Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską.
„Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas.
Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė.
Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ir šalikelėn nustumtiems arba pamirštiems inteligentams atminti, egzodo (išeivijos – aut. pastaba) dvasinėms išgalėms puoselėti, pagaliau visai „pašešupių civilizacijai“ prikelti.“
„Buvau naivus, maniau, kas mėnesį po vieną žurnalo numerį išleisime. Paskui tapo sunku, trūko medžiagos, prasidėjo vidinės trintys tarp darbuotojų. Kai išėjau, vėliau redagavo pats Zenius. Metė darbą mokykloje, atsidėjo žurnalui, taip ir dirbo iki pat mirties“, – prisimena pirmasis redaktorius.
Po Z. Šilerio mirties J. Sajauskas išleido vieną numerį jo atminimui. Suredagavo dar kelis numerius. Dabar žvelgdamas į praeitį jis sako, kad buvo padarytas didelis darbas, išleista daug prasmingų numerių. Tiesa, tiražai buvo nedideli, juos veltui išdalindavo. Pelno nebuvo. Kurį laiką kultūros žurnalo leidybą finansiškai dar paremdavo Marijampolės savivaldybė.
„Pavertėme „Suvalkiją“ etnokultūriniu žurnalu, radome gerų korespondentų, mokslininkai mums rašydavo, net ir iš užsienio. Gerai pasidarbavome tuo laiku“, – sako J. Sajauskas.
Šio leidinio tikslas buvo kultūrinis švietėjiškas. Sajauskas mano, kad yra geras sumanymas turėti regiono kultūrinį leidinį. Visa bėda, kad tam reikia finansavimo, nes tokie kultūriniai leidiniai niekada neatsiperka ir jų Lietuvos regionuose yra vos vienas kitas. „Kur aš einu, niekur pelno nebūna. Sužlugdau bet kokį verslą“, – pajuokauja J. Sajauskas. Buvęs prie šio žurnalo ištakų, vėliau jis tapo vienu iš autorių.
Po Z. Šilerio mirties žurnalo leidybą perėmė gydytojas Skirmantas Paukštys iš Kauno. Dabar išeina vienas ar du numeriai per metus, 1000 egzempliorių tiražu. Šiandien vyriausiasis redaktorius ir leidėjas – Skirmanto Paukščio sūnus, irgi Skirmantas.