…kaip jos didybės ir vienybės metafora. Taip įvardijama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno idėja (sklandžiusi tarp inteligentijos, kultūros žmonių dar gerokai iki Atgimimo) ir jos virtimas realybe. Konkrečiai Ąžuolyno idėją 1988 m. iškėlė inžinierius Vitalius Stepulis su bendraminčiais: tai buvo parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, žemės ūkio specialistas Vladas Markauskas, geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir kiti. Ąžuolynas J. Basanavičiaus tėviškėje pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 dieną. Dalyvavusieji akcijoje mena, kad dangus su žeme maišėsi, tačiau iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės buvo nusiteikę pakiliai. Dabar užsodinta 40 ha – 13 giraičių (Signatarų, Knygnešių, Vasario 16-osios, Sausio 13-osios aukoms, nemažai vardinių ar atskiriems įvykiams pažymėti skirtų ąžuolų), apie 9000 medžių. 1992 metais įsikūrė Tautinio atgimimo ąžuolyno bendrija (vėliau – draugija). Šiandien jis tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu.
Tradiciškai renginys vyksta paskutinį balandžio mėnesio šeštadienį: lankomi ąžuolai, sodinami nauji medeliai, skamba dainos. 2014 metų balandžio 26 d. pradėta sodinti Atkurtos Lietuvos 100-mečio giraitė, užimsianti maždaug 1,5 ha plotą. Kiekvienam Lietuvos regionui – Sūduvai, Aukštaitijai, Mažajai Lietuvai, Žemaitijai ir Dzūkijai – penki ąžuolų guotai. 2018-uosius pasitiks nauja šimto ąžuolų giraitė.
Šventiniame renginyje dalyvavęs Vitalius Stepulis pasidžiaugė, kad ąžuolų sodintojai pirmieji – prieš trejus metus – pradėjo minėti Lietuvos šimtmetį. Kiekvieno regiono atstovai atvykdavo su meno kolektyvais, šventiškai ir patriotiškai nusiteikę. Paskutinį šio balandžio šeštadienį (tai bus 29 d.) paskutinį guotą užsodins dzūkai – Ąžuolyno tėvu vadinamas V. Stepulis tą dieną visus kviečia į Basanavičynę…