Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

Vytautas Gaulia pasakojo, kad už Marijampoliečių bendrijos laikraščio spausdinimą mokėdavo iš savo algos.

Vytautas Gaulia pasakojo, kad už Marijampoliečių bendrijos laikraščio spausdinimą mokėdavo iš savo algos.

„Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“.
Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“
V. Gaulia buvo laikraščio iniciatorius
Kaip prisimena marijampolietis 84 metų inžinierius mechanikas Vytautas Gaulia, daugelis idėjų gimė Kapsuko automatų gamyk­loje, kur jis dirbo. Joje nuo 1985 metų pradėjo dirbti ir J. Sajauskas. Pasak Gaulios, automatų gamykla suteikė Justinui sparnus, kaip ir ne vienam kitam marijampoliečiui.
„Mes abu buvome nepartiniai, o tokie žmonės tada gamykloje stengėsi vienytis. Tiesiog nebijojome vienas kito, pasitikėjome, žinojome, kad vienas kito neįduosime, galėjome kalbėti atvirai. Tautinis judėjimas gamykloje vyko dar prieš Atgimimą ir vyravo lietuvių kalba, nors iš Maskvos stengtasi visur prakišti rusų kalbą. Beje, pas mus tuo tikslu buvo net įdarbinamos rusų karininkų žmonos“, – prisimena V. Gaulia.
Į gamyklą buvo pasikviečiama rimtų, apsišvietusių žmonių iš sostinės, tokių kaip poetas Kęstutis Genys ir kiti. Vykdavo pokalbiai, diskusijos apie kultūrą, šalies ateitį.
„J. Sajauskas buvo vienintelis filologas tarp inžinierių, į jį pirmiausia ir nukrypo žvilgsnis, kai kilo idėja leisti laikraštį. Pakviečiau jį tapti redaktoriumi, jis sutiko. Bet pirmiau atsirado ne laikraštis, o bendrija. Prasidėjus Atgimimui, drąsūs, patriotiški žmonės telkėsi į grupes, taip susibūrė Marijampoliečių bendrija. Viena iš pagrindinių bendrijos idėjų generatorių buvo mokytoja Genovaitė Jarumbavičiūtė. Laikraštis turėjo tapti šios bendrijos tribūna, skleisti mūsų idėjas“, – pasakojo V. Gaulia, buvęs bendrijos pirmininkas.
Marijampoliečių bendrija įsisteigė 1990 m. gegužės 26 dieną, kai buvo sušauktas suvažiavimas. Jis vyko Marijampolės dramos teatro patalpose, pradžioje buvo skelbta, kad tai bus mokslinė konferencija sąlyginiu pavadinimu „Marijampolė. Miestas ir žmonės Lietuvos istorijoje“. Susirinko apie 180 žmonių, buvo svečių iš užsienio. Čia ir įkurta Marijampoliečių bendrija, priimta jos programa, nuostatai, išrinkta valdyba. Po kiek laiko bendrijos skyriai įsisteigė Klaipėdoje, Vilniuje, Druskininkuose ir kitur, kur gyveno marijampoliečių.

Pavadinimą sugalvojo J. Sajauskas
Marijampoliečių bendrijos laik­raštis pradėtas leisti po pusmečio, pirmas numeris datuojamas 1991 m. sausio mėnesiu. Leidėju dėl formalumų pradžioje buvo ne bendrija, o Marijampolės miesto savivaldybė. Spausdino Marijampolės spaustuvė. Pavadinimą „Sugrįžimai“ sugalvojo laikraščio redaktoriumi tapęs J. Sajauskas.
Pirmo numerio „Žodyje skaitytojams“ teigiama, kad „Sugrįžimai“ – tai kvietimas sugrįžti ir paraginimas susigrąžinti tai, kad prarasta. O reikia, kad daug kas sugrįžtų. Kad sugrįžtų mūsų pačių istorija ir tradicijų supratimas. Kad sugrįžtų kultūra ir dvasingumas. Kad sugrįžtų pasididžiavimas savo gimtuoju miestu ir tikėjimas jo išskirtinumu. Kad sugrįžtų skolos savo gimtinei supratimas…“
Šioje pratarmėje taip pat aiškinama, kodėl reikalingas naujas periodinis leidinys, ypač tuo laiku, kai šalyje buvo blokada, stigo popieriaus, o miestiečiai jau turėjo du laikraščius. Rašoma taip: „Manome, kad toks leidinys būtinas. Jis nesiruošia konkuruoti su „Naujuoju keliu“ ar „Sūduva“, o ketina gyvuoti greta jų ir gvildenti tokius klausimus, kuriems jau leidžiami Marijampolės laikraščiai negali skirti pakankamai dėmesio.“
Popieriaus vyko į Rusiją
V. Gaulia prisiminė, kad popieriaus naujam laikraščiui pats vyko parsivežti iš Rusijos gilumos, net iš Petrozavodsko… Už spausdinimą jis mokėdavo savo lėšomis, iš atlyginimo, vėliau kartais paremdavo vietos verslininkai. Pradžioje leista dideliu tiražu – net 5 tūkstančių. Laikraštis platintas nemokamai. Pradžioje jis buvo leidžiamas net neturint reikiamo leidimo. Nuo trečio numerio leidėjas jau buvo Marijampoliečių bendrija. Planuota leisti kas dvi savaites, bet vėliau paaiškėjo, kad tai padaryti per sunku. Tada imti leisti proginiai numeriai, tiražas mažėjo iki kelių šimtų.
Paskutinis naujausias numeris išėjo pernai gegužės mėnesį Marijampoliečių bendrijos 25-mečio proga. Jame apžvelgta bendrijos veikla nuo pirmų metų, įdėtas alternatyvus Suvalkijos herbas, kurį sukūrė A. Kaminskas ir A. Kurtinaitis. Taip pat yra prisiminimų apie pirmą kraštiečių susitikimą, sudėtos nuotraukos paminklų, kurie Marijampolėje atsirado per tuos 25 metus. Taip pat aprašytos svarbiausios asmenybės, kurios darė ar tebedaro didžiausią įtaką bendrijos veiklai. Tai Stasys Danila, Stanislovas ir Justinas Sajauskai, Viktoras Kemeraitis, Kęstutis Subačius, Genovaitė Jarumbavičiūtė, Vida Mickuvienė, Paulius Uleckas (dabartinis pirmininkas), Danutė Vidrinskienė ir daugelis kitų marijampoliečių. Rubrikoje „Pažinkime Sūduvą ir jos ąžuolus“ minimos tokios asmenybės kaip Mykolas Žilinskas, Mykolas Krupavičius, Antanas Gustaitis ir Nikalojus Milenskis.
Įkurtas fondas
Vytautas Gaulia daug galėtų papasakoti apie Marijampoliečių bendrijos veiklą. Itin stiprus buvo Vilniaus skyrius, kuriam vadovavo dr. Gintautas Čėsnys, išjudinęs Vilniuje V. Kudirkos paminklo pastatymo reikalus.
1992 metais buvo įsteigtas „Sugrįžimų“ fondas, kuris rėmė, finansavo knygų leidybą. Šis fondas išleido ir J. Sajausko romaną „Prūs-ja“. „Mes niekada neprašėme paramos iš Europos Sąjungos fondų. Sunku yra prašyti, o mes ne tie, kurie prašinėja“, – tvirtina V. Gaulia.
Vytautas Gaulia sako, kad šiandien ne vienam jau sunku suprasti tokį idealizmą, pasiaukojimą, koks buvo, kai kūrėsi bendrija ir gimė „Sugrįžimai“. Šiandieniai žmonės eina ne idealizmo keliu, ieško naudos, greito pelno, pamiršdami ne tik tradicijas, bet ir tėvus, tėviškę.

Šitą alternatyvų Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono herbą sukūrė žmonės, kuriems nepatinka dabartinis (užrašas: „Tikėdamas matai“). Pirmas „Sugrįžimų“ numeris išspausdintas ant prastokos kokybės popieriaus, bet jo reikšmė dėl to nemažėja.

 

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Toks jis buvo…

    2017-04-18
    Ir po trupinį, ir po visą saują renkant prisiminimus apie Petrą Klimą, jų susidarė didelis pluoštas. Štai Laimė Lukošiūnienė 1990 m. dešimtajame „Nemuno“ žurnalo numeryje, be kita ko, cituoja Lietuvos nuolatinės delegacijos prie Tautų Sąjungos Ženevoje nario dr. Alberto GERUČIO monografijos „Petras Klimas. Valstybininkas, diplomatas, kankinys“ (Klivlandas, 1978 m.) pratarmę.   Toks jis buvo… Jis garsėjo kaip aukšto intelekto diplomatas, kaip didžiai nusipelnęs valstybininkas, priklausęs jau tada tai kone legenda tapusiai Vasario 16 akto signatarų grupei, kuri paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Keli vizitai pas ministrą pasiuntinybės Paryžiuje rūmuose ir manyje sustiprino apie Klimą sklidusį garsą, kad jis „viską žino, viską yra skaitęs“. (…) ...
  • Keli štrichai apie šeimą

    2017-04-18Keli štrichai apie šeimą
    Remigijus Gulbinas – Petro Klimo vyriausio brolio Sergijaus vaikaitis: mokslininkas, Vasario 16-osios akto klubo, jungiančio signatarų gimines ir artimuosius, besirūpinančio jų veiklos, palikimo ir atminties įamžinimu, informacijos sklaida, pirmininkas. Jis maloniai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir įspūdžiais, betarpiškai bendraujant su P. Klimu. Šiais laikais surasti bent kiek įžymesnių asmenybių gyvenimo ir darbų aprašymus, svarbiausias biografijos datas internete sugeba netgi pradinių klasių mokiniai. Stengdamasis nekartoti žinomų faktų, noriu paryškinti rečiau aptinkamus įvykius, apie kuriuos pasakojo mano senelė, P. Klimo vyriausiojo brolio, agronomo Sergijaus žmona Konstancija, mama Aldona Klimaitė-Gulbinienė ir pats Petras Klimas, su kuriuo teko bendrauti nuo jo grįžimo iš tremties Sibire ...
  • Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

    2017-04-18Petras Klimas iš Kalvarijos krašto
    „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.   Tik datos ir faktai, daug pasakantys Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, po to Kalvarijoje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. su kitais pradėjo leisti slaptą ...
  • Sujungti fiziką ir muziką

    2017-04-11Sujungti fiziką ir muziką
    Tai pavyko Žygimantui Vosyliui, buvusiam Sūduvos gimnazijos moksleiviui, dabar bebaigiančiam fizikos magistrines studijas Vilniaus universitete. Vaikinas sako, kad pasirinkti tarp fizikos ir muzikos nebuvo lengva. Šią dilemą išsprendė pasirinkęs praktiškesnį dalyką – fiziką. Su fizika Lietuvoje jam pasirodė būsią daugiau perspektyvų. Su fizika jį supažindino tetos vyras. Pas Vilniuje gyvenančius giminaičius Žygimantas nuo mažens per atostogas dažnai leisdavo laiką. Su tetos vyru ir savo pusbroliu buvo gilinamasi į fizikos dėsnius, meistraujami įvairiausi mechanizmai, stebimas jų veikimas. Su technikos mokslo pasauliu vaikinas sako susipažinęs net gal anksčiau nei su muzikos, nors jo tėtis buvo muzikantas, tad muzikuojama namuose buvo nuolat. „Mano tėvas buvo ...
  • Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

    2017-04-11Kaip mergaitės tampa vienuolėmis
    (Sesers Juozapos istorija) Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė. Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas. Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji. Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir ...
  • Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

    2017-04-11Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje
    Marijampolietis 25 metų Dominykas Vakrinas jau turi savo studiją ir kuria juvelyrikos dirbinius. Nesiblaško nei keisdamas darbus, nei klajodamas po pasaulį savęs paieškose. Gal tai laimė ar sėkmė, kad jam jau viskas aišku, yra numatyti ateities tikslai, kurių atkakliai siekia.   „Pasisekė“ – netinkamas žodis O tie tikslai – tai įsigyti daugiau įrankių, kad galėtų kuo daugiau pats padaryti, nereikėtų nuomotis ar prašyti kitų meistrų atlikti tam tikrus darbus, taip pat patogiau įsirengti studiją. Dominykas Marijampolėje įsikūręs pas žinomą juvelyrą Kęstutį Balčiūną. Pas šį meistrą atliko praktiką po III kurso. Pasakojo jam savo lūkesčius, kad tauposi įrankiams, stalą užsisakęs, šis ir pakvietė įsikurti ...
  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...
  • Kazlų Rūdos šauliukai

    2017-03-28Kazlų Rūdos šauliukai
    Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus. Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija. Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai. Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje ...
  • Liubavo jaunieji šauliai

    2017-03-28Liubavo jaunieji šauliai
    Kalvarijos 1-ąją šaulių kuopą vasario pradžioje papildė 25 jaunieji šauliai iš Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio, vadovaujamo socialinės pedagogės Renatos Bubinienės. Įvairaus amžiaus moksleiviai, nuo 11 iki 16 metų, davė pasižadėjimus ir tapo jaunaisiais šauliais. Būrelis įkurtas tik prieš mėnesį, jam vadovaujanti R. Bubinienė sakė, kad siūlymo steigti būrelį sulaukė iš Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojo, laikinai einančio vado funkcijas, Skirmanto Andriušio. Moksleiviams padarė įspūdį uniformuoti šauliai, atvykę į mokyklą ir papasakoję apie galimybes, kurios laukia prisijungus prie šaulių organizacijos. Dabar jaunieji šauliai mokosi sąjungos istorijos, 10 šaulių įsakymų (šauliai priėmę 10 įsakymų: gink Lietuvos nepriklausomybę ir ...
  • Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

    2017-03-28Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę
    Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę. Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą. Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.   Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai. Priesaiką duoda 18 metų turintys ...
  • Pašaukimas – dirbti virtuvėje

    2017-03-28Pašaukimas – dirbti virtuvėje
    Dar būdama paauglė Rūta Augustinavičiūtė suprato, kad jos aistra yra maistas ir jo gamyba. Deja, baigtos maitinimo verslo organizavimo studijos ir darbas restorane merginos į virtuvę nenuvedė. Tik per laimingą atsitiktinumą ir dėl savo užsispyrimo ji pasiekė tai, apie ką visuomet svajojo – tapo virtuvės šefe.   Virtuvė traukė nuo mažens Iš Marijampolės kilusiai Rūtai klausimo, ką ji norėtų veikti gyvenime, nekilo. Mergina nuo mažens žinojo, kad savo profesinę veiklą ji norėtų sieti su maistu. Įstojusi į Vilniaus kolegiją ir pasirinkusi maitinimo verslo organizavimo studijas mergina pradėjo ir dirbti. Dirbdama padavėja vis dirsčiodavo į virtuvę su viltimi baigusi studijas ir pati ten patekti. Situacija ...
  • Pomėgis tapo keliu į sėkmę

    2017-03-28Pomėgis tapo keliu į sėkmę
    Marijampolietis Edvinas Ruseckas, ieškodamas savęs profesinėje srityje, blaškėsi gana ilgai. Ketino tapti kultūros darbuotoju, išbandė save aptarnavimo srityje, taip pat fotografavo. Ir tik po ilgų ieškojimų vaikinas suprato, kad reklama, darbas su vaizdu ir grafika yra ta sritis, kurioje dirbdamas gali neskaičiuoti nei laiko, nei pastangų.   Įkvėpė Andrius Baigęs mokyklą Edvinas pasirinko kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje. Anot vaikino, pats gerai nežinojo, ką tiksliai norėtų mokytis, tačiau draugų ir artimųjų patartas nusprendė, kad šios studijos – būtent jam. Deja, didelio džiaugsmo paskaitos Edvinui neteikė, todėl vaikinas ieškojo veiklų, teikiančių didesnį pasitenkinimą. Taip jo gyvenime atsirado fotografija. – Puikiai pažinojau marijampolietį fotografą Andriu ...