Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę.
Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą.
Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.
Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų
Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai.
Priesaiką duoda 18 metų turintys jaunuoliai, o pasižadėjimą – jaunieji šauliai. Į šaulius priimami visi norintys, tik turi būti neteisti, nebausti administracine tvarka, ypač už pažeidimus dėl alkoholio vartojimo. Jei piktnaudžiauja alkoholiu – šauliu netaps.
Šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d. Be karinio mokymo, tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.
Šaulių sąjunga yra integruota į krašto gynybos pajėgas. Karo metu Šaulių sąjunga dalyvautų pasipriešinime: arba ginkluotame, arba rezistencijoje. Tai atvira organizacija, kuri priima visus, jokių ypatingų reikalavimų nėra, bet būtina, kad asmuo būtų nepriekaištingos reputacijos.
Šaulių sąjunga taikos metu rengia piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padeda užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu saugoti šalies nepriklausomybę ir jos vientisumą. O agresijos atveju sąjunga remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas Šaulių sąjungos koviniais būriais, kitais pajėgumų vienetais, padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, okupuotoje teritorijoje vykdytų ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą ir t. t.
Suvalkijos šaulių 4-ąją rinktinę (Marijampolės apskr.) sudaro 9 kuopos: Kalvarijos 1-oji kuopa, Pajevonio 2-oji kuopa, Marijampolės 3-ioji kuopa, Pilviškių 4-oji kuopa, Šakių 5-oji kuopa, Vilkaviškio P. Karužos 6-oji kuopa, Kazlų Rūdos 7-oji kuopa, Marijampolės jaunųjų šaulių 8-oji kuopa ir Kudirkos Naumiesčio 10-oji kuopa. Rinktinė sudaryta teritoriniu principu, jai priklauso ir 15 jaunųjų šaulių būrelių.
Šauliai ne tik šaudo
Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojas, laikinai einantis vado funkcijas, Skirmantas Andriušis sakė, kad Šaulių sąjungos pavadinimas visuomenėje interpretuojamas kartais paviršutiniškai – esą šauliai tik šaudo. Šaulys yra tautos karys, tėvynės gynėjas ne tik ginklu, bet ir kitais būdais. Šauliai kovinius ginklus naudoja mokymuose ir pratybose. Šaudymas yra svarbus faktorius, rengiant žmones šalies gynybai, bet tai – ne vienintelė veikla. Labai svarbus patriotizmo, pilietiškumo ugdymas ir ši veiklos kryptis labiausiai taikoma jauniesiems šauliams.
Jaunaisiais šauliais gali tapti vaikai nuo 11 iki 18 metų. Didelis dėmesys skiriamas jaunųjų šaulių ugdymui, mat siekiama, kad jie, sulaukę 18 metų, pasiryžtų tapti suaugusiais šauliais. Tiesa, būna, kad jaunimas išvyksta studijuoti ir papildo kitų miestų šaulių rinktines.
Šiuo metu Suvalkijos rinktinėje yra 300 suaugusių ir 350 jaunųjų šaulių. Gausiausia yra Marijampolės kuopa.
Jaunieji šauliai rengiami pagal pakopinio
ugdymo sistemą
Jaunųjų šaulių civiliai vadovai dirba visuomeniniais pagrindais, tai sąmoningi piliečiai, kurie neabejingi šalies gynybai.
Sąjunga rengia vadovų mokymus, kurie vyksta ir rinktinėje, ir sąjungoje. Mokomi ir vadai, ir eiliniai šauliai – kovinio šaudymo taktikos ir kitų dalykų.
S. Andriušis sakė, kad jaunieji šauliai su ginklais nesusipažįsta, jie per užimtumą, įvairias veiklas mokosi pilietiškumo ir patriotiškumo. Jaunimui itin patinka mokyklinių vasaros atostogų metu organizuojamos stovyklos. Vaikai nebūna paliekami tiesiog leisti laiką gatvėse, bet nuolat užimami įdomia veikla. Per kelias pamainas vasaros stovyklose turi galimybę pabūti tikrai nemažai jaunųjų šaulių. Apgyvendinami ir palapinėse, ir kareivinėse, pasieniečių mokykloje, kariuomenės poligonuose, įgulose, daug būna gamtoje, mankštinasi, sportuoja, treniruojasi. Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos rengiamos jau daugybę metų. Jos taip pat rengiamos ir per pavasario, žiemos atostogas. Būna ir vienos dienos stovyklų.
Jaunieji šauliai mokosi rikiuotės pagrindų, kultūringo elgesio taisyklių ir kt. Jie rengiami pagal pakopinio ugdymo sistemą. Yra keturios pakopos, pradedama nuo mažiausios, kasmet vyksta pakopinio rengimo stovyklos, vaikai laiko įskaitas, atlieka užduotis ir pakeliami aukštesnėn pakopon.
Jaunieji šauliai dalyvauja žygiuose, mokosi orientuotis vietovėje, užsimaskuoti ir kitų dalykų. Baigę 1–2 pakopą jau įgyja teisę nešioti šaulio uniformą. Apie pusę rinktinės jaunųjų šaulių sudaro merginos.
Šaulių veikla visokiais būdais populiarinama mokyklose, taip siekiant pritraukti kuo daugiau vaikų. O sąjungos tikslas ir siekis – kad kuo daugiau jaunuolių paskui pasirinktų studijas karo akademijoje ir susietų gyvenimą su kariuomene. Daugelis šaulių nuo 18 metų pasirenka tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP).
Labai daug kas priklauso nuo jaunųjų šaulių būrelių vadovų, jų užsidegimo, aistros šiam darbui. Rinktinės vado pavaduotojas S. Andriušis paminėjo kaip itin aktyviai dirbančią Kazlų Rūdos kuopą. Ji atsikūrė prieš porą metų, bet dirba tikrai aktyviai, nes vadas atsidavęs, mėgsta tai, ką daro.
Patriotiškų entuziastų organizacija
Nuo pernai lapkričio pradėjęs rinktinės vado pavaduotoju dirbti S. Andriušis sąjungai priklauso jau 7 metai. „Mano pareigybė yra etatinė, štabe turime tris etatus, o visi kiti dirba savanoriškai visuomeniniais pagrindais. Tai iš tiesų entuziastų organizacija. Čia ateina žmonės, kurie nori prisidėti prie krašto gynybos.“
Sąjungoje yra daug veiklos ne tik su šautuvu. Organizuojamos įvairios pratybos su policija, valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kuopoms priklauso visi: ir jaunieji, ir suaugę šauliai, bet dirba ir mokosi jie atskirai. Visi kartu susitinka tik per šventes, šventinėse rikiuotėse. Šauliai tradiciškai dalyvauja visuose valstybinių švenčių minėjimuose, žygiuoja šventinėse rikiuotėse. Birželio 24 dieną minima ir Šaulių diena.
Šaulių sąjunga – savanoriška organizacija, taigi patys žmonės noriai dalyvauja, o štabas jiems tik padeda. Jaunimas ir „Feisbuke“ randa informacijos, juos patraukia uniformos, didelis užimtumas gamtoje, rengiamos stovyklos, kurios būna nemokamos. Vaikai išmoksta daugybės gyvenime naudingų dalykų, taip pat mylėti Tėvynę.