Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose.
Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.
– Iš kur esate kilęs, kur mokėtės?
– Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas.
– Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino?
– Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, kad nusprendžiau išmokti ginti ją, jos piliečių laisvę nuo išorės grėsmių.
Mano prosenelis buvo partizanas Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, dalyvavęs garsiajame Kalniškės mūšyje ir ten žuvęs už tai, kad mes augtume laisvoje, demokratiškoje Lietuvoje.
Kaip sakoma LR Konstitucijos 139 straipsnyje, Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga.
– Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kaip viskas vyksta, kas tai yra KASP?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog savanoriškas kario pasiryžimas ginti Tėvynę yra pavyzdys tiems, kurie dar nėra apsisprendę.
Šiandien savanorių pajėgose tarnauja daugiau kaip 4600 karių savanorių. Jie yra rengiami Lietuvos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis. Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.
Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilygstantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos, susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.
Kariui savanoriui, pajėgose ištarnavusiam 3 metus, yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Taip pat pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis gali būti suteiktas Garbės savanorio kario vardas.
– Ką jums, kaip asmenybei, duoda tarnyba? Ar sutinkate, kad ji skatina patriotiškumą? O gal patriotiškumas skatina norą tarnauti?
– Man pasisekė, nes karinę tarnybą atradau vos sulaukęs devyniolikos metų. Stoti į karių savanorių gretas buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Tarnaudamas KASP ne tik galiu realizuoti save kaip pilietį, savanoriškai nusprendusį ginti savo Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, bet ir susiradau daugybę draugų, kuriuos šiandien galiu vadinti Broliais ir Seserimis. Tarnaudamas savanorių pajėgose ne tik tampu fiziškai stipresnis, bet praturtinu save kaip asmenybę ir žiniomis, ir moralinėmis vertybėmis.
Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose tikrai skatina patriotiškumą. Vienareikšmiškai. Tačiau man jo nestigo ir prieš stojant į KASP gretas, juk būtent tai ir buvo priežastis, kodėl aš dabar esu čia.
– Taip pat būtų įdomu plačiau sužinoti apie pratybas, ko išmoksta savanoriai.
– Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantys vyrai ir moterys rengiami krašto apsaugos sistemos patvirtintu kario rengimo modeliu, kuris susideda iš pačių įvairiausių užduočių: nuo pagalbos stichinių ar kitokių nelaimių metu valstybinėms institucijoms iki tiesioginio dalyvavimo ginant kraštą nuo priešiškai nusiteikusių užsienio valstybių ar dalyvavimo tarptautinėse operacijose.
Kiekvienas pilietis gali save atrasti KASP pajėgose, nes yra daugybė įvairių karinių specialybių, tokių kaip kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas, šaulys gelbėtojas, ryšininkas, šaulys inžinierius ir taip toliau. Tad drąsiai sakau, kad kiekvienas gali pasirinkti jam labiausiai priimtiną kelią ir realizuoti save tarnyboje.
– Ar tarnauja ir merginų savanorių?
– Man pradėjus tarnybą prieš šešerius metus, 2011 metais, merginų mūsų gretose tikrai nebuvo daug, tačiau pastaruoju metu jų vis daugiau ir daugiau. Tai džiugina, nes rodo visuomenės sąmoningumą. Juk nesvarbu, ar esi vaikinas, ar mergina, Tėvynė mums duota viena ir privalome šią dovaną branginti, ją apginti.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės.