Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“

„Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.

 

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

Jautėsi ne savo vietoje
P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, bet jautėsi ne savo vietoje. Domino teisė, tad gavęs pasiūlymą per trumpą laiką užsidirbti daug pinigų, kurie būtų leidę studijuoti ten, kur troško, išvažiavo į Sibirą, Buriatiją. Trejus metus stepėje statė įvairius mūrinius pastatus. Tuo pačiu metu pabandė įstoti į Irkutsko universitetą, bet nepasisekė, nors pažymiai buvo geri: pirmumo teisę turėjo dirbantys milicijoje.
– Vis norėjau save išbandyti. Aštuoniolikmetis, 1978 m., nusprendžiau dviračiu nuvažiuoti į Maskvą. O kai grįžau iš statybų Sibire, 1985-aisiais išskridau į Vladivostoką ir atgal iki Klaipėdos per keturis su puse mėnesio dviračiu parmyniau. Prasmingiausias atsitikimas įvyko Maskvos prieigose, kai norėdamas sužinoti tikslų kelią iki didžiojo žiedo, sustojau prie milicijos posto. Milicijos kapitonas, trumpai išklausinėjęs, kur ir kokiu tikslu keliauju, atsisveikino, bet netrukus tarnybiniu juodos spalvos automobiliu pasivijo ir priėjęs tarė: „Jei tu toks, tegul jis tave globoja“, ir padavė mažą ikonos, vaizduojančios Kristų, kopiją… – pasakoja P. Kanapka.
– Grįžęs iš Vladivostoko negalėjau rasti gyvenimo prasmės. 1986 m. bandymas įstoti į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą (teisės studijų mane pažinojusieji patarė atsisakyti) taip pat buvo su tam tikrais niuansais: pirmu bandymu į dieninį skyrių nepatekau dėl naujos disciplinos – visuomenės mokslų – egzamino. Kitais metais gerų pažymių neužteko – reikėjo geriausių, todėl pasiūlė palaukti konkurso į neakivaizdinį skyrių. Turėdamas laiko klaidžiojau Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, lankiau parodas, bažnyčias. Kartą užėjau į Šv. Teresės bažnyčią, prie Aušros Vartų: „Dieve, nežinau nei kada klaupti, nei kada stoti… Neprašau, kad mane priimtų į universitetą, bet padėk man, kad užtektų jėgų atlaikyti, jeigu nepriims“, – kalbėjau. Iš pradžių tarp 25 neakivaizdininkų manęs nebuvo, tačiau po pertraukos perskaityto sąrašo pabaigoje išgirdau savo pavardę. Tuomet pasakiau: „Tai – Jis. Noriu Jį pažinti“. Taip mano gyvenime atsirado prasmė ir pagrindas. O įstojimas į universitetą, pasirodo, buvo tik tarpinis etapas link pašaukimo.

 

 

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti
Su tikėjimo pradžiamoksliu P. Kanapka susipažino 2–3 klasėje, kai draugo tėvai pakvietė katechetę, o mokytis poterių pasiūlė ir jam.
„Sekėsi gerai, bet nieko neliko: nepriėjau Pirmosios komunijos ir niekada nesimeldžiau. Nebuvau nusiteikęs priešiškai, bet tų dalykų nežinojau ir su Dievu jokių sąsajų nebuvo.
Kai pirmą kartą draugas dailininkas perskaitė ištrauką iš Evangelijos apie atvestą pas Jėzų paleistuvaujant sugautą moterį, tada supratau, kas yra nuodėmė. Vėliau draugas man davė Naujojo Testamento dalį „Apaštalų darbai“. Tačiau buvo ne tai, ko norėjau. Širdies stygos virpėjo ne taip, kaip klausantis Evangelijos. Deja, nemokėjau pasakyti, ko noriu. Sužinojęs, kad reklamų biuro, kuriame dirbau, darbuotoja lanko bažnyčią, pabandžiau išsakyti savo troškimą jai ir ji suprato. Evangelijų knygą, kurią ji man davė, skaičiau ir jaučiau ateinančią sotį ir atradimo džiaugsmą. Tai buvo nesibaigiančio Dievo pažinimo ir sąmoningos kelionės link Jo pradžia.
Po stojamųjų į universitetą pradėjau uoliai domėtis dvasiniais dalykais. Supratau, kaip svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti. Draugų padedamas pasiruošiau pirmai išpažinčiai ir Gargžduose priėmiau Pirmąją komuniją. Tai buvo tokia stipri patirtis, kuri visam laikui įtvirtino širdyje suvokimą, kad aš niekada nebesijausiu vienas, kaip buvo, kol buvau nutolęs nuo Jo. Supratęs, kad Dievas yra kažką man numatęs, atsisakiau šeimos kūrimo planų ir atsidaviau į Jo rankas. Pradėjau kiekvieną dieną iš Girulių dviračiu važinėti į Klaipėdos bažnyčią, kalbėti rožinį ir susitikti su Jėzumi Komunijoje. Draugų raginamas pradėjau minti kelius link Kunigų seminarijos“.

 

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Darbus darai ne dėl žmonių
– Deja, bandymas įstoti į Telšių kunigų seminariją nepavyko. Kartą svarstydamas, ką turėčiau daryti, maldoje tariau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – vesiu“. Tačiau kitą dieną supratęs, kad jeigu Dievas būtų norėjęs, jau seniai būčiau sukūręs šeimą, atsiprašiau dėl savo trumparegiško pasakymo ir pasitaisiau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – tapsiu vienuoliu“. Taip atsisakęs šeimos leidausi Dievo vedamas man visiškai nežinomais keliais. Beliko pasitikint Juo laikytis duoto žodžio, – prisimena P. Kanapka.
Ką reiškia laikytis žodžio, kun. Petras sako žinojęs iš mažens. Tai jam įskiepijo tėtis. 1924 m. Punske gimęs Petro tėtis patyrė ir vokiečių koncentracijos stovyklos, ir rusų kalėjimo baisumus. „Dėl to tėvas nusigręžė nuo Dievo, bet neprarado žmogiškumo. Jis netgi leido apsigyventi kunigui pas mus, nors patys glaudėmės tik viename kambaryje. Kunigo Ivanausko – buvusio misionieriaus Karaliaučiaus krašte dovanota prieš mano krikštą nuotrauka, kurioje įrašyti mėnuo ir diena sutapo su tėvelio laidojimo mėnesiu ir diena, leido daryti prielaidą: tėvo svetingumas pelnė jam pačiam atsivertimo malonę, o man, jo sūnui, kunigystės dovaną. Tėvas, nors ir nusiteikęs priešiškai Dievo atžvilgiu, mus auklėjo Jo įsakymų dvasioje, ypač pabrėždavo melo ir vagystės blogį. Toks auklėjimas išugdė ypatingą jautrumą tiesai. Iš tiesų, žmogų apgauti įmanoma, bet Dievo neapgausi“, – sako P. Kanapka.

 

 

Išskirtinis diplomas privilegijų nesuteikė
Sovietmečiu dėl persekiojimų ir ribojimų stoti į seminariją Lietuvai trūko dvasininkų, todėl veikė dvi pogrindinės seminarijos. Vienoje jų 1989 m. rudenį, be tokiai tarnystei reikalingo pasiruošimo, P. Kanapka buvo įšventintas į diakonus. Tačiau šalyje brendo pokyčiai. Griuvus Berlyno sienai, neliko ir pogrindinės seminarijos, kurioje ruošėsi mokytis.
– Neturėjau aiškaus supratimo, kas vyksta mano gyvenime, – prisimena kun. Petras. – Todėl negalėjau ramiai kažko laukti ir pasyviai priimti gyvenimą. Prašiau Vyskupo, kad leistų mokytis Kauno kunigų seminarijoje. Pradėjau nuo antro kurso, o visus egzaminus išlaikęs baigiau mokslus per trejus metus.
Iškart po to 33-ejų kunigas išvažiavo į Romą, Šv. Alfonso akademiją, kur įgijo moralės teologijos daktaro diplomą. Grįžęs apsistojo Marijampolėje, tačiau vyskupijoje, kurioje buvo įšventintas į kunigus, pasiūlymų nesulaukė. Pusmetį dėstė seminarijoje, 7 metus – kolegijoje. Paskui 3 metai Gražiškių parapijoje.
– Gal ne visiems tiko atviras kalbėjimo būdas, gal neturėjimas baimės ką nors prarasti, gal kas kita, tačiau visada pasitikėjau Dievu ir Jo vedimu, – apie darbo niuansus kalba kunigas.

 

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

„Su tikėjimu galiu viską įveikti“
2008 m. kovo 8 d. P. Kanapka paskirtas Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonu.
– Viskas buvo krūmuose. Grindys grybo suėstos, stogai kiauri. Atrodė, kad ir bažnyčia vidury laukų, ir pati parapija tarsi pasmerktos sunykti. Buvusiai valdžiai nerūpėjo ir buvęs Tauro partizanų štabas, – pirmą įspūdį prisimena klebonas. – Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas? Jeigu mane paskyrė čia, vadinasi, taip Jo sumanyta. Ir kibau į darbus. Pradėjau nuo drenažo apie bažnyčią – vienas, tik 82 metų Albinas Kučinskas atėjo padėti. Buvo labai jautru, kai iš vakaro planavęs ateiti man į talką naktį žmogus išėjo…
„Buvęs klebonas perdavė 22 tūkst. litų, vėliau sužinota apie 60 tūkst. litų savivaldybės skirtų pinigų, paslėptų parapijos „Caritas“ kasoje“, – prisimena naujakurys. Darbai pajudėjo: per devynerius metus bažnyčioje ir klebonijoje pakeisti langai, uždengti stogai, nutiesti takai, įruoštas Visų Šventųjų parkas, kuriame kasmet pastatoma po skulptūrą: palaimintajam J. Matulaičiui, bažnyčios globėjai Švč. M. Marijai, Šv. Juozui, Šv. Petrui, Šv. Onai, šiemet bus pastatyta Šv. Marijai Magdalenai, sodinami šventųjų garbei skirti medžiai – jų dabar čia per 20.
Pasak klebono, Skardupių parapija išsiskiria iš kitų tuo, kad lankančiųjų bažnyčią nedaug, o aukos didelės, jau nekalbant apie gausų parapijiečių dalyvavimą talkose, ypač tvarkant parapijos plotus. Kasmet remia ir Valavičių bendrovė, neužmiršta ir Marijampolės blaivystės sąjūdis, nuolatinis palaikymas ateina iš seniūnijos. Be to, per 80 tūkst. litų surinkta platinant P. Kanapkos knygą „Dievo įsakymai – šviesa širdies akims“. Visi šie ir kiti geradarių pinigai investuoti į medžiagas. Didžiąją dalį juodo darbo klebonas sako nudirbęs pats. „Daug jėgų ir kantrybės pareikalauja santykiai su valdininkais. Ir dabar jau 15 mėnesių trunka pastangos sugrąžinti buvusiai klebonijai-naujokynui, kuriame buvo įkurtas partizanų štabas, jos vardą. Mat Registrų centre dėl jų darbuotojų klaidos, tyčinės ar netyčinės, pastatas įregistruotas kaip mokykla, todėl neįmanoma be papildomų nuostolių įsivesti elektros, kuri reikalinga iš apleisto namo rūsio pumpuoti nuolat besikaupiantį vandenį.“
– Mano visas kelias atrodo sudėtingai, bet su tikėjimu galiu viską įveikti. Aš vis dar mokausi – ruošiuosi tapti dvasinių pratybų vadovu, nes žmonių, kurie nori išmokti pažinti Dievo valią, visada bus. Pernai iš lotynų kalbos išverčiau dokumentą apie atlaidus „Atlaidų vadovas“.
Jaunystėje daug keliavęs kunigas dabar kelionių nesureikšmina: „Kiek grožio yra čia. Akys nepasotinamos. Reikia, kad keliavimas būtų prasmingas, pavyzdžiui, piligriminė kelionė. Matau užduotį – visa tai išgyventi Skardupiuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...
  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.