Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje

J. Basanavičius – lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra.

J. Basanavičius – lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra.

Ruošdamiesi Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, prisimindami sunkų ir ilgą kelią į Vasario 16-ąją, minime tuo keliu ėjusius žmones, privalome į kone šimtmečio senumo įvykius pažvelgti giliau. Tie žmonės nebuvo tik statistiniai vienetai, pasirašę po dokumentu – kiekvienas jų ir prieš, ir po to atliko didelius, kartais sunkiai suvokiamus ir dar vis tinkamai neįvertintus savo reikšme bei apimtimi darbus. „Pats Nepriklausomybės akto pasirašymas buvo kaip simbolis – tai viršūnė, akcentas, o kas buvo iki to? Ar kiekvienas atsakytume, šito paklausti? Dažnai nė nepasivarginame sužinoti, koks tada buvo istorinis fonas, kiek būta diskusijų ir nesutarimų dėl pamatinių dalykų, svarbiausių akcentų… Latviai savo valstybės šimtmetį jau švenčia ypač pabrėždami, kaip buvo eita į nepriklausomybę“, – sakė šių metų Vasario 16-osios minėjime Ožkabaliuose prof. Libertas Klimka: mokslo istorikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas (2005 m.).

Gyvenimas, vertas rašytojo plunksnos ar kino epopėjos…
„Jonas Basanavičius (1851–1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, gydytojas, tautosakininkas, vienas laikraščio „Aušra“ (Auszra) steigėjų, Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius. Jonas Basanavičius – lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra, dažnai vadinamas „tautos patriarchu“…
Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Suvalkijoje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jis priklausė išsimokslinusių lietuvių valstiečių vaikų „bangai“ (apimančiai kelias kartas), gimusiai XIX a. viduryje ir esmingai prisidėjusiai prie lietuvių tautinio atgimimo kultūrinių ir politinių tikslų realizavimo (Vincas Kudirka, Maironis, Vaižgantas, Petras Vileišis, Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga ir kt.).“ Tai – oficiali informacija. Bet už datų, vardų ir faktų slypi daugybė kitų svarbių, giluminių dalykų.
J. Basanavičius, kaip dauguma tuo metu, mokėsi namie, pas daraktorius, lankė mokyklą Lukšiuose, 1873 metais sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Čia susidomėjo Lietuvos istorija, daug įtakos padarė literatūra. Nuo pat jo gimimo Basanavičių šeimoje nebuvo kitos nuostatos: vyresnėlis būsiąs kunigas, studijuos Seinų kunigų seminarijoje. Kai tarė „ne“, įtikinėdamas tėvus, kad kunigų esą daug, daugiau naudos atnešiąs būdamas kuo kitu, jie nesileido į kalbas. Vis dėlto motinos ašarų ir tėvo pykčio palydėtas 1873 metais išvyko į Maskvos universitetą: įstojo į istorijos ir filosofijos fakultetą, bet greit perėjo į mediciną… Diplomą gavo 1879 metais. Remiantis „Autobiografija“ pažymima, kad studijos, bendravimas su kitais ten studijavusiais lietuviais „paskatino Basanavičių aiškiai suvokti istorinį ir kalbinį lietuvių tautos savitumą“. Tai atsispindi įvairioje vėlesnėje veikloje. „Ilgas ir nelygus buvo Jono Basanavičiaus kelias, tačiau jame visada buvo aišku ir tikra viena – didelė meilė savo tautai ir tėvynei. Tai jam leido nepasiklysti toli nuo Lietuvos svetimų gyvenimų sūkuriuose, nepamiršti tėvynės“, – rašo Raimundas Akavickas žurnale „Baltų archeologija“ 1994 metais. Ir cituoja 1922 metais išsakytą Vaižganto mintį: „Mums ne tai svarbu, ar jis pabaigtinai tarė kurį mokslo žodį, mums svarbu, kad jis per visą amžių to žodžio ieškojo…“

 

Jono Basanavičiaus namų seklyčioje – Vasario 16-osios minėjimas.

Jono Basanavičiaus namų seklyčioje – Vasario 16-osios minėjimas.

Svetimi kraštai: ir laimė, ir skausmas
Jaunas gydytojas lietuvis Bulgarijoje? Kai negavo tinkamo darbo, kolegos pasiūlė dirbti šioje šalyje Lomo mieste: lydėjo sėkmė – daug dirbo ir daug uždirbo, buvo vertinamas. Po poros metų keitėsi politinė situacija – J. Basanavičius išvyko iš Bulgarijos ir keliavo po Europą (buvo grįžęs ir į Lietuvą), čia ne tik susipažino su kelių šalių istorija, kultūra, bet ir užmezgė ilgai gyvavusius ryšius su mokslininkais, atgimimo judėjimo dalyviais, susirašinėjo su Lietuvos visuomenės veikėjais.
Gyvenimas ir klajonės po Europą Basanavičiui atnešė ir asmeninio gyvenimo permainų: Prahoje jis susipažino su Gabriela Eleonora Mol, Čekijos vokiete (šią pažintį jautriai aprašo „Autobiografijoje“). Po nė metus netrukusios draugystės susituokė, bet džiaugsmas ir laimė truko trumpai: po ketverių metų žmona mirė nuo džiovos – tai buvo didžiulis smūgis. Ši moteris buvo didžioji, vienintelė tikra meilė, jos mirtis perskėlė jo gyvenimą. Be to, ir pats Basanavičius tuo metu sunkiai sirgo, į jį buvo pasikėsinta, kulkos išoperuoti nepavyko. Neturėdamas nė keturiasdešimties jis apie save rašė kaip apie „susenusį ir ligotą“ žmogų…
Tačiau šis laikotarpis pažymėtas ir ypatingu įvykiu – tai „Aušros“ gimimas, sietinas su Prahos laikotarpiu. 1883 m. sausį Basanavičius atsiuntė laikraščio apmatus, pirmojo numerio prakalbą ir keletą tekstų, balandį jau pasirodė „Aušra“. Ji laikoma vienu didžiausių Jono Basanavičiaus nuopelnų, tačiau jis nebuvo jos redaktorius – gyvendamas svetur darbavosi su kitų pagalba. Basanavičius „Aušroje“ prabilo palankiausiu laiku, kai Lietuvos visuomenė jau laukė atviro žodžio. Prakalboje raginama patiems keisti niūrią šiandieną – šviestis, atsiminti savo praeitį, skiepyti tautiškumą vaikams… Apie meilę Lietuvai buvo kalbama jautriai ir paveikiai: tai liudija to meto visuomenės veikėjų, rašančių žmonių atsiliepimai.
Basanavičius Bulgarijoje buvo labai gerbiamas ne tik dėl profesionalumo, kaip gydytojas, bet ir kaip aktyvus visuomenės veikėjas.
Nuolat ir daug rašė lietuviškai spaudai. Kelis kartus bandė gauti leidimą grįžti į Lietuvą, bet carinė valdžia neleido – tik atšaukus lietuviškos spaudos draudimą 1904 m. situacija sušvelnėjo. Nors ir negavo leidimo, 1905 m. grįžo į Lietuvą visam laikui.

 

Basanavičynėje atkurta suvalkietiška sodyba.

Basanavičynėje atkurta suvalkietiška sodyba.

Platūs veiklos barai gimtinėje
Jo veikla labai įvairiapusė ir įdomi. Jis buvo didelis lietuvių visuomeninio gyvenimo autoritetas, jį pripažino skirtingos politinės partijos ir visuomenės grupės. Basanavičius balsas ir diplomatinis lankstumas (25 metai užsienyje, pažintys ir ryšiai) buvo labai reikalingi. „Dar studijų laikais Basanavičius galvojo apie Lietuvių mokslo draugijos kūrimą. 1907 m. balandžio 7 d. Vilniuje įvyko šios draugijos steigiamasis susirinkimas. Programoje nurodyta „rinkti visokius lietuviškus dirbinius, padargus, senovės kapų iškasenas, archeologiškai tyrinėti Lietuvos pilis, kapus ir kt., rinkti apie Lietuvą knygas ir rankraščius, tyrinėti lietuvių istorinę praeitį, tautą ištirti antropologiškai: jos kilmę, ypatybes, istoriją. LMD sutelkė visų mokslo šakų mėgėjus ir mokslininkus. (…) Nuo 1909 m. pradėta rūpintis gauti oficialų leidimą archeologiniams tyrinėjimams Marijampolės, Vilkaviškio ir Panevėžio apskričių piliakalniuose ir pilkapiuose“. Tai vėl mintys iš istoriko R. Akavicko straipsnio „Archeologas Jonas Basanavičius“. Draugijai J. Basanavičius vadovavo 20 metų.
Apie politinę veiklą tektų kalbėti atskirai. Ilgų metų atkaklus darbas, sujungus pastangas su bendraminčiais, davė rezultatą: 1905 metų Vilniaus didįjį seimą, 1917 m. rudenį ėmusią veikti Lietuvos Tarybą. Ir 1918 metų vasario 16-ąją, šios Tarybos narių pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą… Garsiai pasauliui apie nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje laukė begalė darbų, ir iš tiesų visose gyvenimo srityse prasidėjo permainos. J. Basanavičius daugelį sričių veikė ne tiek konkrečiais darbais, kiek tuo, ką jau yra nuveikęs, sukūręs, savo autoritetu.
…Keistai lemtinga tautos patriarchu įvardijamam žmogui diena – vasario 16-oji. Tą dieną paskelbta apie Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę. Vasario 16-ąją 1889 metais mirė jo mylima žmona, šią dieną 1927-aisiais ir Jonas Basanavičius iškeliavo Anapus… Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)

    2021-01-23Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina  noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)
    Susipažinkite su iš Suvalkijos, Vilkaviškio, kilusia Kornelija ANELAUSKAITE. Ji mokėsi Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija) ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigė meno vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dabar gyvena Vilniuje, kuria kultūrinį tinklaraštį ir laidas su aktoriais, muzikantais. – Kaip ir kada atsirado tinklaraštis ANE, kuriame skelbiate savo kultūrinus įspūdžius? Kaip manote, kur jo sėkmės paslaptis? – Kultūrinis tinklaraštis „Instagram“ platformoje atsirado 2018 metų balandį, kai pajutau norą plačiau dalintis savo kultūriniais ar meniniais atradimais, tuo, kuo labai žaviuosi jau kurį laiką arba kuo susižaviu vos atradusi. Tai įvairūs dalykai – iš kino, teatro, muzikos sričių, taip pat įkvepiančios asmenybės. Dėl sėkmės paslapties – sunku pasakyti, apskritai sėkmė – keistas dalykas… Bet tikriausiai ANE veikla dar vis tęsiasi ir yra matoma todėl, kad atsiranda „bendradvasių“, dvasiškai artimų žmonių, kurie žvelgia viena kryptimi su mumis, tiki mūsų idėja, kuriamu kultūriniu turiniu, žavisi panašiais dalykais, turi panašų meninį skonį. Bekuriant tinklaraštį man svarbu, kad žmogus būtų smalsus, nenustotų domėtis, kelti ...
  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ GmbH, marijampoliečiai mėgino pasisavinti „Monolith Frost“ GmbH intelektinę nuosavybę. Taip pat prekiavo ir savo gamybos ledais, supakuotais į „Monolith Frost“ GmbH priklausančio dizaino pakuotes. Galiausiai dėl kilusių nesutarimų įmonė iš Vokietijos nutarė atsisakyti „Iceco Assets“ paslaugų ir investuoti į savo ledų gamyklą Vilkaviškyje. Taip buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo UAB „Art Glacio“. Nepaisant tokių aplinkybių, „Iceco Assets“ dėl prarasto kliento kaltino buvusį darbuotoją ir norėjo prisiteisti dėl to neva patirtą žalą – daugiau kaip milijoną eurų. Pirmasis šį ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai. Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių. Loreta TUMELIENĖ Liubavo gyventojai stebisi Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių. Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš ...
  • Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė

    2021-01-22Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta, ką svarbaus planuojame nuveikti šiais metais. Šiandien apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu PLIKAIČIU. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? Kokie svarbiausi darbai laukia 2021-aisiais? – Metai tikrai nebuvo lengvi, pradedant nuo politinės situacijos savivaldybėje ir baigiant pasauline pandemija, kuriai tikriausiai nebuvome pasiruošę nė vienas. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko realizuoti nemažai sumanymų ir pasistūmėti geresnės mūsų savivaldybėje gyvenimo kokybės link. Džiaugiuosi ir nauja Savivaldybės administracijos vadovų komanda, kuri ne tik pilna naujų idėjų, bet sėkmingai įgyvendina ir jau pradėtus darbus. Nors situacija dėl COVID-19 viruso vis dar nėra stabili, tačiau galime džiaugtis, kad pagal statistikos duomenis Kalvarijos savivaldybė yra lyderė kovoje su koronavirusu – esame paskutinėje vietoje pagal sergamumo rodiklius. Manau, kad šis laikotarpis taip pat parodė, kokie mes visi galime būti susitelkę ir supratingi. Didžiausių pagyrų nusipelnė mūsų savivaldybės medikai, pirmose gretose kovojantys su virusu. Taip pat džiaugiuosi ...
  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...