kitus išlydėjome Anapus… Kas sužiūrės, užfiksuos jų darbus, kas sužiūrės, kaip pasikeitė ir vis tebesikeičia mūsų aplinka? Ar bestatysime meistro rankų išglostytą medinį kryžių savo artimajam, kai vis noriau gulamės po marmuro ar granito plokštėmis?