Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“

„Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.

 

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

Jautėsi ne savo vietoje
P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, bet jautėsi ne savo vietoje. Domino teisė, tad gavęs pasiūlymą per trumpą laiką užsidirbti daug pinigų, kurie būtų leidę studijuoti ten, kur troško, išvažiavo į Sibirą, Buriatiją. Trejus metus stepėje statė įvairius mūrinius pastatus. Tuo pačiu metu pabandė įstoti į Irkutsko universitetą, bet nepasisekė, nors pažymiai buvo geri: pirmumo teisę turėjo dirbantys milicijoje.
– Vis norėjau save išbandyti. Aštuoniolikmetis, 1978 m., nusprendžiau dviračiu nuvažiuoti į Maskvą. O kai grįžau iš statybų Sibire, 1985-aisiais išskridau į Vladivostoką ir atgal iki Klaipėdos per keturis su puse mėnesio dviračiu parmyniau. Prasmingiausias atsitikimas įvyko Maskvos prieigose, kai norėdamas sužinoti tikslų kelią iki didžiojo žiedo, sustojau prie milicijos posto. Milicijos kapitonas, trumpai išklausinėjęs, kur ir kokiu tikslu keliauju, atsisveikino, bet netrukus tarnybiniu juodos spalvos automobiliu pasivijo ir priėjęs tarė: „Jei tu toks, tegul jis tave globoja“, ir padavė mažą ikonos, vaizduojančios Kristų, kopiją… – pasakoja P. Kanapka.
– Grįžęs iš Vladivostoko negalėjau rasti gyvenimo prasmės. 1986 m. bandymas įstoti į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą (teisės studijų mane pažinojusieji patarė atsisakyti) taip pat buvo su tam tikrais niuansais: pirmu bandymu į dieninį skyrių nepatekau dėl naujos disciplinos – visuomenės mokslų – egzamino. Kitais metais gerų pažymių neužteko – reikėjo geriausių, todėl pasiūlė palaukti konkurso į neakivaizdinį skyrių. Turėdamas laiko klaidžiojau Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, lankiau parodas, bažnyčias. Kartą užėjau į Šv. Teresės bažnyčią, prie Aušros Vartų: „Dieve, nežinau nei kada klaupti, nei kada stoti… Neprašau, kad mane priimtų į universitetą, bet padėk man, kad užtektų jėgų atlaikyti, jeigu nepriims“, – kalbėjau. Iš pradžių tarp 25 neakivaizdininkų manęs nebuvo, tačiau po pertraukos perskaityto sąrašo pabaigoje išgirdau savo pavardę. Tuomet pasakiau: „Tai – Jis. Noriu Jį pažinti“. Taip mano gyvenime atsirado prasmė ir pagrindas. O įstojimas į universitetą, pasirodo, buvo tik tarpinis etapas link pašaukimo.

 

 

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti
Su tikėjimo pradžiamoksliu P. Kanapka susipažino 2–3 klasėje, kai draugo tėvai pakvietė katechetę, o mokytis poterių pasiūlė ir jam.
„Sekėsi gerai, bet nieko neliko: nepriėjau Pirmosios komunijos ir niekada nesimeldžiau. Nebuvau nusiteikęs priešiškai, bet tų dalykų nežinojau ir su Dievu jokių sąsajų nebuvo.
Kai pirmą kartą draugas dailininkas perskaitė ištrauką iš Evangelijos apie atvestą pas Jėzų paleistuvaujant sugautą moterį, tada supratau, kas yra nuodėmė. Vėliau draugas man davė Naujojo Testamento dalį „Apaštalų darbai“. Tačiau buvo ne tai, ko norėjau. Širdies stygos virpėjo ne taip, kaip klausantis Evangelijos. Deja, nemokėjau pasakyti, ko noriu. Sužinojęs, kad reklamų biuro, kuriame dirbau, darbuotoja lanko bažnyčią, pabandžiau išsakyti savo troškimą jai ir ji suprato. Evangelijų knygą, kurią ji man davė, skaičiau ir jaučiau ateinančią sotį ir atradimo džiaugsmą. Tai buvo nesibaigiančio Dievo pažinimo ir sąmoningos kelionės link Jo pradžia.
Po stojamųjų į universitetą pradėjau uoliai domėtis dvasiniais dalykais. Supratau, kaip svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti. Draugų padedamas pasiruošiau pirmai išpažinčiai ir Gargžduose priėmiau Pirmąją komuniją. Tai buvo tokia stipri patirtis, kuri visam laikui įtvirtino širdyje suvokimą, kad aš niekada nebesijausiu vienas, kaip buvo, kol buvau nutolęs nuo Jo. Supratęs, kad Dievas yra kažką man numatęs, atsisakiau šeimos kūrimo planų ir atsidaviau į Jo rankas. Pradėjau kiekvieną dieną iš Girulių dviračiu važinėti į Klaipėdos bažnyčią, kalbėti rožinį ir susitikti su Jėzumi Komunijoje. Draugų raginamas pradėjau minti kelius link Kunigų seminarijos“.

 

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Darbus darai ne dėl žmonių
– Deja, bandymas įstoti į Telšių kunigų seminariją nepavyko. Kartą svarstydamas, ką turėčiau daryti, maldoje tariau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – vesiu“. Tačiau kitą dieną supratęs, kad jeigu Dievas būtų norėjęs, jau seniai būčiau sukūręs šeimą, atsiprašiau dėl savo trumparegiško pasakymo ir pasitaisiau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – tapsiu vienuoliu“. Taip atsisakęs šeimos leidausi Dievo vedamas man visiškai nežinomais keliais. Beliko pasitikint Juo laikytis duoto žodžio, – prisimena P. Kanapka.
Ką reiškia laikytis žodžio, kun. Petras sako žinojęs iš mažens. Tai jam įskiepijo tėtis. 1924 m. Punske gimęs Petro tėtis patyrė ir vokiečių koncentracijos stovyklos, ir rusų kalėjimo baisumus. „Dėl to tėvas nusigręžė nuo Dievo, bet neprarado žmogiškumo. Jis netgi leido apsigyventi kunigui pas mus, nors patys glaudėmės tik viename kambaryje. Kunigo Ivanausko – buvusio misionieriaus Karaliaučiaus krašte dovanota prieš mano krikštą nuotrauka, kurioje įrašyti mėnuo ir diena sutapo su tėvelio laidojimo mėnesiu ir diena, leido daryti prielaidą: tėvo svetingumas pelnė jam pačiam atsivertimo malonę, o man, jo sūnui, kunigystės dovaną. Tėvas, nors ir nusiteikęs priešiškai Dievo atžvilgiu, mus auklėjo Jo įsakymų dvasioje, ypač pabrėždavo melo ir vagystės blogį. Toks auklėjimas išugdė ypatingą jautrumą tiesai. Iš tiesų, žmogų apgauti įmanoma, bet Dievo neapgausi“, – sako P. Kanapka.

 

 

Išskirtinis diplomas privilegijų nesuteikė
Sovietmečiu dėl persekiojimų ir ribojimų stoti į seminariją Lietuvai trūko dvasininkų, todėl veikė dvi pogrindinės seminarijos. Vienoje jų 1989 m. rudenį, be tokiai tarnystei reikalingo pasiruošimo, P. Kanapka buvo įšventintas į diakonus. Tačiau šalyje brendo pokyčiai. Griuvus Berlyno sienai, neliko ir pogrindinės seminarijos, kurioje ruošėsi mokytis.
– Neturėjau aiškaus supratimo, kas vyksta mano gyvenime, – prisimena kun. Petras. – Todėl negalėjau ramiai kažko laukti ir pasyviai priimti gyvenimą. Prašiau Vyskupo, kad leistų mokytis Kauno kunigų seminarijoje. Pradėjau nuo antro kurso, o visus egzaminus išlaikęs baigiau mokslus per trejus metus.
Iškart po to 33-ejų kunigas išvažiavo į Romą, Šv. Alfonso akademiją, kur įgijo moralės teologijos daktaro diplomą. Grįžęs apsistojo Marijampolėje, tačiau vyskupijoje, kurioje buvo įšventintas į kunigus, pasiūlymų nesulaukė. Pusmetį dėstė seminarijoje, 7 metus – kolegijoje. Paskui 3 metai Gražiškių parapijoje.
– Gal ne visiems tiko atviras kalbėjimo būdas, gal neturėjimas baimės ką nors prarasti, gal kas kita, tačiau visada pasitikėjau Dievu ir Jo vedimu, – apie darbo niuansus kalba kunigas.

 

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

„Su tikėjimu galiu viską įveikti“
2008 m. kovo 8 d. P. Kanapka paskirtas Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonu.
– Viskas buvo krūmuose. Grindys grybo suėstos, stogai kiauri. Atrodė, kad ir bažnyčia vidury laukų, ir pati parapija tarsi pasmerktos sunykti. Buvusiai valdžiai nerūpėjo ir buvęs Tauro partizanų štabas, – pirmą įspūdį prisimena klebonas. – Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas? Jeigu mane paskyrė čia, vadinasi, taip Jo sumanyta. Ir kibau į darbus. Pradėjau nuo drenažo apie bažnyčią – vienas, tik 82 metų Albinas Kučinskas atėjo padėti. Buvo labai jautru, kai iš vakaro planavęs ateiti man į talką naktį žmogus išėjo…
„Buvęs klebonas perdavė 22 tūkst. litų, vėliau sužinota apie 60 tūkst. litų savivaldybės skirtų pinigų, paslėptų parapijos „Caritas“ kasoje“, – prisimena naujakurys. Darbai pajudėjo: per devynerius metus bažnyčioje ir klebonijoje pakeisti langai, uždengti stogai, nutiesti takai, įruoštas Visų Šventųjų parkas, kuriame kasmet pastatoma po skulptūrą: palaimintajam J. Matulaičiui, bažnyčios globėjai Švč. M. Marijai, Šv. Juozui, Šv. Petrui, Šv. Onai, šiemet bus pastatyta Šv. Marijai Magdalenai, sodinami šventųjų garbei skirti medžiai – jų dabar čia per 20.
Pasak klebono, Skardupių parapija išsiskiria iš kitų tuo, kad lankančiųjų bažnyčią nedaug, o aukos didelės, jau nekalbant apie gausų parapijiečių dalyvavimą talkose, ypač tvarkant parapijos plotus. Kasmet remia ir Valavičių bendrovė, neužmiršta ir Marijampolės blaivystės sąjūdis, nuolatinis palaikymas ateina iš seniūnijos. Be to, per 80 tūkst. litų surinkta platinant P. Kanapkos knygą „Dievo įsakymai – šviesa širdies akims“. Visi šie ir kiti geradarių pinigai investuoti į medžiagas. Didžiąją dalį juodo darbo klebonas sako nudirbęs pats. „Daug jėgų ir kantrybės pareikalauja santykiai su valdininkais. Ir dabar jau 15 mėnesių trunka pastangos sugrąžinti buvusiai klebonijai-naujokynui, kuriame buvo įkurtas partizanų štabas, jos vardą. Mat Registrų centre dėl jų darbuotojų klaidos, tyčinės ar netyčinės, pastatas įregistruotas kaip mokykla, todėl neįmanoma be papildomų nuostolių įsivesti elektros, kuri reikalinga iš apleisto namo rūsio pumpuoti nuolat besikaupiantį vandenį.“
– Mano visas kelias atrodo sudėtingai, bet su tikėjimu galiu viską įveikti. Aš vis dar mokausi – ruošiuosi tapti dvasinių pratybų vadovu, nes žmonių, kurie nori išmokti pažinti Dievo valią, visada bus. Pernai iš lotynų kalbos išverčiau dokumentą apie atlaidus „Atlaidų vadovas“.
Jaunystėje daug keliavęs kunigas dabar kelionių nesureikšmina: „Kiek grožio yra čia. Akys nepasotinamos. Reikia, kad keliavimas būtų prasmingas, pavyzdžiui, piligriminė kelionė. Matau užduotį – visa tai išgyventi Skardupiuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.