Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.
Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje
Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog Gabija rinksis su menu ir kūryba susijusius mokslus. Supratusi, kad turimų įgūdžių pradėti studijas aukštojoje mokykloje gali nepakakti, baigti paskutines vidurinės mokyklos klases bei tobulinti kūrybinius gabumus mergina išvyko į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Būdama ten Gabija baigė Marijampolėje pradėtą dailės mokyklą, papildomai lavino tapybos ir skulptūros įgūdžius, mokėsi keramikos, o amatų mokykloje mokėsi tekstilės specialybės pagrindų.
Iš kolegijos nusiuntė į akademiją
Anot Gabijos, Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ji įgijo neįkainojamos patirties. Ir nors ten ji pasistatė savo kūrybinių įgūdžių pagrindus, bet norėjosi išmokti ir pasiekti daugiau. Taigi, atsiėmusi Dailiųjų amatų mokyklos baigimo diplomą tą pačią 2011 metų vasarą mergina dalyvavo stojamuosiuose egzaminuose Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Egzaminai klostėsi puikiai, o lemiamą akimirką mergina išgirdo ne kvietimą studijuoti, o pasiūlymą pabandyti stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Mokėsi keramikos
Paklausiusi patarimo, Gabija vėl laikė stojamuosius egzaminus, tik šį kartą jau į akademiją – bandė tapti keramikos specialybės studente, nes mokantis amatų mokykloje buvo susipažinusi su keramikos pagrindais. Sužinojusi, kad yra kviečiama studijuoti pasirinktą specialybę, netvėrė džiaugsmu – juk atsidūrė toje vietoje, apie kurią baigdama amatų mokyklą tik svajojo. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas.
„Supratau, kad prieš mane – ilgas, galbūt šiek tiek duobėtas ir ne visai patogus kelias. Žinojau, kad turėsiu daug ir ilgai dirbti. Noro ir ryžto man pakako, tačiau nesinorėjo nuvilti nei artimųjų, nei dėstytojų, nei žmonių, kurie manimi tikėjo ir įžvelgė potencialą“, – sakė Gabija.
Studijas tęsia magistrantūroje
Išsikeltus tikslus mergina įvykdė – ne tik puikiai baigė bakalauro studijas, bet ir įstojo į magistrantūrą. Liko jau visai nedaug – vasarą rankose ji turėtų spausti ir skulptūros magistro laipsnio diplomą. Sprendimą nuo keramikos pasukti link skulptūros meno Gabija sako priėmusi, kai bėgant laikui pastebėjusi, jog vien keramikos jos turimoms idėjoms išreikšti nepakanka.
„Mano galvoje nuolat kirba įvairiausios idėjos, tačiau keramika mane daug kur apriboja. Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja būti įvairiapusiu, norint išlikti, būti įdomiu reikia gebėti prisitaikyti. Tad skirtingų technikų valdymas menininkui yra privalumas“, – studijų pasirinkimą paaiškino menininkė.
Per visus studijų metus Gabija sukūrė daugybę darbų. Visuose juose atsispindi merginos nueitas kūrybinis kelias. Alytaus dailiųjų amatų mokykloje kurti darbai – pradžiamokslis, akademijos kūryba – pažintis ne tik su technika, bet ir teorija. Magistrantūros studijų metu kurtuose darbuose atsispindi savarankiški ieškojimai, saviraiškos galimybės.
Sukūrė kaimą primenantį servizą
Merginos kūryboje daugiausia atsispindi trys dalykai – prisiminimai iš vaikystės, vanduo ir šunys. Pasak Gabijos šie trys dalykai ją įkvepia ir labiausiai skatina kurti.
„Būdama maža vasaras leisdavau kaime. Tuos laikus prisimenu su didžiule nostalgija. Kaimas man buvo labai artimas, ten praleistas laikas – vienas gražiausių vaikystės prisiminimų. Deja, šiuo metu į sodybą, kurioje leidau vaikystę, galimybės sugrįžti neturiu. Namai, kuriuose gyveno seneliai, dabar priklauso kitiems žmonėms, tačiau vaikystės prisiminimai man yra labai brangūs ir ne vieną kartą juos įamžinau kūryboje“, – sakė Gabija.
Vienas iš tokių kūrinių – kaimą primenantis indų servizas. „Karvė, pienas ir sūris – būtini kaimiško gyvenimo atributai. Su močiute dažnai kartu eidavome pas karvę, laukdavau kol ji ją pamelš, pašers, pagirdys. Grįždavome nešinos kibiru pieno, kurį gerdavome tiesiog šviežią arba vėliau valgydavome iš jo spaustą sūrį. Įkvėpta šių prisiminimų sukūriau indus, kurie bent kiek primintų tuos laikus. Taip gimė baltą varškės sūrį primenanti lėkštė, puodeliai ir ąsotis, kurie savo išvaizda primena karvę ir jos tešmenį. Šių indų tikslas – geriant pieną ar valgant jo produktus žmogų priversti pasijusti tarsi esant kaime“, – paaiškino mergina.
Įkvėpė vanduo ir jachtos
Vanduo – ne ką mažiau svarbi jos kūrybos dalis. Tiksliau, vanduo ir jachtos. Gabija su buriavimu susipažino kartu su tėvais ir broliu dalyvaudama Marijampolės buriuotojų klubo organizuojamose regatose. Pati varžybose nedalyvaudavo, bet mielai sutikdavo būti plukdoma laivą vairuojančio brolio ar kitų regatos dalyvių.
„Plaukioti yra nuostabu. Tuo metu esi priklausomas tik nuo vandens ir vėjo. Ta magiška aplinka mane nuolat priversdavo susimąstyti, mintimis nutolti kažkur toli. Tačiau kurti mane įkvėpė ne romantiška buriavimo aplinka, o tradicinis buriuotojų patiekalas yra grikių košė su spirgučiais. Kartą plaukiant Rimanto Dovydaičio plukdoma jachta Kuršių mariomis gaminome ir valgėme šį tradicinį patiekalą. Maistas buvo puikus, tačiau valgant jį kilo nemažai problemų. Jachtai pasvirus ant šono išlaikyti dubenėlį tapdavo sudėtinga, paleisti jo iš rankų taip pat nebuvo galima – juk būtų nuskriejęs ir sudužęs jachtos denyje arba dar blogiau – nulėkęs į vandenį. Šis įvykis mane įkvėpė sukurti indus, skirtus valgyti maistą nestabilioje aplinkoje. Taip gimė dubenėliai su įvairiomis briaunomis, kad valgant laive maistas pasiektų skrandį, o ne atsidurtų vandenyje“, – juokdamasi paaiškina Gabija.
Pakerėjo kurtų veislės šunys
Šiuo metu Gabijos mintis ir protą yra užvaldę šunys – rusų kurtai. Su šia veisle Gabija pirmą kartą susipažino minėtų regatų metu. Jie merginą taip pakerėjo, kad dvejus magistrantūros studijų metus ji paskyrė būtent šiems šunims. Susirinkusi teorinę medžiagą ir susipažinusi su šunų kilmės istorija, jų veislės ypatybėmis, išmokusi skulptūros meno pagrindų, mergina pradėjo svajoti apie kurtų veislės šunų skulptūrą.
Studijuodama akademijoje vasaros atostogų metu Gabija dalyvaudavo įvairiuose menininkų susibūrimuose. Lukšiuose vasarą rengiamame tarptautiniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ ji dalyvauja nuo 2011-ųjų ir Lukšių dvarui yra sukūrusi net keletą kūrinių. Ilgai svajojusi apie šunų skulptūrą, praėjusią vasarą dalyvaudama plenere ryžosi ją sukurti.
„Nors teoriškai daug ką žinojau, iš tiesų net nenutuokiau nuo ko turėčiau pradėti. Labai daug padėjo Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro siela, skulptorius Vidas Cikana. Tai jis man sudarė darbų planą, patarė kokias priemones turėčiau naudoti, paaiškino kaip išgauti formas ir atskleidė kitas subtilybes. Jis yra mano mokytojas praktikas, nes akademijoje teorinių žinių gavau pakankamai, tačiau praktinės patirties trūko“, – sakė mergina.
Ketina kurti papuošalus
Pernai vasarą prie Lukšių dvaro atsiradę dvi kurtų skulptūros – Gabijos baigiamojo magistrinio darbo dalis. Pavasarį mergina šalia jų ketina sukurti dar dvi tos pačios veislės šunų skulptūras. Visas skulptūrų kompleksas ir sudarys jos baigiamąjį darbą.
„Šiuo metu akademija skyrusi laiką baigiamajam darbui atlikti. Deja, kol kas lauke yra per šalta, kad galėčiau dirbti, o kai tik atšils, skubėsiu į Lukšius ir baigsiu pradėtus darbus“, – sakė Gabija.
Paklausus, ką ketina veikti baigusi mokslus, Gabija ryžtingai sako, kad ir toliau kurs. Jos planuose – juvelyrika.
„Man patinka kelti sau iššūkius, išbandyti ką nors nauja. Pastaruoju metu mane žavi metalas, kuris man yra visiška naujiena, tačiau ta nežinomybė labai masina. Dabar kaip tik bandau prisijaukinti šią medžiagą ir jei viskas vyks sklandžiai, ketinu išleisti papuošalų liniją, kurioje ir vėl atsispindės mano ryšys su gyvūnais. Kol kas kalbėti anksti, tačiau rankų sudėjusi neketinu sėdėti. Kūryba – mano pašaukimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje“, – sakė Gabija Gataveckaitė.
