Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. (Iš „Vikipedijos“)

 

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

Klemensas Kvainauskas prie savo koplytstulpio namų kieme.

„Dideliam darbui – tiktai žiemos medis…“
Klemensą Kvainauską dabar Marijampolėje ir Suvalkijoje (o ir pačiame Vilniuje) pažįsta daug kas. Mugėse ar panašiuose subuvimuose ieško meistro, kad pažiūrėtų, ką naujo šį kartą siūlo išradingas medžio drožėjas: gal patogų šeimininkei medinį šaukštą ar kitą rakandą, gal dailiai inkrustuotą dėžutę (paskui paaiškėja, kad pati gamta medieną išmargino, o tas medis – dekoratyvusis žagrenis), gal rankšluostinę… Bet tai, ką šventėse, mugėse matome – tiktai dalis jo darbų. Nors laiko ir rankų miklumo reikalaujantys, bet vis tiek, galima sakyti, mažieji.
…Nuo mažųjų prasidėjo ir ėjimas į didžiąją meistrystę. Sako, kiek save beprisimenąs, tiek drožinėjo: karves ganydamas ar šiaip valandėlę nuo kaimo darbų (vaikams jų užteko ne ką mažiau, nei suaugusiems) nugriebęs. Gal būtų buvę kitaip, bet matė pavyzdį: tėvas darė klumpes ir, matyt, neprastas, nes „iš visų kaimų aplinkui pas jį eidavo“, o senelis Ąžuolų Būdoje darė medinius kibirus…
Marijampolės savivaldybės Lapiškių kaime gyvenantis, ūkininkaujantis, o anksčiau ilgai dirbęs tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje vyras medžio darbams daug laiko negalėjo skirti. Vis dėlto susikūrus liaudies menininkų klubui „Mūza“ teko pradėjo dalyvauti parodose, iš pradžių kukliose, vietinėse, o paskui jau ir didesnėse. Bendraujant su kitais medį bešnekinančiais vyrais, besidalijant ne tik patirtimi, bet ir tobulinant įrankius augo ir meistrystė. Darė vis įvairesnių, įdomesnių smulkiųjų darbelių, tarsi savaime jie ėmė augti. Dabar jau galime sakyti, kad Klemensas Kvainauskas yra tarp žinomų Suvalkijos medžio skulptorių, o jau Marijampolės savivaldybėje tai tikrai ryškiausias. Niekas turbūt iš vietinių meistrų nėra padaręs tiek kryžių ir skulptūrų.
Pirmąjį nedidelį kryžių su mūka (Nukryžiuotuoju) apie 1980 metus pasidarė sau – ir dabar jis tebėra namuose. O lauko kryžių (apie 2,5 metro) padarė maždaug po poros metų – jis buvo pastatytas Garliavos kapinėse. Paskui išdrįso imtis didesnio: kone penkių metrų kryžius buvo skirtas Prienų partizanams ir pastatytas atmintinoje vietoje Prienų šile. Panašaus dydžio kryžių, kuriais norėta pagerbti, įamžinti kovotojus už Lietuvos laisvę, tremtinius (Plutiškėse, Šakių rajone), akcentuoti kaimų atmintį per daugybę metų Klemensas padarė ne vieną. Ir pavieniai žmonės prie savo sodybų ar kiemuose norėjo atstatyti kažkada buvusį ar pastatyti naują kryžių. Sasnavoje ir Raišupyje, Barštinėje ir Veiveriuose, Molėtų apylinkėse… Dabar jau meistras tiksliai ir neatsimena visų vietovių, ypač tolimesnių. O tuos, kurie aplinkiniuose kaimuose ar miesteliuose, mato dažnai. Štai vienas didžiųjų jo darbų Sasnavoje, prie Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriaus. Čia 2000 metais pastatytas pusšešto metro aukščio kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“.
Yra meistras sukūręs ir kop­lytstulpių, koplytėlių – bet šių darbų mažiau. O štai kiek medinių skulptūrų, įkūnijančių ir pasakų, ir sakmių, ir literatūros kūrinių personažus, dekoratyvinių akcentų įvairiose erdvėse jau tikrai vargiai suskaičiuotų. Daugiausia tai – plenerų, vasaros stovyklų rezultatas. Garsusis Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ kiemas kasmet praturtėja tai naujomis skulptūromis, tai pavėsinėmis, suolais: Klemensas visada būna tarp čia besidarbuojančių skulptorių, nes čia – jo kraštas, nuo seno pažįstami žmonės. Yra dirbęs pleneruose Zomčinėje, A. Matučio gimtinėje, Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus tėviškėje. Daug kur buvo kviestas, bet sako ne visada galintis išvažiuoti, ne vien tuo juk užsiimantis.
…Kaip žmonės suranda kryždirbį? Sako, niekada labai nesiaiškinęs: gal vienas nuo kito. Kai kas sako, kad pamatė kažkur kryžių, pasidomėjo, kas meistras, susirado… Kai kas išsako savo vizijas, norus, žino, ko norėtų, kiti labiau palieka spręsti meistrui, kartu peržiūri nuotraukas, panagrinėja albumus. Vienas būdingų Klemenso kryžių puošybos elementų – simetriškas ornamentas, primenantis gėlių lapelius. „Man taip gražu, per vidurį kyla lyg stiebas, lyg žvakė. Jei žmonės nori kitokio ornamento, darau tokį. Niekada nesu daręs kryžiaus iš kitokio medžio – tik iš ąžuolo. Ir būtinai jis turi būti žieminis, nes kitu laiku nukirsto medžio mediena reta, lyg korėta, greitai tokią paveikia drėgmė. Čia ne tik apie kryžius, apie viską kalba. Visi tikri meistrai tai žino ir taip dirba.“ Meistrą liūdina tai, kad pastaruoju metu vis dažniau pamato (ne vien savo) kryžių, kurie statyti prieš porą dešimtmečių ar vėliau, o jau atrodo bebaigią savo dienas. „Medis neamžinas, – sako K. Kvainauskas, – kryžių ar koplytstulpį, skulptūrą veikia ir drėgmė, ir karštis. Reikia prižiūrėti, perdažyti ar kitaip patvarkyti. Bet žmonių vis mažėja, aplink, žiūrėk, laukai tušti, tik tas kryžius stovi. Gal ne visada yra kam rūpintis? O gal kitiems atrodo, kad ir taip gerai…“
Kryžius ir skulptūra „Laiminantis Kristus“ prie Sasnavos bažnyčios. Įrašas „Kristus vakar, šiandien ir visada. Jubiliejus 2000. Valdo Juozo Zigmantos auka Sasnavos parapijai.“Klemensas ne kartą su savo darbo kryžiais atstovavo Marijampolės savivaldybei konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regiono ture. Beje, nominacijos už kryždirbystę iš pradžių nebuvo, bet paaiškėjus, kad Lietuvoje yra daugybė puikių meistrų, buvo nutarta pridėti dar vieną „Aukso vainiką“. Jis neliūdi, kad nepateko į respublikines atrankas, bet sako mąstantis ateityje sukurti parodai tinkančią kolekciją (reikia penkių darbų) – tai būtų nedideli, ne laukui skirti kryžiai… O kol kas, jei ūkio darbai nespaudžia, dirbtuvėje raižo rankšluostines, taip pat, kaip pats sako, „paveikslus“ – medžio reljefus.

 

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

Meistras nuolat miklina ranką, tad namuose ir aplink juos nemažai gražių dalykų.

„Nė vieno savo darbo neatkartočiau idealiai“
Taip sako kalvarijietis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (2009 metais suteiktas meno kūrėjo statusas) Antanas Lastauskas. Šiame krašte vienas ryškiausių medžio skulptorių.
Neseniai, lapkričio pradžioje, graži žinia pasiekė iš Vilniaus: ket­virtojoje medžio drožėjų kūrybos konkursinėje parodoje „Šventieji ir piligrimai“ jam pripažinta pirma vieta už Šv. Roko skulptūrą. Autorius ne tik apdovanotas ir premijuotas: darbas papildė šios parodos organizatorių kaupiamą unikalią kolekciją. Tai, pasirodo, ne pirmas A. Lastausko darbas joje: pernykštėje parodoje jis irgi dalyvavo, o jo darbas taip pat labai patiko organizatoriams ir vertintojams, tapo kolekcijos dalimi. Rudens pradžioje A. Lastauskas dalyvavo regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje Marijampolėje su nuostabių darbų ciklu, kurį sąlygiškai vadina „Senojo kaimo gyvenimo akimirkos“, o dabar yra pristatęs Šv. Jurgio skulptūrą Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečio proga organizuojamai parodai…
…Tų darbų – pačių įvairiausių, nuo mažyčių gyvūnėlių, paukščių (vienas mėgiamų personažų – varna…), smėlio dėžės veikėjų, jau minėtų sudėtingų kompozicijų iki pavienių, monumentalių skulptūrų, kryžių. Nors savęs nelaiko dideliu kryžių meistru, vis dėlto šio darbo svarbą ir prasmę yra pajutęs ne kartą. Meistrui, sako, čia yra kur pasireikšti, tiek patį kryžių, tiek mūkelę drožiant… Štai 2009 metais Kalvarijos bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius šio krašto tremtiniams. Jo apačioje – motinos, priglaudusios ir tarsi saugančios vaiką figūros, tarsi švelnių, mylinčių rankų išglostytos: su ryšulėliu rankose abu sustingo, laukdami nežinomybės…
Kitoks Jurčiūnų kaimo (Lazdijų r.) kryžius, pastatytas 2008 metais, dar kitokie statyti kitam kaimui ar žmogui atminti kapinėse… Pasvalio rajone Deglėnuose 2011-ųjų liepą buvo sumanyta įrengti išnykusių kaimų atminimo parką. Meistras iš Kalvarijos įamžino išnykusį Pagirnupių kaimą: sukūrė stogastulpį su šv. Agota…
Iš tiesų, kryždirbiais daug kas vadina būtent kryžių meistrus, tačiau plačiąja prasme, kaip pažymima ir UNESCO dokumentuose, ir mūsų specialistų tyrinėjimuose, tai yra ir stogastulpių, ir skulptūrų (mažų ir didelių) kūrimas. O kur dar Lietuvą simbolizuojantys rūpintojėliai?
Ne vieną jų yra sukūręs (nekyla ranka rašyti „padaręs“) ir Antanas Lastauskas. Atrodo, nieko čia neišgalvosi – daug kas iš tiesų dirba tarsi pagal trafaretą, tačiau Antano rankų palytėtas kiekvienas jų vis kitoks. Kaip ir šventieji: jeigu pasigilintume į atskirų meistrų kūrybą, kiek atrastume čia įvairovės, savitumo. Šventieji tarsi kiekvienas iš mūsų, o žmonių veidai sudvasinti, figūros tarsi susiliejusios su gamta. Ypatinga harmonija, plastika kur nors parodoje ar erdvėje išskiria šio drožėjo darbus iš kitų. Jeigu pamatęs gali pasakyti ar bent spėti, kad čia tas ar kitas autorius – tai jau turbūt tikra meistrystė?
Antanas Lastauskas jau seniai, prieš keliolika metų, yra sakęs, kad visą laiką mokosi, o kiekvienas pleneras – šokas. Dabar ir tokių „šokų“ būta daugybės (jei imtume vardinti, pritrūktų vietos: būta ne tik daugybėje vietų Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje), pamokų, gautų iš patyrusių meistrų, irgi daug.
Bet ir dabar jis sako, kad „kiek­viena tokia kūrybinė stovykla – kaip akademija. O kaip kitaip? Pažiūri, kaip dirba – kiekvienas juk kitaip, paklausai, kaip dideli meistrai ginčijasi su menotyrininkais…
Palygini savo ir kitų darbus. Patobulėji, o paskui dirbdamas galvoji: man patinka, gražu – gal bus gražu ir kitam? Kiekvieną kartą dirbu kitaip ir nė vieno savo darbo tiksliai neatkartočiau. O pradedant didžiuosius daug ką nulemia medžiaga, medis. Turiu pamatyti rąstą, kad žinočiau, ką daryti.
Kai būna aiškus pageidavimas, tema, pasibraižau kažką, bet dažniau pasidarau modeliuką iš liepos… Dar svarbu, kur skulptūra stovės, jos aplinka. Pastaruoju metu plenerų sumažėjo, gal visi jau visko turi, o prieš keletą metų – tik spėk suktis. Kryžių ar stogastulpių prisidaręs kieme nelaikysi – darai tada, kai yra konkretus reikalas. Darau mažesnius, sau mielus darbus, paskui sugalvoju ir parodai siūlyti. Šis laimėjimas Vilniuje lyg ir įkvėpė: manau dalyvauti Liongino Šepkos konkurse Rokiškyje.“ Tai ne pirmas kartas. Sėkmingas buvo jo debiutas 2003 metais, vėlesniuose konkursuose irgi yra pelnęs prizų: „Už etnografinę tematiką“, „Už mitologinės temos traktavimą kūryboje“, „Žiūrovų simpatijų“ prizą.
Pašnekovas niekada nepamiršta paminėti, kad dabartinei jo veiklai įtakos turėjo, į ją tiesiogine prasme pastūmėjo originalus šio krašto kūrėjas Saulius Lisauskas, deja, anksti išėjęs amžinybėn. O didysis mokytojas – Juozas Videika, buvęs kalvarijietis, dabar gyvenantis Jurbarke ir šiam kraštui atstovaujantis savo puikiais darbais.
Antano Lastausko darbų galime pamatyti dažnai: Kūlokuose – rodyklė į K. Borutos tėviškę, Basanavičynėje ir kitur Vilkaviškio rajone, Tautkaičių klojimo teatro kieme, daug kur Dzūkijoje – Lazdijuose, Veisiejuose, Alytuje…
2012 metais Kalvarijos viešoji biblioteka (su kitų institucijų pagalba) serijoje „Kalvarijos krašto kūrėjai“ išleido leidinį ir apie Antaną Lastauską. Čia yra kūrėjo biografija, tekstų apie jį, daugybė darbų fotografijų, taip pat ir kiekvienas renginys, kuriame jis dalyvavo, apdovanojimai. Dabar šis sąrašas būtų dar ilgesnis – gal kada nors dienos šviesą išvys ne tik katalogas, bet ir solidus albumas…

2009 metais ir savo kieme pasistatė koplytstulpį.Kryžius Kalvarijos krašto tremtiniams Kalvarijos bažnyčios šventoriuje.

 

 

 

 

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą

    2022-07-13Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą
    Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius. Ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys jau kviečiami ir šiemet teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (Priemonė). Paraiškos bus renkamos iki rugpjūčio 31 d. Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose įgyvendinimo taisyklėse padidinti įkainiai ir paramos ...
  • „Daug reiškia ir vienas žmogus“

    2022-07-13„Daug reiškia  ir vienas žmogus“
    Įvertinimas, kuriuo pašnekovas apibūdino ne vieną dešimtmetį pažįstamą, daug savo kraštui nuveikusį žmogų, bendramintį, labai tinka ir jam pačiam. Žinia: visai vienas didžiulio akmens gal ir nepajudinsi, tačiau pasitelkęs bendraminčių, nuosekliai dirbdamas, per ilgesnį laiką gali pasiekti labai daug. Kai pirmą kartą išgirdau apie Kupiškio krašto enciklopediją ir ją išvydau (3 solidūs tomai, trečiasis, pavyzdžiui, sveria 2,3 kilogramo!), 20 metų leidžiamą almanachą bei kitus, giliausius šio krašto istorijos, kultūros klodus bei žmones nušviečiančius leidinius – tūkstančiai faktų, tūkstančiai dokumentų ir nuotraukų – ištiko nemažas šokas. Ir pasidarė liūdnoka, nes sunku buvo įsivaizduoti, jog kažkas, kad ir mažesnio formato – galėtų ...
  • Iš gamtos, praeities – gyvenimo…

    2022-07-13Iš gamtos, praeities – gyvenimo...
    „Pinavojimai“ – taip vadinasi tautodailininkių Laimutės Kraukšlienės ir Danutės Saukaitienės bendra paroda, Valstybės dienos išvakarėse atidaryta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (rūsyje, Vytauto g. 29). Ekspozicijoje – vytinės juostos ir šieno skulptūros. Abi autorės gerai pažįstamos ne vien marijampoliečiams. Būta autorinių ir bendrų parodų Lietuvoje – jų maršrutai siekia ir mažus miestelius, ir Vilnių, ne kartą dalyvauta Lenkijos lietuvių renginiuose. O pastaraisiais metais daug kur ne tik kūryba eksponuota, bet ir šventėse betarpiškai demonstruota: kaip be didelių investicijų ar įmantrių įrenginių gali gimti unikalūs darbai. Danutė Saukaitienė tikslaus savo šieno skulptūrų parodų skaičiaus ir nepasakytų – per dešimtis metų ...
  • Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų

    2022-07-13Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų
    Sakmė apie partizaną Giedrį Laisvoje Lietuvoje jis augo žaliajame Padovinio kaime, Sūduvos krašte. Darnioje šeimoje globojamas šešių sesučių. Į taikų ir laimingą kraštą įsiveržė nuožmieji priešai bolševikai. Ir prasidėjo taikių lietuvių tremtys ir žudynės. Viena sesučių su vaikeliu pateko į žiaurią tremtį Sibiro krašte – jos vyras buvo mokytojas. Pokariu, vos prasidėjus tautos ginkluotai kovai su okupantu, Jonas Lapata priklausė partizanų Tauro apygardos rinktinei. Jo slapyvardis – Giedris. O priešai jį Eglės slapyvardžiu žymėjo. Artėjo 1948-ųjų Vasario 16-oji – diena, brangiausia kiekvienam lietuviui. Kovos draugai nusprendė ją paminėti iškeldami Trispalvę. Jonas ryžosi iškelti ją virš aukšto Marijampolės cukraus fabriko kamino. Jis atsisveikino ...
  • Džiazo dainininkė sako, kad kūryba jai įdomesnė negu dainavimas

    2022-07-13Džiazo dainininkė sako, kad  kūryba  jai įdomesnė negu dainavimas
    Rašyti apie jaunimą apskritai ar išgryninti kažkurios kartos identitetą nėra paprasta, kadangi visos kartos skirtingos, o ir kiekvienas individas taip pat turi išskirtinių bruožų. Kalbėdama su džiazo dainininke ir mokytoja marijampoliete Žemyna KRUKONYTE-ZALCE (25 m.) ne kartą pagalvojau, kad nors mūsų kartas skiria keli dešimtmečiai, kai kurios pažiūros stebėtinai sutampa. Dainuoja, rašo muziką, aranžuoja, moko vaikus Ž. Krukonytė-Zalcė dabar su šeima gyvena Kaune, kur ir baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Baigė džiazo dainavimo programą, o muzika ją lydėjo nuo mažens, nes tėtis – muzikantas. Sako, kad muzika atėjo natūraliai, ir niekada niekuo kitu ji nenorėjo būti. Štai sesė studijavo fotografiją ...
  • Ministras K. Navickas: „Atsižvelgėme į ūkininkų skundus – dvigubai sutrumpinome paraiškų NMA vertinimo terminus“

    2022-07-09Ministras K. Navickas: „Atsižvelgėme į ūkininkų skundus – dvigubai sutrumpinome paraiškų NMA vertinimo terminus“
    Ministras K. Navickas: „Atsižvelgėme į ūkininkų skundus – dvigubai sutrumpinome paraiškų NMA vertinimo terminus“ Žemės ūkio ministerija dvigubai sutrumpino terminą, per kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) privalo įvertinti paraiškas, pateiktas Kaimo plėtros programos (KPP) paramai gauti. „Atsižvelgėme į nuolatinius ūkininkų skundus dėl ilgų paraiškų vertinimo terminų. Tai ypač aktualu  dinamiškos rinkos ir augančios infliacijos sąlygomis. Ūkininkai neturi būti beveik pusę metų palikti nežinioje – galės įgyvendinti planuojamus projektus ar ne. Todėl nuo šiol paramos paraiškos bus vertinamos ne ilgiau kaip du mėnesius,“ – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisykles, tuomet, kai taikomas ribotos trukmės ...
  • STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE

    2022-07-04STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE
    Alytaus kolegijos studentams – naujos galimybių erdvės Aly­taus ko­le­gi­ja – šiuolaikiška ir socialiniai atsakinga Pietų Lietuvoje aukštoji mokykla, kurioje realizuojama 14 inovatyvių studijų programų dėstomų lietuvių ir anglų kalbomis. 2022 metais kolegija paminėjo savo veiklos 22 metų, o kaip institucija – 62 metų sukaktis. Tačiau institucija nesensta: keičiasi kartos, studentai ir absolventai, kursų dalyviai, akademinis personalas, statusas; institucija išlieka jauna, aktyvi, nuolat atsinaujinanti, ieškanti inovatyvių kelių ir sprendimų iššūkių bei pokyčių dešimtmečiuose. 2022 m. Alytaus kolegija baigė įgyvendinti ES projektą „Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra“, kurio vertė 600 tūkst. Eur. Projekto metu atnaujinta kolegijos studijų infrastruktūra, įrengtos daugiafunkcinės laboratorijos bei ...
  • Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai

    2022-07-02Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai
    Tikriausiai teko girdėti apie sausą šampūnų? Jį išbandžiusieji sako, jog tai puiki alternatyva įprastam galvos trinkimui. Sausi šampūnai išties gali tapti puikiu būdu atsigaivinti, kai nėra sąlygų įprastai išplauti plaukus. Ši priemonė, be abejonės, kaip ir visos kitos, turi savo privalumus ir trūkumus. Šiek tiek plačiau apie juos. Sausų šampūnų privalumai Galima išskirti tokius šio produkto privalumus: ● Sutaupysite laiko, nes plaukų atgaivinimas sausu šampūnu trunka tik 5 minutes.● Puikiai tinka plonų plaukų savininkams, nes jis suteikia plaukams tūrį. Taip nutinka todėl, jog sumažinamas aliejaus kiekis, kurio gauna plaukai naudojant įprastą šampūną.● Dėl tos pačios priežasties tinka ir riebiems plaukams, kuriems aliejų kiekio ...
  • Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė

    2022-06-30Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė
    Aktyviai rekonstrukcijos ir plėtros planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį atidarė atnaujintą parduotuvę Marijampolėje, adresu Vilkaviškio g. 72a. Investicijos į „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia 1,23 mln. eurų. Ši „Iki“ parduotuvė įrengta pagal naujausius įmonės standartus, o daugiausia dėmesio rekonstrukcijos metu buvo skirta sprendimams, padedantiems užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį. „Siekiame būti arti savo pirkėjų ir suteikti jiems galimybę greitai ir patogiai apsipirkti netoli namų, todėl nuolat atnaujiname „Iki“ parduotuves. Norėdami užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, daug dėmesio skiriame asortimento formavimui, kad gyventojai turėtų gausų visų kategorijų prekių ir produktų pasirinkimą, taip pat diegiame ir technologinius sprendimus“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ ...
  • Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?

    2022-06-29Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?
    Nors gana dažnai manoma, kad organizmas ima stokoti vitaminų tik šaltuoju metų laiku, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Organizmas gali pajusti vitaminų stygių bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu taip pat labai svarbu pasirūpinti būtiniausių vitaminų atsargomis. Jei jų gausite su maistu, įvairių maisto papildų gali nė neprireikti, taigi, pasidomėkime, kokias vitaminų atsargas vertėtų papildyti jau dabar, ir kokiuose produktuose jų galime rasti. Vitaminas A: apsauga nuo saulės ir akių stiprinimas Vitaminas A yra labai svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir aštrios regos palaikymui. Vitamino A atsargas ypatingai svarbu papildyti dar vasaros laikotarpiu, nes tuomet rudenį neteks susidurti su šio vitamino trūkumo ...
  • Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?

    2022-06-29Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?
    Vyriški laikrodžiai ir toliau išlieka populiariais dėl savo universalumo ir stilingumo. Sužinokite, kokį laikrodį rinktis šį sezoną! Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną? Kokybiškas vyriškas laikrodis yra nepakeičiamas aksesuaras daugeliui dėl savo stilingumo, naudingumo ir funkcionalumo! Tinkamai parinktą laikrodį tikrai norėsite su savimi turėti daugybę metų, todėl svarbu išsirinkti geriausią variantą ir įsitikinti, kad jo stilius jums ir tiks, ir patiks! Žinoma, visada naudinga peržvelgti pagrindines vyriškų laikrodžių tendencijas ir sužinoti, kokio tipo laikrodžiai yra madingiausi šiuo metu. Jeigu planuojate rinktis naują laikrodį, skaitykite toliau ir pasiruoškite atrodyti stilingai kiekvieną dieną! Kokį laikrodį su metaliniu dirželiu rinktis? Vienu iš populiariausių variantų ir toliau išlieka ...
  • Sūduvos VVG įgyvendino projektų už daugiau kaip milijoną eurų

    2022-06-29Sūduvos VVG įgyvendino projektų  už daugiau kaip milijoną eurų
    Sūduvos vietos veiklos grupės (VVG) teritorijoje, kuri apima Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškąją teritoriją ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūniją, jau 2002 metų pradžioje buvo įregistruotos pirmosios kaimo bendruomeninės organizacijos Plutiškėse, Bebruliškėje, Antanave ir Jūrės kaime. Dar po metų čia jau veikė 12 bendruomeninių organizacijų. Svarbiausia – kolektyvo branduolys Nuo 2009 metų VVG dirbanti, o šiuo metu ir organizacijai vadovaujanti Kristina Mačiokienė galėtų įvardinti daugybę per tą laiką nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, bet svarbiausia, pasak jos – tai žmonės, kolektyvas, branduolys, su kuriais petys petin tuos metus dirbta ir siekta pačių geriausių rezultatų. – Mes patys labai daug mokėmės, nes pradžia buvo tikrai neleng­va, su ...
  • ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

    2022-06-29ES fondų parama gerokai pakeitė  ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus
    Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones. Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, ...
  • Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti

    2022-06-29Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti
    Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE. – Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui? – Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos prob­lemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus. – Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais? – Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 ...
  • Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?

    2022-06-27Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?
    Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui? Įrenginėjant vaiko kambarį yra svarbu, kokie vaikiški baldai jame stovės, o svarbiausias būtinumas jūsų vaiko kambaryje yra lova: vieta, kurioje jūsų vaikas miegodamas jausis patogiai. Nors galėtumėte tiesiog nusipirkti standartinę lovą, geresnis pasirinkimas būtų pasirinkti lovą, pritaikytą jų pageidavimams ir ką nors ypatingo, kas jiems patinka, tarkim su tam tikrais personažais. Įsitikinkite, kad jų lova yra minkšta ir patraukli, nes tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis ant patogios ir jaukios lovos, net ir tada, kai nemiega. Veiklos kampelis Žaidimui skirta zona padės jūsų vaikui išmokti išlikti tvarkingam, kartu suprasdama laiko ir erdvės skirstymo svarbą. Tai taip pat padės ...
  • „Atminties raštai“ niekada nesibaigs…

    2022-06-25„Atminties raštai“  niekada nesibaigs...
    Kaip jau esame rašę, birželis Marijampolės kultūros centre, be kitų veiklų, išsiskiria ir ryškiais tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ akcentais. Kraštiečio – mokslininko ir menininko iš JAV Audriaus Plioplio – viešnagė buvo vienas jų, nes, kaip ir pernai, tai buvo ne tik malonus pasibuvimas, bet ir intensyvus darbas. Jo sumanyta meninė akmenų instaliacija prie Varnupių piliakalnio šiemet įgavo naujų prasmių ir spalvų. Pernai birželį čia tikrąja prasme buvo padėti pirmieji akmenys (ne vienas ir abejojo, ar tai tik nebus vienkartinis reikalas). Šiemet idėjos autorius pamatė, kad per metus buvo tikrai intensyviai dirbta: akmenų tiek, kiek ir turėjo būti, sudėlioti jie pagal ...
  • Pavakarė Zomčinėje – vasarai laiminant

    2022-06-25Pavakarė Zomčinėje –  vasarai laiminant
    Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs… Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.