Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. 

 

Lina Lukšienė A. Svarinską prisimena kaip linksmą, geros širdies kunigą, atsidavusį Bažnyčiai ir žmonėms.

Lina Lukšienė A. Svarinską prisimena kaip linksmą, geros širdies kunigą, atsidavusį Bažnyčiai ir žmonėms.

Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių
Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ir kankinimų nuteistas 10 m. pataisos lagerio ir 5 m. tremties. Kalint Komijos (Rusija) lageryje 1954 m. vyskupo P. Ramanausko slapta įšventintas į kunigus.
Grįžęs į Lietuvą A. Svarinskas netrukus (1958 m.) už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą vėl nuteistas šešeriems metams. Iki 1964 m. kalėjo Mord­vijos lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo režimo kalėjimą. 1964 m. balandį išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą buvo nuolat sekamas saugumo, daugiau kaip pusantrų metų negavo leidimo dirbti kunigu. Po 6-erių metų darbo Miroslave ir 9 mėn. Kudirkos Naumiestyje, 1971 m. paskirtas Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonu. 1976 m. iš čia ištremtas į Viduklę.
Kunigas bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikoje“, o 1978 m. kartu su kunigais S. Tamkevičiumi, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičiumi įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. A. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą ir nuteistas 7 m. griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. Tik tarpininkaujant JAV prezidentui R. Reiganui 1988 m. kunigas paleistas iš lagerio ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į tėvynę.
Į Lietuvą A. Svarinskas sugrįžo paskelbus Nepriklausomybę. Dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu, buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmas šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas, vėliau – Lietuvos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionas. 1991 m. išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Mirė monsinjoras 2014 metais sulaukęs 90 m.

A. Svarinskas su naujais tautiniais procesijų drabužiais pasipuošusiomis bažnyčios patarnautojomis.

A. Svarinskas su naujais tautiniais procesijų drabužiais pasipuošusiomis bažnyčios patarnautojomis.

Į Igliauką žmonės traukė klausytis drąsių pamokslų
Apie į Igliauką atvykusį naują kunigą apylinkės tikintieji sužinojo labai greitai. A. Svarinskas mokėjo atrasti kelią, vedantį į žmogaus dvasios gelmes. Daugiau ar mažiau žmonių į pamaldas ateidavo, bažnyčioje degdavo žvakės ir klebonas sakydavo drąsius pamokslus. Bažnyčia pilnėjo. Parapijiečius taip pat traukė ir kunigo mokėjimas bendrauti: ar šventoriuje, ar gyvenvietėje sutikęs visada užkalbindavo, paklausdavo, kaip sekasi, o kartu ir bažnyčios remonto rūpesčiais pasidalindavo.
Igliaukiečiai palaikė Bažnyčiai ir žmonėms pasiaukojantį kunigą – surinkta tuo laiku neįtikėtinai didelė 60 tūkst. rublių suma. Už juos klebonas remontavo bažnyčią: keitė grindis, dažė sienas, įvedė centrinį šildymą.
„Kunigas ėjo į dirbtuves, fermas, bendravo su mokytojais, mokiniais, visus kalbino, – pasakoja igliaukietė Lina Lukšienė. – Taip visa parapija įsitraukė į bažnyčios remontą. Nevengė fizinio darbo ir pats – dirbo kartu su visais. Šilta, jauki bažnyčia dar labiau traukė tikinčiuosius. Nors mums, vaikams, iš pradžių būdavo nedrąsu, klebonas atrodė griežtas, bet iš tikrųjų buvo be galo linksmas ir labai geros širdies. Kai mes su mama atsikėlėme į Igliauką, buvau vienuolikos metų. Klebonas, pastebėjęs, kaip varganai mes gyvename, man, mažiausiai šeimoje, padovanojo raudoną žieminį paltuką. O sutikęs kur būdavo pagauna į glėbį, už nosies pagriebia ir klausia, ar mylėsiu kleboną. Visi Igliaukos vaikai patarnaudavome bažnyčioje. Po Velykų kunigas rengdavo šventes, veždavo į ekskursijas.
Pamokslus sakė drąsius, nieko nebijojo, tačiau niekada nieko neįžeidinėjo, kalbėjo nepiktai, nors bedievius komunistais išvadinęs nekart. Klebonas vis pabrėždavo, kad svarbiausia yra Dievas, o per jį ateina Laisvė. Drąsiai ir atvirai kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę, apie tikėjimą ir Dievo įsakymų laikymąsi.
Didžiausią įspūdį igliaukiečiams paliko A. Svarinsko kova su girtavimu – visiškai jokio alkoholio laidotuvėse! Sakydavo: „Jeigu sužinosiu, nelaidosiu.“ Apie tai kalbėjo bažnyčioje, liepė pasižadėti, kad blaivininkais būsime visą gyvenimą.“

Igliauka išlydi A. Svarinską į Viduklę...

Igliauka išlydi A. Svarinską į Viduklę…

Rūpinosi vaikų pastoracija
Į didesnius Igliaukos namus A. Svarinskas sukviesdavo būrelį vaikų, kuriuos katekizmo mokydavo jo pakviestos vienuolės. Tikriausiai ne vienas to meto vaikų turi išsaugojęs klebono padovanotą šventą paveikslėlį Pirmos komunijos atminimui.
„Didžiausia kunigo pagalbininkė, jo rankos, buvo Emilija Rimšelytė – vienuolė, eucharistietė, vargonininkė. Ją klebonas atsivežė iš Vilniaus, kilusi buvo iš Šalčininkų krašto. Emilija buvo ypač atsidavusi bažnyčiai“, – pasakoja L. Lukšienė, vartydama vienuolės surinktą nuotraukų albumą. Jį, išsaugotą Linos, galėjo pavartyti visi Igliaukos bažnyčioje surengtoje parodoje, skirtoje A. Svarinsko mirties metinėms paminėti.
Lig šiol bažnyčios patarnautojai išsaugoję ir klebono A. Svarinsko 1976 metais parūpintus tautinius procesijų drabužius, atnaujintas parapijos vėliavas.
Deja, tų pačių metų rugpjūčio 17-ąją visa Igliaukos parapija į bažnyčią susirinko atsisveikinti su savo klebonu. Norėdama pakenkti pastoracijai ir morališkai palaužti kunigus to meto valdžia neleido kunigams ilgai užsibūti vienoje parapijoje. Padėką ir pagarbą reikšdami savo klebonui – kovotojui už Tikėjimą, Tiesą, Laisvę – igliaukiečiai A. Svarinską lydėjo iki Viduklės, į kur jis buvo iškeltas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta ...
  • Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

    2020-10-31Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
    Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida ZURLYTĖ. Karantino privalumai, kovojant su virusuKovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.Pavasarį, kai ...
  • Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti

    2020-10-31Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti
    Pavasarį užklupus pandemijai ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas skubiai aprūpino papildomais nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais. Taip pat nuspręsta pačioms mokyklos suteikti daugiau finansinių galimybių įsigyti kuo daugiau skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių – kurios gali būti naudojamos ne tik nuotoliniam mokymui, bet ir dirbant įprastai. Tam papildomai skirta 14 mln. Eur, arba 8 kartus daugiau nei būdavo skiriama iki šiol. Papildomos lėšos, kurias galima naudoti iki šių metų pabaigos, jau paskirstytos visoms Lietuvos savivaldybėms. Tai pirmoji dalis. Už jas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Kita, didesnioji, lėšų dalis mokyklas pasieks kitąmet, jas bus galima naudoti iki kitų metų pabaigos lygiai toms pačioms reikmėms, kaip ir šiemet. Renkantis priemones rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinės švietimo agentūros parengto „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovo“ rekomendacijas informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė atsakymus į mokyklų vadovams, mokytojams, ...
  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek kuklesnė, nei, tarkime, naudojant betoninius polius. Taigi, jei ir jūs esate vienas iš tų, kuris žino, kas yra sraigtiniai poliai, tačiau negalėtų pateikti atsakymo į klausimą, kaip ir kuo jie prisideda prie kuklesnių skaičių sąmatoje, pats metas susipažinti su svarbiais faktais. Galima atsisakyti žemės kasimo, formavimo bei aplinkos tvarkymo darbų Poliai yra įvairių rūšių. Tačiau labai svarbu akcentuoti, kad norint montuoti tam tikrų rūšių polius, pavyzdžiui, betoninius, pirmiausia tenka atlikti žemės kasimo bei formavimo daros, o vėliau ir aplinkos tvarkymo. Nereikia ir sakyti – visa tai reikalauja papildomų išlaidų – reikia ir darbo jėgos, ir specialios įrangos, technikos. Taigi, šios aplinkybės tik padidintų skaičius galutinėje darbų sąmatoje Sraigtiniai poliai – visai ...
  • O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)

    2020-10-28O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)
    Žinoma, pasaulis nebūtų sugriuvęs ir didieji istorijos virsmai nebūtų buvę kitokie. Bet šiandien, minėdami 150-ąją jo gimimo sukaktį, tikrai galime teigti: jo indėlis į mūsų kultūrą, lietuvybės puoselėjimą, šio krašto identiteto išsaugojimą sunkiai pervertinamas. „…knygnešys, slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti vienas iš steigėjų ir jos vadovas, Tilžės ir JAV lietuviškų laikraščių bendradarbis ir leidėjas, publicistas, grožinės literatūros vertėjas ir leidėjas, Miko Petrausko operečių libretų autorius, tautosakos rinkėjas, muziejininkas. Trisdešimt metų (1896–1926) gyveno JAV, į kurias pabėgo nuo rusų žandarų persekiojimo, o 1946 metais – vėlgi rusų – išvežtas į Sibirą, kur ir mirė“. Taip taupiai kitas mūsų krašto šviesuolis Jaunius Vylius apibrėžia šio žmogaus gyvenimą. Kukli jo knygelė „Vincas Šlekys. Gyvenimo ir veiklos apžvalga“ išleista 1995 metais iki šiol tebėra vienintelis ir išsamiausias leidinys apie šią asmenybę, nors dėmesio iš kultūros istorikų laukia bent kelios V. Šlekio veiklos sritys (o ir sudėtingo, permainingo gyvenimo kelio vingiai ir likimo lūžiai verti romano…). Jei nebūtų buvę Vinco Šlekio su jo gabumais, ...
  • Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose

    2020-10-28Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose
    Spalis – senjorų mėnuo. Jau šio mėnesio pirmąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, gied-romis šypsenomis iš nuotraukų pražydo Patašinės bibliotekos parodų lentynos: čia parengta mūsų bendruomenės fotografės Rimos Spūdienės darbų paroda „Mūsų senjorai – žydintis gyvenimo ruduo“. R. Spūdienė savo kūryba – nuotraukomis, filmukais internete, parodomis – puikiai reprezentuoja Patašinės miestelį ir jo bendruomenę, populiarina biblio-tekos veiklą. Kadangi Patašinės senjorai aktyvūs, veiklūs, kūrybiški, fotografė šiai parodai pradėjo ruoštis daugiau kaip prieš metus, fiksuodama gražiausias akimirkas iš įvairių švenčių ir renginių, kur be šviesuomenės dalies – senjorų – neapsieinama. Eksponuojamose nuotraukose – gražūs, stilingi, laimingi, besidžiaugiantys savo žydinčiu gyvenimo rudeniu žmonės. Paro-dos pristatyme buvo pagerbta ir jų autorė Rima Spūdienė, daugelio vadinama tiesiog Rimute… Popietės dalyviai džiaugėsi atpažinę save nuotraukose ir dėkojo fotografei Rimutei už kruopštų darbą ir padovanotą šventinę nuotaiką.Renginį papuošė jautrios, melodingos muzikantės Jūratės Stankevičiūtės atliekamos dainos ir gyvenimiški literatės Ritos Volteraitienės eilėraščiai. Už jau penktąją fotografijų parodą, už draugystę ir bendradarbiavimą Rimai Spūdienei pareikšta ir Patašinės bibliotekos padėka. Patašiniečiai ...
  • A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti

    2020-10-28A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti
    Po rugsėjo 9-ąją vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai. Kai buvo paskelbta, kad absoliučia dauguma laimėjo Aliaksandras Lukašenka, žmonės ėmė mitinguoti, protestuoti, nes ne vienam atrodė, kad taip negali būti, kadangi buvo nemažai ir tokių, kurie išdrįso balsuoti už opoziciją. Baltarusija – mūsų kaimynė, todėl tai, kas vyksta šioje šalyje, veikia ir mus, mūsų šalies saugumą, mūsų pačių saugumo jausmą. Žmonės nerimauja, kad jeigu ilgai užsitęsę neramumai kaimyninėje šalyje peraugtų į karinius veiksmus, susirėmimus tarp diktatūros šalininkų ir opozicijos, galime nukentėti ir mes. O kur dar šalia esanti grėsminga Astravo atominė elektrinė? Kas bus su ja, jeigu toje šalyje įsivyraus chaosas?Susigaudyti politiniuose įvykiuose nėra paprasta, ypač jeigu padėtis šalyje nėra sekama ilgesnį laiką. O dar jeigu informacija ateina iškreipta, pateikiama neobjektyviai? Kad netektų kurti baubų tik dėl informacijos stygiaus, dėl nežinojimo, geriau pasiklausti specialistų nuomonės. Mūsų ekspertė dr. Dovilė Jakniūnaitė yra VU TSPMI profesorė, ji tyrinėja nykstančias ir atsirandančias sienas pasaulio politikoje, valstybių tapatybes, analizuoja užsienio politikos ir saugumo problemas. Lietuviai ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose.Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą.Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru.Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. Apdraudė galvijus Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du veislinius limuzinus. Anot A. Gimžausko, paskata pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkas naudojosi KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pagalba. Utenos rajono ūkininkas apdraudė ir savo augintinius, kad užsitikrintų finansinę pagalbą net galvijus užklupus pavojingai užkrečiamajai ligai. Be abejonės, A. Gimžauskas pasinaudojo ir KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ parama bei kompensavo sumokėtas draudimo įmokų ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė paspausti nuorodą ir neva užsidirbti daug pinigų iš investicijų. „Esu atsargus žmogus. Nuorodos nespaudžiau. Iškart kreipiausi į www.epolicija.lt“, – pasakoja sukčių taikiniu tapęs pašnekovas. Policijos duomenimis, į Aleksandro panašių situacijų Lietuvoje fiksuojama kasdien. Deja, nuo kibernetinių nusikaltėlių mūsų šalyje per dieną vidutiniškai nukenčia 1-2 žmonės ar įmonės. Per metus susikaupia šimtai elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų. Spąstus internete savo aukoms spendžia ištisos piktadarių grupuotės, kurių nariai gali būti išsibarstę po skirtingas pasaulio šalis. Tad norint susekti ir sučiupti nusikaltėlius, net kelių šalių pareigūnai turi suvienyti jėgas. Neseniai Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai dalyvavo tarptautinėje teisėsaugos operacijoje, bendradarbiaudami su Estijos, Rumunijos ir Eurojusto pareigūnais. Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ir daugiau metų) sudarė Šiaulių „FK Mamukai“, Vilniaus ,,JL Stars“, Kybartų „Sveikata“, Marijampolės „MMFK Sūduva“, Šiaulių „Ginstrektės damos“ komandos. Turnyre buvo varžomasi 7×7 dvejose aikštelėse, vienu metu žaidė 4 komandos. Pagal turnyro nuostatus komandos savo pogrupiuose sužaidė po 4 varžybas su kiekviena komanda, vienos varžybos truko 13 minučių. Sužaidus visas varžybas išaiškėjo, kas toliau žais finale. Daugiausia taškų surinkusios dvi komandos varžėsi dėl 1-2 vietos, kitos dvi komandos surinkusios mažiau taškų žaidė tarpusavyje dėl 3-4 vietos. Pirmasis pogrupis, Kauno ,,Imposteriai‘‘ir MFK SC ,,Tauragė‘‘, varžėsi dėl 1-2 vietos. Pirmąją vietą iškovojo MFK SC ,,Tauragė‘‘. Dėl 3-4 vietos varžėsi Klaipėdos,, Karys.lt‘‘ su ,,Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija‘‘. Trečiąją vietą po baudinių serijos iškovojo  ,,Švenčionėlių Karaliaus ...
  • Policija grįžta į kaimus

    2020-10-24Policija grįžta į kaimus
    Netylant svarstymams, kad apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijų panaikinimas, policijos nuovadų uždarymas buvo policijos reformos klaida, nes policija nutolo nuo žmonių ir prarado grįžtamąjį ryšį, Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla patvirtino policijos veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą. Jo esmė, kad policijos pareigūnams vėl priskirtos seniūnijos, kuriose jie lankosi, palaiko ryšius su seniūnais ir gyventojais. Tad nuo spalio 1-osios kiek kitokia forma į seniūnijas sugrįžo policija. Pareigūnai atlieka anksčiau dirbusių apylinkės inspektorių funkcijas. Šiais pokyčiais siekiama, kad kaimiškųjų teritorijų gyventojai jaustųsi saugesni, vyktų nusikaltimų prevencija.Susitikę su kaimiškų vietovių seniūnais ir kitais suinteresuotais asmenimis pareigūnai aptarė ir priėmė sprendimą dėl seniūnijoje taikytino gyventojų aptarnavimo modelio. Kiekvienoje seniūnijoje galima buvo pasirinkti vieną iš dviejų modelių.Pirmasis galimas modelis – kai pareigūnai iš anksto nustatytu, paskelbtu laiku būna seniūnijos patalpose ir laukia atvykstančių žmonių. Policininkai juos išklauso, pataria, atsako į klausimus, padeda išspręsti problemas. Antrasis – aktyvus gyventojų aptarnavimo modelis, kai pareigūnai iš anksto nustatytu ir paskelbtu laiku dirba ne seniūnijos patalpose, ...
  • Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose

    2020-10-24Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose
    Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių kaimiškųjų seniūnijų seniūnai pasirinko aktyvų gyventojų aptarnavimo modelį. Tai reiškia, kad pareigūnai keletą kartų per savaitę atvyksta į seniūnijas, patruliuoja jose, tikrina vairuotojų blaivumą, stebi eismo saugumą, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikosi pėstieji, dviratininkai, elektriniais paspirtukais važinėjantys paaugliai. Veiklos tyrėjai lanko į viešosios tvarkos pažeidimus, nusikalstamas veikas linkusių asmenų susibūrimo vietas, „karštuosius“ taškus, kur daugiausia padaroma viešosios tvarkos pažeidimų, nusikalstamų veikų. Kiekviena seniūnija yra skyrusi pareigūnams kabinetą, kur prireikus jie galėtų susitikti su gyventojais, išklausyti žmonių problemas. Generalinio policijos komisaro sprendimą sugrąžinti į kaimiškas seniūnijas policijos pareigūnus „Suvalkiečio“ pakalbinta Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė vertino teigiamai. „Mūsų seniūniją aptarnauja Marius Kargelis ir Agnė Matusaitė. Esame susitarę, kad pareigūnai iš anksto numatytu laiku patruliuoja seniūnijoje, lanko problemines vietas, stebi eismo saugumą. Pareigūnams seniūnijoje yra skirtas kabinetas. Ant durų pritvirtintas lapas su informacija apie pareigūnų darbo laiką, kaip su jais susisiekti. Tokią informaciją skelbėme ir Liudvinavo seniūnijos socialinėje paskyroje „Facebook“. Pastebiu, kad žmonės domisi, klausinėja, ...
  • Gyventojai jaučiasi saugesni

    2020-10-24Gyventojai jaučiasi saugesni
    „Suvalkiečio“ korespondentė lankė kaimiškų seniūnijų gyventojus ir klausė, ar jie pastebėjo, kad nuo spalio 1-osios jų kaimus ar miestelius dažniau lanko policijos pareigūnai. Ar žmonės žino, kad kartą per savaitę jie dirba jų seniūnijoje? Ar gyventojai pasigedo po reformos pradingusių apylinkės inspektorių? Sasnavos miestelyje gyvenantys Loreta Palubinskienė ir Darius Pauliukonis sakė, kad pastaruoju metu Sasnavoje tikrai daugiau policijos. Žmonės girdėjo, kad seniūnijai yra priskirti konkretūs pareigūnai, kad prireikus galima į juos kreiptis. „Mums nereikėjo, tai ir kontaktų neieškojome, bet jeigu prireiks, susirasime“, – sakė Loreta. Anot moters, tokių pareigūnų ir jų veiklos, kaip prieš kelerius metus buvo apylinkės inspektoriai, kaimų gyventojams tikrai trūko. Jie sveikina sprendimą sugrąžinti policiją į kaimus. * * * Vinčų geležinkelio stoties gyvenvietėje gyvenantis Algirdas Žebrauskas nežinojo, kad policija aktyviau pradėjo dirbti kaimuose, kad prireikus, kaip ir anksčiau, gyventojai į pareigūnus gali kreiptis tiesiogiai telefonu ar ateiti į seniūniją pokalbiui. Tačiau daugiau patruliuojančių policijos automobilių kaime gyventojas pastebėjo. A. Žebrausko teigimu, apylinkės inspektorių, kai buvo panaikinti etatai, žmonės labai ...
  • Eksperto komentaras

    2020-10-24Eksperto komentaras
    Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Alfredas BARTKUS: – Nuo spalio 1-osios, vykdant Generalinio komisaro įsakymą „Dėl policijos veiksmų stiprinant kaimiškų vietovių gyventojų saugumą“, į seniūnijų centrus kartą per savaitę atvyksta du policijos pareigūnai, kurie tris valandas dirba tik toje seniūnijoje. Šis žingsnis nėra grįžimas atgal, apylinkės inspektorių sugrąžinimas, tokios pareigybės nebebus. Į seniūnijas, kaip ir buvo po reformos, vyksta veiklos padalinio tyrėjai. Kartu prisijungė ir bendruomenės pareigūnai. Tik anksčiau tyrėjai patys pagal kriminogeninę situaciją, poreikį numatydavo vizitų laiką, o dabar yra įpareigojimas važiuoti nustatytu laiku ir nustatytą dalį savo darbo laiko skirti konkrečios seniūnijos gyventojams. Yra sudaryti grafikai, gyventojai su jais supažindinti ir jų laikantis vykstama į vienos ar kitos seniūnijos vietovę. Žodžiu, kiekvienas seniūnijos gyventojas žinos, kad tam tikrą dieną seniūnijoje bus policijos pareigūnai, kad žmogus gali į juos kreiptis. Seniūnijos išplatino informaciją, kurioje nurodyti šių tyrėjų telefono numeriai, pavardės. Pasikeitusi tvarka apima tik nuo miesto centro nutolusias seniūnijas. Šio žingsnio imtasi dėl kaimiškų vietovių gyventojų pageidavimo. Policijos ...