Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“.
Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau pirmą Lietuvos karalių Mindaugą, kuris apkrikštijo ir suvienijo Lietuvą. Atgręžė ją į Vakarus, nusisuko nuo Rytų. O juk tuo laiku buvo dauguma gyventojų slavai, galėjome ir mes tapti kitokia valstybe. Kad netapome – Mindaugo nuopelnas.“
Knygos anotacijoje rašoma: „Romane vaizduojami trys Mindaugo gyvenimo tarpsniai, tebedengiami istorijos šešėlių: jaunas kunigaikštis, trokštantis savo pilies; savarankiškas valdovas, buriantis bendron valstybėn Lietuvos sritis, kai aplink sukiojasi priešai; galiausiai – karaliaus Mindaugo žūtis.“
Dar vienas kūrinys, susijęs su istorija, yra romanas „Prūs-ja“. Kaip sako autorius, faktų čia nedaug, tik vienas kitas. Tai gryna išmonė, paremta istorijos eiga, ne faktais. Čia užfiksuoti pirmieji prūsų nutautėjimo žingsniai. Autorius ieško atsakymų į klausimus: kokie yra simptomai, kai tauta pradeda prarasti save, virsti ne tauta? kaip pradeda pati save užmiršti? Pakanka užmiršti kasdienį prūsišką žodį, pamatyti, kad vaikas nueina į vokišką kirchę (bažnyčią)… ir tai jau nutautėjimo pradžia.
Apybraižų knyga „Posmas iš baladės“ išleista 2015 m. autoriaus lėšomis. Tai knyga apie knygnešius, pasak autoriaus, joje sudėta viskas. J. Sajauskas, Knygnešių sąjungos narys, rašo, kad minint spaudos atgavimo 100-metį, jis išleido apybraižų apie knygnešius rinkinėlį „Še tau, barsukai“. Nuo to laiko praturtėjo dar viena kita apybraiža, jas visas surinko po vienais viršeliais ir gimė „Posmas iš baladės“. Tai galėtų būti puikus vadovėlis ar parankinė medžiaga mokytojams.
Ar žinojote, kad knygnešiai iš Rytprūsių parnešdavo ne tik lietuviškų knygų ar laikraščių, bet ir kitų prekių, kurių stigo Lietuvoje. Tarp jų buvo ir skarelės, vadintos „prūsinukėmis“. Jos būdavo lengvos, šviesios, labai gražios, bet brangios. Už medvilninę „prūsinukę“ reikėjo atpilti centnerį javų, už šilkinę – dukart tiek.