Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus.
Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija.
Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai.
Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje Marijampolėje, manoma, kad ji buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečiui pažymėti.
Kazlų Rūdos 7-oji kuopa atsikūrė visai neseniai – 2015 m. gegužę. Ją atkūrė vadas Dainius Ragauskas. Šauliukų kuopą šiuo metu sudaro du būriai – iš viso apie 40 vaikų.
Saulius Martinkus, pats šaulys nuo 2015 m., o nuo 1997 m. – karys savanoris, papasakojo, kad jaunimas tikrai entuziastingas, buvo net tokių, kurie važinėdavo į Marijampolę šauliauti, kai kuopos dar nebuvo Kazlų Rūdoje.
Šauliukai ypač mėgsta veiklą gamtoje, eiti į žygius miške. Nueinama po keliolika kilometrų, ir jeigu jaunimas ištveria ilgą ėjimą su kuprine, neaimanuoja, sugeba taip pasiruošti, kad neprisitrintų pūslių ant pėdų, vadinasi, jis jau kai ko išmokęs. Žygyje mokomasi ir karinės taktikos: pasalų rengimo, maskuotės, kovinių vienetų veiksmų ir kt. Be šių, vyksta rikiuotės mokymai, topografijos, orientavimosi vietovėje, išgyvenimo (pvz., pasistatyti palapinę iš šakų). Šauliukams jau teko ir nakvoti miške esant minus 5 laipsniams. Buvo nelengvas ir kalėdinis žygis, nes nuolat pliaupė lietus, bet visi ištvėrė ir didžiuojasi savimi.
Vaikams itin patinka ir vasaros stovyklos. Būna 4–5 pamainos per vasarą, viena trunka savaitę.
Jaunoji šaulė Urtė buvo tądien susirinkime vienintelė sutikta mergina, nors S. Martinkus sakė, kad sąraše jų yra aštuonios. Urtė, kaip ir daugelis vyresnių šauliukų, yra Kazio Griniaus gimnazijos mokinė. Trečiokė gimnazistė jau išlaikiusi III pakopos egzaminus. Vasarą ruošiasi laikyti IV pakopos egzaminą. Pasak merginos, jie nebūna lengvi. Tenka ilgokai paplušėti, kol pasiruoši, ypač sunkios topografinės užduotys. Urtė sako, kad šaulių kuopoje išmoko disciplinos, susitelkimo, taip pat orientuotis gamtoje, miške. „Mes daug sužinome ir apie savo kraštą, domimės jo istorija.
Labai patinka žygiai, kuriuos rengiame ir su žygeivių klubu. Pernai buvo net 35 km žygis „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“, kuris patikrino mūsų ištvermę ir sugebėjimus.“ Mergina sako, kad net žygiuoti rikiuotėje išmokti nėra paprasta, kai pradžioje esi įsitempęs, susikaustęs.
Jaunasis šaulys Mantvydas, Kazio Griniaus gimnazijos mokinys, dar yra ir karys savanoris, tarnauja KASP Marijampolės kuopoje. Vaikinas sakė susidomėjęs šaulių veikla būdamas 10 klasėje, kai į mokyklą atėjo jų atstovai ir surengė pristatymą. Mantvydas kartu su kitais dviem komandos nariais pernai Lietuvos šaulių žaidynėse iškovojo I vietą orientavimosi pagal koordinates rungtyje.
K. Griniaus gimnazijos pirmokas Bartas, II pakopos jaunasis šaulys, sakė atėjęs į šaulių organizaciją, nes jam rūpi Tėvynė, jos saugumas. Vaikinas planuoja stoti į Karo akademiją. Tikisi, kad mokymai ir treniruotės šaulių kuopoje jam padės pasiruošti kario keliui.
Dovydas, Barto bendraklasis, sakė, kad jį traukia karyba, žygiai, patinka stovyklavimas, įdomūs taktikos mokymai. Jis jau pasiekęs II pakopą, šią vasarą laikys III pakopos egzaminą. Vaikino svajonė – Karo akademija. Jam patinka disciplina, tvarka, žygiuoti.
Ignas sakė apie šaulius išgirdęs iš draugo, gyvenančio kitame mieste. Iš jo pasakojimų vaikinas suprato, kad ši veikla ir jam patiktų, todėl atėjo į šaulių kuopą. „Man šaulių būrys – kaip šeima, mes visi vienas kitą palaikome. Ir aišku, eičiau ginti Lietuvos, jeigu reikėtų.“
Arvydas sako ieškojęs aktyvios veiklos, kuri leistų išeiti iš namų, susirasti bendraminčių, draugų. „Labai smagu, kad tiek visko įdomaus galime kartu nuveikti būryje. O kad viskas gerai sektųsi, būrys turi būti vieno mąstymo, kaip kumštis, tik tada galės veikti sinchroniškai“.
S. Martinkus sakė, kad ne visi šauliukai yra vienodai aktyvūs. Apie 20 yra tokių, kurie labai aktyviai lanko mokymus, dalyvauja veiklose. Susirinkimai vyksta du kartus per savaitę. Šaulio aprangą turi apie 30 proc. šauliukų. Jeigu kuopa turėtų daugiau priemonių, būtų našesni ir įdomesni mokymai. Bet per tuos kelerius metus visko iškart nepadarysi. Kaip ir ketvirtos pakopos iškart nepasieksi, viskam reikia laiko ir lėšų. Dalis lėšų gaunama ir iš rėmėjų.
Jaunimą itin domina šaunamieji ginklai, bet pašaudyti oriniais ar pneumatiniais šautuvais gauna tik šaudykloje, kuri yra miške.
„Vaikai tikrai labai daug praktiškų dalykų čia išmoksta, kad ir siūti, gaminti maistą, jau nekalbant apie kariškus. Jei reikia, kviečiamės ir įvairių specialistų, kurie daug ko pamoko. Šaulių veikla ugdo ne tik meilę Tėvynei, bet ir ištvermę, valią, sugebėjimą pasitikėti komandos nariu, bendradarbiavimo įgūdžius“, – sakė S. Martinkus.