Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.

 

Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje
Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog Gabija rinksis su menu ir kūryba susijusius mokslus. Supratusi, kad turimų įgūdžių pradėti studijas aukštojoje mokykloje gali nepakakti, baigti paskutines vidurinės mokyklos klases bei tobulinti kūrybinius gabumus mergina išvyko į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Būdama ten Gabija baigė Marijampolėje pradėtą dailės mokyklą, papildomai lavino tapybos ir skulptūros įgūdžius, mokėsi keramikos, o amatų mokyk­loje mokėsi tekstilės specialybės pagrindų.

Iš kolegijos nusiuntė į akademiją
Anot Gabijos, Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ji įgijo neįkainojamos patirties. Ir nors ten ji pasistatė savo kūrybinių įgūdžių pagrindus, bet norėjosi išmokti ir pasiekti daugiau. Taigi, atsiėmusi Dailiųjų amatų mokyklos baigimo diplomą tą pačią 2011 metų vasarą mergina dalyvavo stojamuosiuose egzaminuose Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Egzaminai klostėsi puikiai, o lemiamą akimirką mergina išgirdo ne kvietimą studijuoti, o pasiūlymą pabandyti stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Mokėsi keramikos
Paklausiusi patarimo, Gabija vėl laikė stojamuosius egzaminus, tik šį kartą jau į akademiją – bandė tapti keramikos specialybės studente, nes mokantis amatų mokykloje buvo susipažinusi su keramikos pagrindais. Sužinojusi, kad yra kviečiama studijuoti pasirinktą specialybę, netvėrė džiaugsmu – juk atsidūrė toje vietoje, apie kurią baigdama amatų mokyklą tik svajojo. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas.
„Supratau, kad prieš mane – ilgas, galbūt šiek tiek duobėtas ir ne visai patogus kelias. Žinojau, kad turėsiu daug ir ilgai dirbti. Noro ir ryžto man pakako, tačiau nesinorėjo nuvilti nei artimųjų, nei dėstytojų, nei žmonių, kurie manimi tikėjo ir įžvelgė potencialą“, – sakė Gabija.

Studijas tęsia magistrantūroje
Išsikeltus tikslus mergina įvykdė – ne tik puikiai baigė bakalauro studijas, bet ir įstojo į magistrantūrą. Liko jau visai nedaug – vasarą rankose ji turėtų spausti ir skulptūros magistro laipsnio diplomą. Sprendimą nuo keramikos pasukti link skulptūros meno Gabija sako priėmusi, kai bėgant laikui pastebėjusi, jog vien keramikos jos turimoms idėjoms išreikšti nepakanka.
„Mano galvoje nuolat kirba įvairiausios idėjos, tačiau keramika mane daug kur apriboja. Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja būti įvairiapusiu, norint išlikti, būti įdomiu reikia gebėti prisitaikyti. Tad skirtingų technikų valdymas menininkui yra privalumas“, – studijų pasirinkimą paaiškino menininkė.
Per visus studijų metus Gabija sukūrė daugybę darbų. Visuose juose atsispindi merginos nueitas kūrybinis kelias. Alytaus dailiųjų amatų mokyk­loje kurti darbai – pradžiamokslis, akademijos kūryba – pažintis ne tik su technika, bet ir teorija. Magistrantūros studijų metu kurtuose darbuose atsispindi savarankiški ieškojimai, saviraiškos galimybės.

Sukūrė kaimą primenantį servizą
Merginos kūryboje daugiausia atsispindi trys dalykai – prisiminimai iš vaikystės, vanduo ir šunys. Pasak Gabijos šie trys dalykai ją įkvepia ir labiausiai skatina kurti.
„Būdama maža vasaras leisdavau kaime. Tuos laikus prisimenu su didžiule nostalgija. Kaimas man buvo labai artimas, ten praleistas laikas – vienas gražiausių vaikystės prisiminimų. Deja, šiuo metu į sodybą, kurioje leidau vaikystę, galimybės sugrįžti neturiu. Namai, kuriuose gyveno seneliai, dabar priklauso kitiems žmonėms, tačiau vaikystės prisiminimai man yra labai brangūs ir ne vieną kartą juos įamžinau kūryboje“, – sakė Gabija.
Vienas iš tokių kūrinių – kaimą primenantis indų servizas. „Karvė, pienas ir sūris – būtini kaimiško gyvenimo atributai. Su močiute dažnai kartu eidavome pas karvę, laukdavau kol ji ją pamelš, pašers, pagirdys. Grįždavome nešinos kibiru pieno, kurį gerdavome tiesiog šviežią arba vėliau valgydavome iš jo spaustą sūrį. Įkvėpta šių prisiminimų sukūriau indus, kurie bent kiek primintų tuos laikus. Taip gimė baltą varškės sūrį primenanti lėkštė, puodeliai ir ąsotis, kurie savo išvaizda primena karvę ir jos tešmenį. Šių indų tikslas – geriant pieną ar valgant jo produktus žmogų priversti pasijusti tarsi esant kaime“, – paaiškino mergina.

Įkvėpė vanduo ir jachtos
Vanduo – ne ką mažiau svarbi jos kūrybos dalis. Tiksliau, vanduo ir jachtos. Gabija su buriavimu susipažino kartu su tėvais ir broliu dalyvaudama Marijampolės buriuotojų klubo organizuojamose regatose. Pati varžybose nedalyvaudavo, bet mielai sutikdavo būti plukdoma laivą vairuojančio brolio ar kitų regatos dalyvių.
„Plaukioti yra nuostabu. Tuo metu esi priklausomas tik nuo vandens ir vėjo. Ta magiška aplinka mane nuolat priversdavo susimąstyti, mintimis nutolti kažkur toli. Tačiau kurti mane įkvėpė ne romantiška buriavimo aplinka, o tradicinis buriuotojų patiekalas yra grikių košė su spirgučiais. Kartą plaukiant Rimanto Dovydaičio plukdoma jachta Kuršių mariomis gaminome ir valgėme šį tradicinį patiekalą. Maistas buvo puikus, tačiau valgant jį kilo nemažai problemų. Jachtai pasvirus ant šono išlaikyti dubenėlį tapdavo sudėtinga, paleisti jo iš rankų taip pat nebuvo galima – juk būtų nuskriejęs ir sudužęs jachtos denyje arba dar blogiau – nulėkęs į vandenį. Šis įvykis mane įkvėpė sukurti indus, skirtus valgyti maistą nestabilioje aplinkoje. Taip gimė dubenėliai su įvairiomis briaunomis, kad valgant laive maistas pasiektų skrandį, o ne atsidurtų vandenyje“, – juokdamasi paaiškina Gabija.

Pakerėjo kurtų veislės šunys
Šiuo metu Gabijos mintis ir protą yra užvaldę šunys – rusų kurtai. Su šia veisle Gabija pirmą kartą susipažino minėtų regatų metu. Jie merginą taip pakerėjo, kad dvejus magistrantūros studijų metus ji paskyrė būtent šiems šunims. Susirinkusi teorinę medžiagą ir susipažinusi su šunų kilmės istorija, jų veislės ypatybėmis, išmokusi skulptūros meno pagrindų, mergina pradėjo svajoti apie kurtų veislės šunų skulptūrą.
Studijuodama akademijoje vasaros atostogų metu Gabija dalyvaudavo įvairiuose menininkų susibūrimuose. Lukšiuose vasarą rengiamame tarptautiniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ ji dalyvauja nuo 2011-ųjų ir Lukšių dvarui yra sukūrusi net keletą kūrinių. Ilgai svajojusi apie šunų skulptūrą, praėjusią vasarą dalyvaudama plenere ryžosi ją sukurti.
„Nors teoriškai daug ką žinojau, iš tiesų net nenutuokiau nuo ko turėčiau pradėti. Labai daug padėjo Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro siela, skulptorius Vidas Cikana. Tai jis man sudarė darbų planą, patarė kokias priemones turėčiau naudoti, paaiškino kaip išgauti formas ir atskleidė kitas subtilybes. Jis yra mano mokytojas praktikas, nes akademijoje teorinių žinių gavau pakankamai, tačiau praktinės patirties trūko“, – sakė mergina.

 

Ketina kurti papuošalus
Pernai vasarą prie Lukšių dvaro atsiradę dvi kurtų skulptūros – Gabijos baigiamojo magistrinio darbo dalis. Pavasarį mergina šalia jų ketina sukurti dar dvi tos pačios veislės šunų skulptūras. Visas skulptūrų kompleksas ir sudarys jos baigiamąjį darbą.
„Šiuo metu akademija skyrusi laiką baigiamajam darbui atlikti. Deja, kol kas lauke yra per šalta, kad galėčiau dirbti, o kai tik atšils, skubėsiu į Lukšius ir baigsiu pradėtus darbus“, – sakė Gabija.
Paklausus, ką ketina veikti baigusi mokslus, Gabija ryžtingai sako, kad ir toliau kurs. Jos planuose – juvelyrika.
„Man patinka kelti sau iššūkius, išbandyti ką nors nauja. Pastaruoju metu mane žavi metalas, kuris man yra visiška naujiena, tačiau ta nežinomybė labai masina. Dabar kaip tik bandau prisijaukinti šią medžiagą ir jei viskas vyks sklandžiai, ketinu išleisti papuošalų liniją, kurioje ir vėl atsispindės mano ryšys su gyvūnais. Kol kas kalbėti anksti, tačiau rankų sudėjusi neketinu sėdėti. Kūryba – mano pašaukimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje“, – sakė Gabija Gataveckaitė.

Šiuo metu jaunoji menininkė bando prisijaukinti metalą ir žada išbandyti save juvelyrikos srityje. Dubenėliai, kuriuos Gabiją sukurti įkvėpė nestabili jachtos aplinka. Gabijos sukurtas kurtų veislės šunų skulptūras galima pamatyti Lukšių dvaro prieigose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.