Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.

 

Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje
Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog Gabija rinksis su menu ir kūryba susijusius mokslus. Supratusi, kad turimų įgūdžių pradėti studijas aukštojoje mokykloje gali nepakakti, baigti paskutines vidurinės mokyklos klases bei tobulinti kūrybinius gabumus mergina išvyko į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Būdama ten Gabija baigė Marijampolėje pradėtą dailės mokyklą, papildomai lavino tapybos ir skulptūros įgūdžius, mokėsi keramikos, o amatų mokyk­loje mokėsi tekstilės specialybės pagrindų.

Iš kolegijos nusiuntė į akademiją
Anot Gabijos, Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ji įgijo neįkainojamos patirties. Ir nors ten ji pasistatė savo kūrybinių įgūdžių pagrindus, bet norėjosi išmokti ir pasiekti daugiau. Taigi, atsiėmusi Dailiųjų amatų mokyklos baigimo diplomą tą pačią 2011 metų vasarą mergina dalyvavo stojamuosiuose egzaminuose Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Egzaminai klostėsi puikiai, o lemiamą akimirką mergina išgirdo ne kvietimą studijuoti, o pasiūlymą pabandyti stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Mokėsi keramikos
Paklausiusi patarimo, Gabija vėl laikė stojamuosius egzaminus, tik šį kartą jau į akademiją – bandė tapti keramikos specialybės studente, nes mokantis amatų mokykloje buvo susipažinusi su keramikos pagrindais. Sužinojusi, kad yra kviečiama studijuoti pasirinktą specialybę, netvėrė džiaugsmu – juk atsidūrė toje vietoje, apie kurią baigdama amatų mokyklą tik svajojo. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas.
„Supratau, kad prieš mane – ilgas, galbūt šiek tiek duobėtas ir ne visai patogus kelias. Žinojau, kad turėsiu daug ir ilgai dirbti. Noro ir ryžto man pakako, tačiau nesinorėjo nuvilti nei artimųjų, nei dėstytojų, nei žmonių, kurie manimi tikėjo ir įžvelgė potencialą“, – sakė Gabija.

Studijas tęsia magistrantūroje
Išsikeltus tikslus mergina įvykdė – ne tik puikiai baigė bakalauro studijas, bet ir įstojo į magistrantūrą. Liko jau visai nedaug – vasarą rankose ji turėtų spausti ir skulptūros magistro laipsnio diplomą. Sprendimą nuo keramikos pasukti link skulptūros meno Gabija sako priėmusi, kai bėgant laikui pastebėjusi, jog vien keramikos jos turimoms idėjoms išreikšti nepakanka.
„Mano galvoje nuolat kirba įvairiausios idėjos, tačiau keramika mane daug kur apriboja. Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja būti įvairiapusiu, norint išlikti, būti įdomiu reikia gebėti prisitaikyti. Tad skirtingų technikų valdymas menininkui yra privalumas“, – studijų pasirinkimą paaiškino menininkė.
Per visus studijų metus Gabija sukūrė daugybę darbų. Visuose juose atsispindi merginos nueitas kūrybinis kelias. Alytaus dailiųjų amatų mokyk­loje kurti darbai – pradžiamokslis, akademijos kūryba – pažintis ne tik su technika, bet ir teorija. Magistrantūros studijų metu kurtuose darbuose atsispindi savarankiški ieškojimai, saviraiškos galimybės.

Sukūrė kaimą primenantį servizą
Merginos kūryboje daugiausia atsispindi trys dalykai – prisiminimai iš vaikystės, vanduo ir šunys. Pasak Gabijos šie trys dalykai ją įkvepia ir labiausiai skatina kurti.
„Būdama maža vasaras leisdavau kaime. Tuos laikus prisimenu su didžiule nostalgija. Kaimas man buvo labai artimas, ten praleistas laikas – vienas gražiausių vaikystės prisiminimų. Deja, šiuo metu į sodybą, kurioje leidau vaikystę, galimybės sugrįžti neturiu. Namai, kuriuose gyveno seneliai, dabar priklauso kitiems žmonėms, tačiau vaikystės prisiminimai man yra labai brangūs ir ne vieną kartą juos įamžinau kūryboje“, – sakė Gabija.
Vienas iš tokių kūrinių – kaimą primenantis indų servizas. „Karvė, pienas ir sūris – būtini kaimiško gyvenimo atributai. Su močiute dažnai kartu eidavome pas karvę, laukdavau kol ji ją pamelš, pašers, pagirdys. Grįždavome nešinos kibiru pieno, kurį gerdavome tiesiog šviežią arba vėliau valgydavome iš jo spaustą sūrį. Įkvėpta šių prisiminimų sukūriau indus, kurie bent kiek primintų tuos laikus. Taip gimė baltą varškės sūrį primenanti lėkštė, puodeliai ir ąsotis, kurie savo išvaizda primena karvę ir jos tešmenį. Šių indų tikslas – geriant pieną ar valgant jo produktus žmogų priversti pasijusti tarsi esant kaime“, – paaiškino mergina.

Įkvėpė vanduo ir jachtos
Vanduo – ne ką mažiau svarbi jos kūrybos dalis. Tiksliau, vanduo ir jachtos. Gabija su buriavimu susipažino kartu su tėvais ir broliu dalyvaudama Marijampolės buriuotojų klubo organizuojamose regatose. Pati varžybose nedalyvaudavo, bet mielai sutikdavo būti plukdoma laivą vairuojančio brolio ar kitų regatos dalyvių.
„Plaukioti yra nuostabu. Tuo metu esi priklausomas tik nuo vandens ir vėjo. Ta magiška aplinka mane nuolat priversdavo susimąstyti, mintimis nutolti kažkur toli. Tačiau kurti mane įkvėpė ne romantiška buriavimo aplinka, o tradicinis buriuotojų patiekalas yra grikių košė su spirgučiais. Kartą plaukiant Rimanto Dovydaičio plukdoma jachta Kuršių mariomis gaminome ir valgėme šį tradicinį patiekalą. Maistas buvo puikus, tačiau valgant jį kilo nemažai problemų. Jachtai pasvirus ant šono išlaikyti dubenėlį tapdavo sudėtinga, paleisti jo iš rankų taip pat nebuvo galima – juk būtų nuskriejęs ir sudužęs jachtos denyje arba dar blogiau – nulėkęs į vandenį. Šis įvykis mane įkvėpė sukurti indus, skirtus valgyti maistą nestabilioje aplinkoje. Taip gimė dubenėliai su įvairiomis briaunomis, kad valgant laive maistas pasiektų skrandį, o ne atsidurtų vandenyje“, – juokdamasi paaiškina Gabija.

Pakerėjo kurtų veislės šunys
Šiuo metu Gabijos mintis ir protą yra užvaldę šunys – rusų kurtai. Su šia veisle Gabija pirmą kartą susipažino minėtų regatų metu. Jie merginą taip pakerėjo, kad dvejus magistrantūros studijų metus ji paskyrė būtent šiems šunims. Susirinkusi teorinę medžiagą ir susipažinusi su šunų kilmės istorija, jų veislės ypatybėmis, išmokusi skulptūros meno pagrindų, mergina pradėjo svajoti apie kurtų veislės šunų skulptūrą.
Studijuodama akademijoje vasaros atostogų metu Gabija dalyvaudavo įvairiuose menininkų susibūrimuose. Lukšiuose vasarą rengiamame tarptautiniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ ji dalyvauja nuo 2011-ųjų ir Lukšių dvarui yra sukūrusi net keletą kūrinių. Ilgai svajojusi apie šunų skulptūrą, praėjusią vasarą dalyvaudama plenere ryžosi ją sukurti.
„Nors teoriškai daug ką žinojau, iš tiesų net nenutuokiau nuo ko turėčiau pradėti. Labai daug padėjo Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro siela, skulptorius Vidas Cikana. Tai jis man sudarė darbų planą, patarė kokias priemones turėčiau naudoti, paaiškino kaip išgauti formas ir atskleidė kitas subtilybes. Jis yra mano mokytojas praktikas, nes akademijoje teorinių žinių gavau pakankamai, tačiau praktinės patirties trūko“, – sakė mergina.

 

Ketina kurti papuošalus
Pernai vasarą prie Lukšių dvaro atsiradę dvi kurtų skulptūros – Gabijos baigiamojo magistrinio darbo dalis. Pavasarį mergina šalia jų ketina sukurti dar dvi tos pačios veislės šunų skulptūras. Visas skulptūrų kompleksas ir sudarys jos baigiamąjį darbą.
„Šiuo metu akademija skyrusi laiką baigiamajam darbui atlikti. Deja, kol kas lauke yra per šalta, kad galėčiau dirbti, o kai tik atšils, skubėsiu į Lukšius ir baigsiu pradėtus darbus“, – sakė Gabija.
Paklausus, ką ketina veikti baigusi mokslus, Gabija ryžtingai sako, kad ir toliau kurs. Jos planuose – juvelyrika.
„Man patinka kelti sau iššūkius, išbandyti ką nors nauja. Pastaruoju metu mane žavi metalas, kuris man yra visiška naujiena, tačiau ta nežinomybė labai masina. Dabar kaip tik bandau prisijaukinti šią medžiagą ir jei viskas vyks sklandžiai, ketinu išleisti papuošalų liniją, kurioje ir vėl atsispindės mano ryšys su gyvūnais. Kol kas kalbėti anksti, tačiau rankų sudėjusi neketinu sėdėti. Kūryba – mano pašaukimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje“, – sakė Gabija Gataveckaitė.

Šiuo metu jaunoji menininkė bando prisijaukinti metalą ir žada išbandyti save juvelyrikos srityje. Dubenėliai, kuriuos Gabiją sukurti įkvėpė nestabili jachtos aplinka. Gabijos sukurtas kurtų veislės šunų skulptūras galima pamatyti Lukšių dvaro prieigose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...