Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

2009 m. pavasarį Kazlų Rūdoje pristatytas vienas „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomas.

Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.

 

– Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti…
– Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie kitų darbų beveik nelikdavo laisvų minučių.
– Palikote kalbos švarinimo darbus kitiems?
– Bet tai nebuvo tik kalbos švarinimas. Radijuje ir televizijoje stengėmės daugiau mokyti, ne švarinti, o šviesti kalbos klausimais, nes mąstydavome, kad žmonės patys iš tų laidų turėtų susivokti, kokia kalba gera, graži, kokia nešvari, netaisyklinga. Juk ne švarumas sudaro geros kalbos esmę – tai gebėjimas laisvai reikšti mintis, mokėjimas naudotis kalbos ištekliais, tinkamai sieti sakinius, gražiai intonuoti, taisyklingai kirčiuoti ir t. t. Gražaus kalbėjimo menas tai kaip gerai atliekama muzika ar puikiai nutapytas paveikslas. Apie tokį kultūringą kalbėjimą galima tikėtis daugiau išgirsti ateinančiais Naujais metais, paskelbtais Kalbos kultūros metais.
Ir dabar per radiją ir televiziją yra kalbos laidelių. Jos irgi duoda naudos klausytojams ir žiūrovams, bet galėtų būti įvairesnės, įtaigesnės. Manau, reikėtų daugiau atsižvelgti į pakitusį kalbos vartojimo būvį – šiais laikais jis daug kuo skiriasi nuo anų priespaudos metų, kai reikėjo tiesiog gintis, kovoti už teisę laisvai vartoti savo kalbą, ne kartą girdėti vietinius rusus reikalaujant kalbėti „čeloviečeskim jazykom“, t. y. žmonių, kitaip sakant, jų, rusų, kalba.
– Be radijo ir televizijos, dėstėte Vilniaus universitete, buvo ir knygų bei straipsnių, nors sakėte, kad mažai likdavo laisvesnių minučių kitiems darbams.
– Tai buvo jaunystės metai, pilni entuziazmo ir į galvą plūstančių idėjų. Padėjo ir kolegų energija, ypač tada, kai bendromis jėgomis sumanėme gelbėtis nuo gimtosios kalbos nuopuolio, vartosenos išklibimo, pradėjusio šiepti dantis dviejų kalbų kryžminimo. Atėjus vadinamajam chruščioviniam atlydžiui, ryžomės atkurti prieš karą dirbusią Lietuvių kalbos draugiją, bet Maskva neleido (rusai gi savo tokios neturėjo). Tada sugalvojome steigti kalbos brangintojų sambūrį ir mėginti prisišlieti prie kurios nors visuomeninės organizacijos. Šitaip tapome Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos padaliniu, kuriame viena iš komisijų (pačioje pradžioje – vilniečių sekcija) buvo Respublikinė kalbos komisija. Vilniečių sekcijos pavyzdžiu kūrėsi tokie sambūriai visoje Lietuvoje ir greitai jie pradėjo tikrą lietuvių kalbos sąjūdį. Svarbu pabrėžti, kad tame darbe aktyvūs buvo ne tik kalbininkai ir redaktoriai bei lietuvių kalbos mokytojai, bet reiškėsi ir daug kitų profesijų žmonių: žurnalistų, aktorių, medikų, net geologų, matematikų, inžinierių… Kai kur dirbta ypač energingai, pavyzdžiui, Marijampolėje (tada vadinosi Kapsukas), Kaune, Šakiuose, Šiauliuose, Joniškyje, Vilkaviškyje ir daug kur kitur. Ne visos sekcijos darbavosi taip išradingai, bet vis tiek jos paliko pėdsakus žmonių sąmonėje: daugelį paskatino labiau rūpintis savo pačių ir artimiausios aplinkos kalba, įsitraukti į kalbos paveldo rinkimo talką (nuosekliai buvo užrašinėti Lietuvos vietovardžiai, kiti kalbos turtai). Tų darbų buvo įvairiausių. Pavyzdžiui, daug kur laikraščiuose ir žurnaluose atsirado kalbos skyrelių (kampelių, skiltelių), kur populiariai aiškinti kalbos dalykai, taisytos kalbos klaidos, mokyta gero stiliaus. Rūpintasi savo miestų ir miestelių viešaisiais užrašais ir skelbimais (prekių etiketėmis, reklamos dalykais), stengtasi padėti tinkamai rašyti dalykinius raštus ir t. t. Gražios būdavo rajonuose rengiamos Gimtosios kalbos dienos, kur, be pranešimų apie gimtosios kalbos grožį ir turtingumą, jos kultūrą ir puoselėjimą, skambėdavo geriausių Lietuvos folkloro ansamblių muzika. Tarp visų darbų buvo ir periodinis leidinys (žurnalas) „Mūsų kalba“, ir daugumai žmonių gerai žinomi „Kalbos praktikos patarimai“, ir kita.
– Apie „Kalbos praktikos patarimus“ neseniai pasakojote žiniasklaidoje, mat knygai sukanka 40 metų. Iš mūsų pokalbių supratau, kad tą darbą Jūs pats labai vertinate ir esate pasiryžęs rengti naujus jo leidimus.
– Ta knyga buvo žymus proveržis visoje sekcijų veikloje, pačios bendrinės kalbos vartosenoje. Pavyzdžių iš prieškario laikų turėjome nedaug, be to, buvo pasikeitusios kalbos vartojimo aplinkybės, tad teko daug naujai dirbti: ne tik svarstyti teorinius kalbos norminimo klausimus, bet ir atlikti daug kūrybinio ir techninio darbo. Patarimų tada išėjo du leidimai: 1976 ir 1985 m. Jau šiame tūkstantmetyje pradėjome rengti trečiąjį, jis leistas kiek kitokiu pavadinimu („Kalbos patarimai“), jų išėjo 5 knygelės. Parašius dar 2–3 knygeles tikėtasi parengti atskiras knygas „Leksikos patarimai“ ir „Gramatikos patarimai“, bet darbas prieš 12 metų buvo nutrauktas ir iki šiol stovėjo niekieno nedirbamas. Tik dabar vėl susizgribta grįžti, bet tai, kas liko nepadaryta, užims nemaža laiko. Norėtume, kad šitie Patarimai būtų gerai suderinti su rengiamo „Bendrinės kalbos žodyno“ normomis ir mokyklinių kalbos reikalavimų bei vertinimo nuostatomis.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

A. Pupkis nemėgsta, kai prie pavardės rašomi kokie titulai, jis nori būti minimas tiesiog kaip kalbininkas.

– Rengiantis šiam pokalbiui užsiminėte, kad apie „Kalbos praktikos patarimų“ pirmuosius du leidimus plačiau pasakojate naujausioje savo knygoje, kuri turėtų išeiti netrukus. Kokio žanro tai knyga, ar tai atsiminimai?
– Anaiptol, tai monografija iš lietuvių kalbotyros istorijos apie kalbos sekcijų sąjūdį 1968–1988 m. Joje pasakojama apie Vilniaus miesto lietuvių kalbos sekcijos, kitų miestų ir rajonų sekcijų darbus, minėtus leidinius, kalbos ekspedicijas, šventes, apie kalbos sekcijų atliktą norminamąjį darbą, stilistikos plėtrą, ideologiją, santykius su tuometinės valdžios institucijomis.
Jūsų laikraščio skaitytojams galbūt bus įdomu prisiminti, kad tais laikais labai veikli buvo marijampoliečių kalbos sekcija. Ji susikūrė vienu metu su Vilniaus kalbos sekcija, o jos kūrėjas buvo legendinis mokytojas Jonas Kvederaitis. Jo pėdsakai Marijampolėje ne tik švietimo, bet ir kalbos sekcijos baruose, manau, niekada nebus užmiršti. Kai 1972 m. Mokytojas išvažiavo dirbti į Kauną, sekcijos veikla kiek apsilpo, bet netrukus į darbą įsitraukė buvę Pedagoginės mokyklos lituanistai Kazimieras Akelis ir Alfonsas Tiešis. Su jais daug susirašinėjau, bendravau su Akelių šeima, tebeturiu Alfonso Tiešio laiškų, rankraštinį jo sudarytą taisyklingų prekių pavadinimų sąrašą. Prisimenu dvi gražias kalbos šventes gimtojoje Kazlų Rūdoje, kur lankėmės su žinomu J. Kvederaičio mokiniu, žymiu lituanistu akademiku Algirdu Sabaliausku (1929–2016), kitą kartą šventėme vaikų darželyje su Jauniaus Vyliaus folkloro ansambliu.
– Kada knyga turėtų išeiti iš spaudos? Tai turbūt ne vienintelis Jūsų darbas iš lietuvių kalbotyros istorijos?
– Manau, po Naujųjų metų netrukus ir turėtų pasirodyti. Šia proga galėčiau pakviesti į knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d.
O lietuvių kalbotyros istorijos klausimai domina nuo pat studijų pradžios. Atsimenu, pirmą rimtesnį mokslo darbą parašiau 1962 m. Tai buvo straipsnis apie Jono Jablonskio rankraštinį palikimą. Bet daugiau koncentruotis prie tos kalbotyros krypties teko gerokai vėliau. Pirmiausia tai susiję su žymaus kalbininko, didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus, profesoriaus Juozo Balčikonio darbų palikimu. 1978 ir 1982 m. iš spaudos išėjo mano parengti rinktiniai Balčikonio raštai (2 tomai), 2013 m. išleidau monografiją „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Neseniai paskelbti straipsniai apie Balčikonio bendradarbiavimą su žymiu lenkų lituanistu Janu Otrembskiu ir Balčikonio bei Būgos redaguotų žodynų santykius. Tik ką išėjo graži Panevėžio kolegijos parengta knyga apie savo mokymo įstaigos – buvusios Mokytojų seminarijos istoriją. Joje irgi yra mano straipsnis – kaip Balčikonis dirbo tos seminarijos direktoriumi. Ypač pastarieji darbai man pačiam yra labai brangūs.
Kitas pamėgtas kalbininkas (taip pat pedagogas, publicistas) – Andrius Ašmantas (1906–1941). Esu išleidęs keturias jo palikimui skirtas knygas ir monografiją „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“ (2010). Įvairiuose mokslo rinkiniuose esu paskelbęs straipsnių apie daugelio kitų kalbininkų darbus.
– Tarp visų darbų įsiterpia du „Kazlų Rūdos šnektos žodyno“ tomai (2008 ir 2009 m.).
– Tai grįžimas prie savo šaknų. Ypač vyresnio amžiaus žmones traukia prisiminti jaunystėje matytus žmones, girdėti jų žodžius, o kai daugiau įsikalbi, atsiveria tokie kalbos lobiai, kad kalbininkui telieka imtis plunksnos. Žinau, kad gimtojo miesto ir jo apylinkių žmonėms tas žodynas patinka, kitur esu girdėjęs net pavydo žodžių, kodėl jie neturintys savo tarmės žodyno…
Dabar, mano amžiuje, sąlytis su tėviške yra įgijęs naują, kone sakralinę prasmę. Net mintis apie vaikystės vietas atgaivina, suteikia jėgų ir dirbti, ir svajoti. O kad ir trumpas apsilankymas Kazluos išaugina tokius sparnus, kad net negalėjai įsivaizduoti.
– Ačiū už pokalbį.

Ne vienas miestas ar miestelis gali pavydėti Kazlų Rūdai tokio žodyno. 1976 m. pasirodė „Kalbos praktikos patarimai“. Tai antrojo leidimo viršelis. Mūsų skaitytojai pirmi gali pamatyti, kaip atrodys tuojau pasirodysianti knyga, nes nuotrauka skelbiama pirmą kartą. Viršelio dailininkas – Alfonsas Žvilius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė

    2023-01-30Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė
    Visur gerai, bet namuose geriausia. Tuo įsitikinusi 24-erių marijampolietė Miglė Pečkytė. Mergina, kuri jau buvo kojas apšilusi Vilniuje, pagal kultūrinių mainų programą metams išvyko į JAV, pusmetį gyveno Floridoje, likusį laiką – pačiame Niujorke! Vos tik grįžusi į Lietuvą, lagaminą išsikrovė tėvų namuose Marijampolėje. Po savaitės jau buvo išsinuomojusi patalpas fotostudijai ir pernai rugsėjo 22-ąją atvėrė ją kalėdinėms fotosesijoms. – Pamačiau, kad Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje: ir kainos, ir patalpos tenkino, tad mano planas susidėliojo labai greitai, – džiaugiasi Miglė. Miglė Pečkytė: „Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje.“ Nuotrauka iš asmeninio Miglės Pečkytės archyvo Netikėta? Miglė yra baigusi kosmetikės specialybę. ...
  • „Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui

    2023-01-30„Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui
    Šešios savaitės lieka iki naujo Lietuvos futbolo A lygos čempionato pradžios. Jam ruošiasi ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta įvairių spėjimų ir gandų, kokia padėtis yra komandoje. Sirgaliai nerimauja dėl to, kad sunkiai vyksta komandos komplektavimas, nėra trenerio, kalbama ir apie tai, kad klubo prezidentas Vidmantas Murauskas ieško ir gal jau surado naują komandos šeimininką. V. Murauskas teigia, kad pasiruošti naujajam sezonui bus suspėta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Galima suprasti komandos sirgalių nerimą, nes jie pastaruoju metu nuolat girdi apie komandą paliekančius buvusius žaidėjus. Kita vertus, iki sezono pradžios lieka ne tiek daug laiko, o klaustukų dar daug. Kai ...
  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.