Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių atminimas – „išsivaikščiojo“ plačiai po Suvalkiją, po Lietuvą – ir po pasaulį.
Paties A. Sakalausko didieji darbai (jų priskaičiuojama keletas šimtų) pasiekė ne tik įvairias Europos šalis, bet ir Japoniją… Beje, prieš keletą metų kalbintas jis yra minėjęs, kad japonams didelį įspūdį padarė mūsų mažoji sakralinė architektūra, ypač koplytstulpiai, stogastulpiai, nes kitur tokių praeitimi alsuojančių, harmoningų dalykų jau seniai nebėra. Pats Algimantas yra lankęsis Japonijoje, susipažinęs su šios šalies mokslininkų darbais: jį tuomet nustebino jų pusantro dešimtmečio trukusių tyrinėjimų rezultatai. Jie rodo, kad Lietuvoje statomi koplytstulpiai ir stogastulpiai skleidžia tokią pat (tik silpnesnę) energiją, kaip ir Egipto piramidės ar Rytų architektūra – ypač šventyklos. Giliau paanalizavęs šiuos dalykus meistras įsitikino, kad iš tiesų, statydami minėtus statinius galime ir pagerinti, ir pabloginti energetinį savojo kiemo, aplinkos lauką. Teigiamą įtaką daro piramidės formos stogeliai, virš jų esančių saulučių spinduliai, smailės – bet tik tuo atveju, jei laikomasi reikiamų proporcijų. Apie tai Algimantas Sakalauskas gali daug pasakoti – tai jau būtų atskira labai įdomi tema.
Daugybė mažosios architektūros statinių, kryžių, medinių skulptūrų – jo paties, mokinių, bendraminčių indėlis į kultūrą, dvasingumo išsaugojimą. Pats yra dalyvavęs ir surengęs dešimtis plenerų, jų rezultatas – skulptūrų parkai (dažnai ne vienus metus vis papildyti), žymius žmones, įvykius primenantys ir pagarbą jiems reiškiantys pavieniai statiniai.
Vilkaviškio rajone gimęs ir augęs, Prienuose didžiuosius darbus atliekantis medžio meistras juokauja, kad bevažinėdamas per visą Suvalkiją stabteli tai vienur, tai kitur – žiūrėk, ir atsiranda toje vietoje koks darbas. Iš tiesų, norint išvardinti visus vien šiame regione esančius kūrinius reikėtų ilgoko sąrašo. Vienas labiausiai vertintinų bruožų – paties Algimanto ir jo bendražygių darbas su vaikais, jaunimu. Ne viename iš plenerų dalyvavo ir jaunieji drožėjai, Prienuose buvo surengta jaunųjų kryždirbių stovykla: čia kurti kryžius, koplytėles vaikus mokė ir kiti žinomi meistrai.
