Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.

 

Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje
Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog Gabija rinksis su menu ir kūryba susijusius mokslus. Supratusi, kad turimų įgūdžių pradėti studijas aukštojoje mokykloje gali nepakakti, baigti paskutines vidurinės mokyklos klases bei tobulinti kūrybinius gabumus mergina išvyko į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Būdama ten Gabija baigė Marijampolėje pradėtą dailės mokyklą, papildomai lavino tapybos ir skulptūros įgūdžius, mokėsi keramikos, o amatų mokyk­loje mokėsi tekstilės specialybės pagrindų.

Iš kolegijos nusiuntė į akademiją
Anot Gabijos, Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ji įgijo neįkainojamos patirties. Ir nors ten ji pasistatė savo kūrybinių įgūdžių pagrindus, bet norėjosi išmokti ir pasiekti daugiau. Taigi, atsiėmusi Dailiųjų amatų mokyklos baigimo diplomą tą pačią 2011 metų vasarą mergina dalyvavo stojamuosiuose egzaminuose Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Egzaminai klostėsi puikiai, o lemiamą akimirką mergina išgirdo ne kvietimą studijuoti, o pasiūlymą pabandyti stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Mokėsi keramikos
Paklausiusi patarimo, Gabija vėl laikė stojamuosius egzaminus, tik šį kartą jau į akademiją – bandė tapti keramikos specialybės studente, nes mokantis amatų mokykloje buvo susipažinusi su keramikos pagrindais. Sužinojusi, kad yra kviečiama studijuoti pasirinktą specialybę, netvėrė džiaugsmu – juk atsidūrė toje vietoje, apie kurią baigdama amatų mokyklą tik svajojo. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas.
„Supratau, kad prieš mane – ilgas, galbūt šiek tiek duobėtas ir ne visai patogus kelias. Žinojau, kad turėsiu daug ir ilgai dirbti. Noro ir ryžto man pakako, tačiau nesinorėjo nuvilti nei artimųjų, nei dėstytojų, nei žmonių, kurie manimi tikėjo ir įžvelgė potencialą“, – sakė Gabija.

Studijas tęsia magistrantūroje
Išsikeltus tikslus mergina įvykdė – ne tik puikiai baigė bakalauro studijas, bet ir įstojo į magistrantūrą. Liko jau visai nedaug – vasarą rankose ji turėtų spausti ir skulptūros magistro laipsnio diplomą. Sprendimą nuo keramikos pasukti link skulptūros meno Gabija sako priėmusi, kai bėgant laikui pastebėjusi, jog vien keramikos jos turimoms idėjoms išreikšti nepakanka.
„Mano galvoje nuolat kirba įvairiausios idėjos, tačiau keramika mane daug kur apriboja. Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja būti įvairiapusiu, norint išlikti, būti įdomiu reikia gebėti prisitaikyti. Tad skirtingų technikų valdymas menininkui yra privalumas“, – studijų pasirinkimą paaiškino menininkė.
Per visus studijų metus Gabija sukūrė daugybę darbų. Visuose juose atsispindi merginos nueitas kūrybinis kelias. Alytaus dailiųjų amatų mokyk­loje kurti darbai – pradžiamokslis, akademijos kūryba – pažintis ne tik su technika, bet ir teorija. Magistrantūros studijų metu kurtuose darbuose atsispindi savarankiški ieškojimai, saviraiškos galimybės.

Sukūrė kaimą primenantį servizą
Merginos kūryboje daugiausia atsispindi trys dalykai – prisiminimai iš vaikystės, vanduo ir šunys. Pasak Gabijos šie trys dalykai ją įkvepia ir labiausiai skatina kurti.
„Būdama maža vasaras leisdavau kaime. Tuos laikus prisimenu su didžiule nostalgija. Kaimas man buvo labai artimas, ten praleistas laikas – vienas gražiausių vaikystės prisiminimų. Deja, šiuo metu į sodybą, kurioje leidau vaikystę, galimybės sugrįžti neturiu. Namai, kuriuose gyveno seneliai, dabar priklauso kitiems žmonėms, tačiau vaikystės prisiminimai man yra labai brangūs ir ne vieną kartą juos įamžinau kūryboje“, – sakė Gabija.
Vienas iš tokių kūrinių – kaimą primenantis indų servizas. „Karvė, pienas ir sūris – būtini kaimiško gyvenimo atributai. Su močiute dažnai kartu eidavome pas karvę, laukdavau kol ji ją pamelš, pašers, pagirdys. Grįždavome nešinos kibiru pieno, kurį gerdavome tiesiog šviežią arba vėliau valgydavome iš jo spaustą sūrį. Įkvėpta šių prisiminimų sukūriau indus, kurie bent kiek primintų tuos laikus. Taip gimė baltą varškės sūrį primenanti lėkštė, puodeliai ir ąsotis, kurie savo išvaizda primena karvę ir jos tešmenį. Šių indų tikslas – geriant pieną ar valgant jo produktus žmogų priversti pasijusti tarsi esant kaime“, – paaiškino mergina.

Įkvėpė vanduo ir jachtos
Vanduo – ne ką mažiau svarbi jos kūrybos dalis. Tiksliau, vanduo ir jachtos. Gabija su buriavimu susipažino kartu su tėvais ir broliu dalyvaudama Marijampolės buriuotojų klubo organizuojamose regatose. Pati varžybose nedalyvaudavo, bet mielai sutikdavo būti plukdoma laivą vairuojančio brolio ar kitų regatos dalyvių.
„Plaukioti yra nuostabu. Tuo metu esi priklausomas tik nuo vandens ir vėjo. Ta magiška aplinka mane nuolat priversdavo susimąstyti, mintimis nutolti kažkur toli. Tačiau kurti mane įkvėpė ne romantiška buriavimo aplinka, o tradicinis buriuotojų patiekalas yra grikių košė su spirgučiais. Kartą plaukiant Rimanto Dovydaičio plukdoma jachta Kuršių mariomis gaminome ir valgėme šį tradicinį patiekalą. Maistas buvo puikus, tačiau valgant jį kilo nemažai problemų. Jachtai pasvirus ant šono išlaikyti dubenėlį tapdavo sudėtinga, paleisti jo iš rankų taip pat nebuvo galima – juk būtų nuskriejęs ir sudužęs jachtos denyje arba dar blogiau – nulėkęs į vandenį. Šis įvykis mane įkvėpė sukurti indus, skirtus valgyti maistą nestabilioje aplinkoje. Taip gimė dubenėliai su įvairiomis briaunomis, kad valgant laive maistas pasiektų skrandį, o ne atsidurtų vandenyje“, – juokdamasi paaiškina Gabija.

Pakerėjo kurtų veislės šunys
Šiuo metu Gabijos mintis ir protą yra užvaldę šunys – rusų kurtai. Su šia veisle Gabija pirmą kartą susipažino minėtų regatų metu. Jie merginą taip pakerėjo, kad dvejus magistrantūros studijų metus ji paskyrė būtent šiems šunims. Susirinkusi teorinę medžiagą ir susipažinusi su šunų kilmės istorija, jų veislės ypatybėmis, išmokusi skulptūros meno pagrindų, mergina pradėjo svajoti apie kurtų veislės šunų skulptūrą.
Studijuodama akademijoje vasaros atostogų metu Gabija dalyvaudavo įvairiuose menininkų susibūrimuose. Lukšiuose vasarą rengiamame tarptautiniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ ji dalyvauja nuo 2011-ųjų ir Lukšių dvarui yra sukūrusi net keletą kūrinių. Ilgai svajojusi apie šunų skulptūrą, praėjusią vasarą dalyvaudama plenere ryžosi ją sukurti.
„Nors teoriškai daug ką žinojau, iš tiesų net nenutuokiau nuo ko turėčiau pradėti. Labai daug padėjo Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro siela, skulptorius Vidas Cikana. Tai jis man sudarė darbų planą, patarė kokias priemones turėčiau naudoti, paaiškino kaip išgauti formas ir atskleidė kitas subtilybes. Jis yra mano mokytojas praktikas, nes akademijoje teorinių žinių gavau pakankamai, tačiau praktinės patirties trūko“, – sakė mergina.

 

Ketina kurti papuošalus
Pernai vasarą prie Lukšių dvaro atsiradę dvi kurtų skulptūros – Gabijos baigiamojo magistrinio darbo dalis. Pavasarį mergina šalia jų ketina sukurti dar dvi tos pačios veislės šunų skulptūras. Visas skulptūrų kompleksas ir sudarys jos baigiamąjį darbą.
„Šiuo metu akademija skyrusi laiką baigiamajam darbui atlikti. Deja, kol kas lauke yra per šalta, kad galėčiau dirbti, o kai tik atšils, skubėsiu į Lukšius ir baigsiu pradėtus darbus“, – sakė Gabija.
Paklausus, ką ketina veikti baigusi mokslus, Gabija ryžtingai sako, kad ir toliau kurs. Jos planuose – juvelyrika.
„Man patinka kelti sau iššūkius, išbandyti ką nors nauja. Pastaruoju metu mane žavi metalas, kuris man yra visiška naujiena, tačiau ta nežinomybė labai masina. Dabar kaip tik bandau prisijaukinti šią medžiagą ir jei viskas vyks sklandžiai, ketinu išleisti papuošalų liniją, kurioje ir vėl atsispindės mano ryšys su gyvūnais. Kol kas kalbėti anksti, tačiau rankų sudėjusi neketinu sėdėti. Kūryba – mano pašaukimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje“, – sakė Gabija Gataveckaitė.

Šiuo metu jaunoji menininkė bando prisijaukinti metalą ir žada išbandyti save juvelyrikos srityje. Dubenėliai, kuriuos Gabiją sukurti įkvėpė nestabili jachtos aplinka. Gabijos sukurtas kurtų veislės šunų skulptūras galima pamatyti Lukšių dvaro prieigose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.