Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

Justinas Sajauskas sako, kad į Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų užeina vis mažiau buvusių partizanų ar tremtinių. O jaunimas šiomis temomis mažai domisi.

Justinas Sajauskas sako, kad į Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų užeina vis mažiau buvusių partizanų ar tremtinių. O jaunimas šiomis temomis mažai domisi.

Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje.
Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. Pasirinko lietuvių kalbą, mat jo mokytojas Lankininkas pasakė, kad tinkamas būti humanitaru. Universitete buvo labai gera aplinka, puikūs dėstytojai. Grįžęs į Marijampolę J. Sajauskas porą metų mokytojavo, bet šis darbas nepatiko, tad metė. „Tada išėjau dirbti į automatų gamyklą, mane paskyrė inžinieriumi technologu, nes turėjau aukštojo mokslo diplomą. Toks buvo sovietinės santvarkos „privalumas“: pavadina tave inžinieriumi, o ką tu sugebi, ką dirbi, niekam nerūpi. Mano darbas buvo visokie normavimai, lenktyniavimai – menkas, jį gali daryti ir be specialybės, – pasakoja J. Sajauskas. – Po Atgimimo automatų gamykla pairo, nuėjau dirbti į Krikščioniškosios kultūros centrą, ten dirbau direktoriaus pavaduotoju. Centro darbuotojams kilo mintis: reikia kurti bažnytinį muziejų. Taip tapau muziejininku. Beje, iki šiol aš vadovauju dar ir Vilkaviškio vyskupijos bažnytinio meno muziejui.“
Justinas Sajauskas nuo 1957 metų gyvena Marijampolėje. Žmona Jūratė visą gyvenimą dirbo Marijampolės pedagoginėje mokykloje. Ji irgi marijampolietė, abu su Justinu buvo bendraklasiai. Šeima užaugino tris vaikus: Vytautą, Naglį ir Neringą.
Išsamiausią J. Sajausko biografiją galima rasti Benjamino Kondrato leidžiamoje knygoje „Kūrėjų pėdsakais“, kur užfiksuoti visi Lietuvos rašantieji, jų biografijos. Jau išėjo 17 tomų, o Sajausko biografija yra 5-ame.
Kūryba
„Rašyti pradėjau nuo apsakymėlių apie Prūsiją maždaug 1979 metais. Lietuvoje jų niekas tada nespausdino, ėmiau siuntinėti į Punsko spaustuvę „Aušra“ (Lenkijoje), jie išspausdino“, – prisimena rašytojas.
1994 m. išleido apsakymų knygą „Prūs-ja“, 2001 m. miniatiūrų romaną „Suvalkijos geografija“, 2005 m. apybraižų knygą „Še tau, barsukai“, 2007 m. knygelę „Užkritę lapai“, 2009 m. istorinį romaną „Voverė ant vilkų tako“ ir Tauro apygardos partizanų slapyvardžių vardyną „Žinau tavo vardą“. 2012 m. kartu su broliu Stanislovu parengė ir išleido fotografijų albumą „Marijampolė: partizaninis karas“. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2001 m.
Kaip gimė Gyvenimo knyga
Sajausko Gyvenimo knyga galima būtų vadinti miniatiūrų romaną „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Mat jis buvo kuriama daugybę metų nuolat papildant. Buvo įvertintas dviem literatūrinėmis premijomis: 2000 m. JAV laikraščio „Lietuvių balsas“ premija ir 2015 m. Patriotų premija.
O prasidėjo viskas taip: „Mano brolis Stanislovas, gyvenantis Kaune, po Atgimimo pasinėrė į Sąjūdžio veiklą. Jis ir paprašė mane padėti paredaguoti Aldonos Vilutienės leidžiamą knygą apie partizanus. Pasirodo, ji gyveno beveik mano kaimynystėje. Buvo surinkusi šito krašto partizanų atsiminimus. Paredagavau ir juos išleidome. Knyga vadinosi „Trečioji vėliavos spalva“, aš pats sugalvojau šitą pavadinimą. Man atrodė labai simboliška kraujo spalva pavadinti knygą apie tremtį, pokarį, kalėjimus. Beredaguodamas pamačiau, kad ten yra labai įdomių epizodų iš kovų, pasipriešinimo – tikrų, nepramanytų, tokių, kad net norėdamas nesugalvotum. Kai kuriuos sau užsirašiau atminimui, galvodamas, kad gal prireiks.“
Paskui kartu su Vilutiene išleido dar vieną knygą – partizanų vardyną „Ištark mano vardą“. „Medžiagą surinko Vilutienė, aš tik pabaigoje prisidėjau. Nors knygoje nemažai klaidų, netikslumų, per tuos keliolika metų daug kas pasipildė, atsirado naujos informacijos, bet tokios knygos 1999 metais labai reikėjo, gerai, kad ji išėjo“, – sako bendraautorius.
Amerikos lietuvių laikraščių „Draugas“ ir „Lietuvių balsas“ redakcijos 2000 metais Naujojo tūkstantmečio proga paskelbė bet kokio kūrinio apie Lietuvos istoriją konkursą. „Aš jau turėjau tuo metu miniatiūrų iš pokario nemažai užsirašęs, gerą pluoštą buvau surinkęs. Man brolis pasakė apie konkursą, buvo perskaitęs „Vorutoje“, ir paragino dalyvauti“, – prisimena Sajauskas.
Surūšiavo, sudėliojo savo miniatiūras – mato, knygai dar mažai. Tada sumanė vykti jų dar paieškoti. Savo nuosavu „Moskvič“ išmaišė Suvalkiją ir gerą kampą Dzūkijos, rinko atsiminimus kaip partizanų muziejaus atstovas. Pagal Vilutienės sudarytus sąrašus ieškojo žmonių, partizanų ar tremtinių, ir klausė, ką labiausiai jie atsimena iš tų laikų.
„Surasti žmonių, kurie papasakotų, nebuvo problema, sunkiau buvo juos prakalbinti, nes ne visi panoro kalbėti. Bijančių ne tik tada buvo, dar ir dabar yra… Dauguma kalbintų buvo geranoriški. Ėjau su diktofonu, užrašinėjau. Įdomiausia, kad dauguma atsiminimų – apie kraują ir žudynes. Knygelė tapo intriguojanti, nes buvo apie tikrus, konkrečius įvykius. Joje nuoseklaus teksto nėra, tai atskiri pasakojimai, suskirstyti pagal vietoves“, – sako autorius.
Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus, kur jau tada dirbo Sajauskas, buvo tapęs traukos centru: žmonės ateidavo vienas paskui kitą – norėjo pasipasakoti, pasikalbėti su panašaus likimo broliais. Kai kuriems buvo netikėtumas vien tai, kad gali ištarti garsiai žodį „stribai“, pamatyti eksponatų iš tų laikų (bušlatą ar samovarą, parsivežtus iš lagerio), kad iš viso kuriasi toks muziejus, užrašomi atsiminimai, jie saugomi.
Premija iš Amerikos
Visą šitą medžiagą, knygos rankraštį, Sajauskas ir pateikė konkurso komisijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atranka buvo rimta, nes kūriniai pristatyti anonimiškai. Autoriai pasivadino slapyvardžiais, o tikrieji vardai paaiškėjo tik po atrankos. Sajausko kūrinys laimėjo I premiją, kurią sudarė 5 tūkst. dolerių. Autorius 2001 metais nuvyko į Čikagą atsiimti laimėjimo.
Tapo Rašytojų sąjungos nariu
Kai Sajausko kūrinį įvertino Amerikoje, juo susidomėjo ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
„Paskambino sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, sako, atvažiuok į Rašytojų sąjungą, leidžiame tavo knygą. Jie klausė: koks čia tavo žanras? Sakau, miniatiūrų romanas. Taip, atrodo, naują žanrą būsiu sukūręs. Ši pirmoji miniatiūrų knyga gavo pavadinimą „Suvalkijos geografija“. Iš karto priėmė mane į Rašytojų sąjungą. Vos su viena knyga, nors pagal jų tvarką reikia būti bent dvi parašius, kad priimtų, bet man padarė išimtį“, – prisimena rašytojas.
Pavadinimas kitas, knyga – ta pati
Knygą išleido, bet ir toliau kaupėsi miniatiūros – žmonės vis eidavo su savo pasakojimais, jų daugėjo. Išleido papildymą – ploną knygelę pavadinimu „Užkritę lapai“.
Po trylikos metų „Suvalkijos geografija“ vėl buvo perrašyta – išrinkti geriausi epizodai, perpus sutrumpinta, papildyta naujais. Autorius mano, kad šioji knyga išėjo geresnė, dar skaitomesnė. Išsikristalizavo, ištobulėjo pačios miniatiūros forma: po atpasakoto tikro epizodo eina vienas sakinys nuo autoriaus – tarsi apibendrinimas, papildymas, paaiškinimas ar tiesiog komentaras. Nors buvo pakeistas pavadinimas, bet „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ faktiškai yra ta pati knyga. Pernai ji buvo apdovanota Patriotų premija, kurią įsteigė Krašto apsaugos ministerija, o kandidatus atrinko Lietuvių tautosakos institutas.
Šiemet „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ buvo išversta į anglų kalbą, ją vertė J. Sajausko dukra Neringa Sajauskaitė-Juknevičienė. Angliškasis leidimas papildytas nuotraukomis, o pavadinimas šiek tiek pakeistas – „Nepamirštami vardai iš Lietuvos“ (angl. „Unforgettable Names of Lithuania“).
„Aš iš esmės iki pat dabar užbaiginėju tą vieną knygą“
J. Sajauskas, be Rašytojų sąjungos, dar yra ir XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Šią bibliofilinę visuomeninę organizaciją 1930 metais įkūrė P. Galaunė ir J. Tumas-Vaižgantas, jos tikslas – propaguoti knygos meną. Po Atgimimo ji buvo atkurta, bet į ją pakliūti nėra lengva, nes joje gali būti tik 27 nariai…
Ši knygos snobų draugija, kaip ją apibūdino J. Sajauskas, leidžia savo metraščius. Prieš karą išleido du tomus, o po draugijos atkūrimo išleista dar trys. Beruošiant spaudai šeštą tomą buvo pasiūlyta Sajauskui publikuoti savo kūrybos. Jis išspausdino susikaupusias naujas miniatiūras – apie 60. Kad nedingtų. Vieną metraščio egzempliorių nusiuntė rašytojai Renatai Šerelytei, o ši pasiūlė miniatiūras išspausdinti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“. Jo literatūriniame priede paskutinis pluoštelis miniatiūrų (jos išspausdintos po keliolika keliuose prieduose) buvo išspausdintas praėjusį savaitgalį.

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus ekspozicijoje – ne tik nuotraukos ir dokumentai, yra ir kitokių eksponatų. Miniatiūrų romano 2014 metų leidimas.

 

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...