Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“

„Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.

 

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

– „Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas?“ – apie savo tarnystę Skardupių parapijoje sako klebonas Petras Kanapka.

Jautėsi ne savo vietoje
P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, bet jautėsi ne savo vietoje. Domino teisė, tad gavęs pasiūlymą per trumpą laiką užsidirbti daug pinigų, kurie būtų leidę studijuoti ten, kur troško, išvažiavo į Sibirą, Buriatiją. Trejus metus stepėje statė įvairius mūrinius pastatus. Tuo pačiu metu pabandė įstoti į Irkutsko universitetą, bet nepasisekė, nors pažymiai buvo geri: pirmumo teisę turėjo dirbantys milicijoje.
– Vis norėjau save išbandyti. Aštuoniolikmetis, 1978 m., nusprendžiau dviračiu nuvažiuoti į Maskvą. O kai grįžau iš statybų Sibire, 1985-aisiais išskridau į Vladivostoką ir atgal iki Klaipėdos per keturis su puse mėnesio dviračiu parmyniau. Prasmingiausias atsitikimas įvyko Maskvos prieigose, kai norėdamas sužinoti tikslų kelią iki didžiojo žiedo, sustojau prie milicijos posto. Milicijos kapitonas, trumpai išklausinėjęs, kur ir kokiu tikslu keliauju, atsisveikino, bet netrukus tarnybiniu juodos spalvos automobiliu pasivijo ir priėjęs tarė: „Jei tu toks, tegul jis tave globoja“, ir padavė mažą ikonos, vaizduojančios Kristų, kopiją… – pasakoja P. Kanapka.
– Grįžęs iš Vladivostoko negalėjau rasti gyvenimo prasmės. 1986 m. bandymas įstoti į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą (teisės studijų mane pažinojusieji patarė atsisakyti) taip pat buvo su tam tikrais niuansais: pirmu bandymu į dieninį skyrių nepatekau dėl naujos disciplinos – visuomenės mokslų – egzamino. Kitais metais gerų pažymių neužteko – reikėjo geriausių, todėl pasiūlė palaukti konkurso į neakivaizdinį skyrių. Turėdamas laiko klaidžiojau Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, lankiau parodas, bažnyčias. Kartą užėjau į Šv. Teresės bažnyčią, prie Aušros Vartų: „Dieve, nežinau nei kada klaupti, nei kada stoti… Neprašau, kad mane priimtų į universitetą, bet padėk man, kad užtektų jėgų atlaikyti, jeigu nepriims“, – kalbėjau. Iš pradžių tarp 25 neakivaizdininkų manęs nebuvo, tačiau po pertraukos perskaityto sąrašo pabaigoje išgirdau savo pavardę. Tuomet pasakiau: „Tai – Jis. Noriu Jį pažinti“. Taip mano gyvenime atsirado prasmė ir pagrindas. O įstojimas į universitetą, pasirodo, buvo tik tarpinis etapas link pašaukimo.

 

 

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Per 9 metus Skardupių bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai.

Svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti
Su tikėjimo pradžiamoksliu P. Kanapka susipažino 2–3 klasėje, kai draugo tėvai pakvietė katechetę, o mokytis poterių pasiūlė ir jam.
„Sekėsi gerai, bet nieko neliko: nepriėjau Pirmosios komunijos ir niekada nesimeldžiau. Nebuvau nusiteikęs priešiškai, bet tų dalykų nežinojau ir su Dievu jokių sąsajų nebuvo.
Kai pirmą kartą draugas dailininkas perskaitė ištrauką iš Evangelijos apie atvestą pas Jėzų paleistuvaujant sugautą moterį, tada supratau, kas yra nuodėmė. Vėliau draugas man davė Naujojo Testamento dalį „Apaštalų darbai“. Tačiau buvo ne tai, ko norėjau. Širdies stygos virpėjo ne taip, kaip klausantis Evangelijos. Deja, nemokėjau pasakyti, ko noriu. Sužinojęs, kad reklamų biuro, kuriame dirbau, darbuotoja lanko bažnyčią, pabandžiau išsakyti savo troškimą jai ir ji suprato. Evangelijų knygą, kurią ji man davė, skaičiau ir jaučiau ateinančią sotį ir atradimo džiaugsmą. Tai buvo nesibaigiančio Dievo pažinimo ir sąmoningos kelionės link Jo pradžia.
Po stojamųjų į universitetą pradėjau uoliai domėtis dvasiniais dalykais. Supratau, kaip svarbu pažinti Dievo valią ir ją vykdyti. Draugų padedamas pasiruošiau pirmai išpažinčiai ir Gargžduose priėmiau Pirmąją komuniją. Tai buvo tokia stipri patirtis, kuri visam laikui įtvirtino širdyje suvokimą, kad aš niekada nebesijausiu vienas, kaip buvo, kol buvau nutolęs nuo Jo. Supratęs, kad Dievas yra kažką man numatęs, atsisakiau šeimos kūrimo planų ir atsidaviau į Jo rankas. Pradėjau kiekvieną dieną iš Girulių dviračiu važinėti į Klaipėdos bažnyčią, kalbėti rožinį ir susitikti su Jėzumi Komunijoje. Draugų raginamas pradėjau minti kelius link Kunigų seminarijos“.

 

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Klebonas mano, kad šis pastatas gali būti dvasinių pratybų namai.

Darbus darai ne dėl žmonių
– Deja, bandymas įstoti į Telšių kunigų seminariją nepavyko. Kartą svarstydamas, ką turėčiau daryti, maldoje tariau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – vesiu“. Tačiau kitą dieną supratęs, kad jeigu Dievas būtų norėjęs, jau seniai būčiau sukūręs šeimą, atsiprašiau dėl savo trumparegiško pasakymo ir pasitaisiau: „Viešpatie, jeigu iki 35 metų nepriims į Kunigų seminariją – tapsiu vienuoliu“. Taip atsisakęs šeimos leidausi Dievo vedamas man visiškai nežinomais keliais. Beliko pasitikint Juo laikytis duoto žodžio, – prisimena P. Kanapka.
Ką reiškia laikytis žodžio, kun. Petras sako žinojęs iš mažens. Tai jam įskiepijo tėtis. 1924 m. Punske gimęs Petro tėtis patyrė ir vokiečių koncentracijos stovyklos, ir rusų kalėjimo baisumus. „Dėl to tėvas nusigręžė nuo Dievo, bet neprarado žmogiškumo. Jis netgi leido apsigyventi kunigui pas mus, nors patys glaudėmės tik viename kambaryje. Kunigo Ivanausko – buvusio misionieriaus Karaliaučiaus krašte dovanota prieš mano krikštą nuotrauka, kurioje įrašyti mėnuo ir diena sutapo su tėvelio laidojimo mėnesiu ir diena, leido daryti prielaidą: tėvo svetingumas pelnė jam pačiam atsivertimo malonę, o man, jo sūnui, kunigystės dovaną. Tėvas, nors ir nusiteikęs priešiškai Dievo atžvilgiu, mus auklėjo Jo įsakymų dvasioje, ypač pabrėždavo melo ir vagystės blogį. Toks auklėjimas išugdė ypatingą jautrumą tiesai. Iš tiesų, žmogų apgauti įmanoma, bet Dievo neapgausi“, – sako P. Kanapka.

 

 

Išskirtinis diplomas privilegijų nesuteikė
Sovietmečiu dėl persekiojimų ir ribojimų stoti į seminariją Lietuvai trūko dvasininkų, todėl veikė dvi pogrindinės seminarijos. Vienoje jų 1989 m. rudenį, be tokiai tarnystei reikalingo pasiruošimo, P. Kanapka buvo įšventintas į diakonus. Tačiau šalyje brendo pokyčiai. Griuvus Berlyno sienai, neliko ir pogrindinės seminarijos, kurioje ruošėsi mokytis.
– Neturėjau aiškaus supratimo, kas vyksta mano gyvenime, – prisimena kun. Petras. – Todėl negalėjau ramiai kažko laukti ir pasyviai priimti gyvenimą. Prašiau Vyskupo, kad leistų mokytis Kauno kunigų seminarijoje. Pradėjau nuo antro kurso, o visus egzaminus išlaikęs baigiau mokslus per trejus metus.
Iškart po to 33-ejų kunigas išvažiavo į Romą, Šv. Alfonso akademiją, kur įgijo moralės teologijos daktaro diplomą. Grįžęs apsistojo Marijampolėje, tačiau vyskupijoje, kurioje buvo įšventintas į kunigus, pasiūlymų nesulaukė. Pusmetį dėstė seminarijoje, 7 metus – kolegijoje. Paskui 3 metai Gražiškių parapijoje.
– Gal ne visiems tiko atviras kalbėjimo būdas, gal neturėjimas baimės ką nors prarasti, gal kas kita, tačiau visada pasitikėjau Dievu ir Jo vedimu, – apie darbo niuansus kalba kunigas.

 

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

Keliautojas Maskvoje 1985 metais.

„Su tikėjimu galiu viską įveikti“
2008 m. kovo 8 d. P. Kanapka paskirtas Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonu.
– Viskas buvo krūmuose. Grindys grybo suėstos, stogai kiauri. Atrodė, kad ir bažnyčia vidury laukų, ir pati parapija tarsi pasmerktos sunykti. Buvusiai valdžiai nerūpėjo ir buvęs Tauro partizanų štabas, – pirmą įspūdį prisimena klebonas. – Kiekvienoje situacijoje aš visada galvoju – koks čia Dievo sumanymas? Jeigu mane paskyrė čia, vadinasi, taip Jo sumanyta. Ir kibau į darbus. Pradėjau nuo drenažo apie bažnyčią – vienas, tik 82 metų Albinas Kučinskas atėjo padėti. Buvo labai jautru, kai iš vakaro planavęs ateiti man į talką naktį žmogus išėjo…
„Buvęs klebonas perdavė 22 tūkst. litų, vėliau sužinota apie 60 tūkst. litų savivaldybės skirtų pinigų, paslėptų parapijos „Caritas“ kasoje“, – prisimena naujakurys. Darbai pajudėjo: per devynerius metus bažnyčioje ir klebonijoje pakeisti langai, uždengti stogai, nutiesti takai, įruoštas Visų Šventųjų parkas, kuriame kasmet pastatoma po skulptūrą: palaimintajam J. Matulaičiui, bažnyčios globėjai Švč. M. Marijai, Šv. Juozui, Šv. Petrui, Šv. Onai, šiemet bus pastatyta Šv. Marijai Magdalenai, sodinami šventųjų garbei skirti medžiai – jų dabar čia per 20.
Pasak klebono, Skardupių parapija išsiskiria iš kitų tuo, kad lankančiųjų bažnyčią nedaug, o aukos didelės, jau nekalbant apie gausų parapijiečių dalyvavimą talkose, ypač tvarkant parapijos plotus. Kasmet remia ir Valavičių bendrovė, neužmiršta ir Marijampolės blaivystės sąjūdis, nuolatinis palaikymas ateina iš seniūnijos. Be to, per 80 tūkst. litų surinkta platinant P. Kanapkos knygą „Dievo įsakymai – šviesa širdies akims“. Visi šie ir kiti geradarių pinigai investuoti į medžiagas. Didžiąją dalį juodo darbo klebonas sako nudirbęs pats. „Daug jėgų ir kantrybės pareikalauja santykiai su valdininkais. Ir dabar jau 15 mėnesių trunka pastangos sugrąžinti buvusiai klebonijai-naujokynui, kuriame buvo įkurtas partizanų štabas, jos vardą. Mat Registrų centre dėl jų darbuotojų klaidos, tyčinės ar netyčinės, pastatas įregistruotas kaip mokykla, todėl neįmanoma be papildomų nuostolių įsivesti elektros, kuri reikalinga iš apleisto namo rūsio pumpuoti nuolat besikaupiantį vandenį.“
– Mano visas kelias atrodo sudėtingai, bet su tikėjimu galiu viską įveikti. Aš vis dar mokausi – ruošiuosi tapti dvasinių pratybų vadovu, nes žmonių, kurie nori išmokti pažinti Dievo valią, visada bus. Pernai iš lotynų kalbos išverčiau dokumentą apie atlaidus „Atlaidų vadovas“.
Jaunystėje daug keliavęs kunigas dabar kelionių nesureikšmina: „Kiek grožio yra čia. Akys nepasotinamos. Reikia, kad keliavimas būtų prasmingas, pavyzdžiui, piligriminė kelionė. Matau užduotį – visa tai išgyventi Skardupiuose“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...
  • Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

    2021-03-17Imunologija – mokslas, o ne šiaip  pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)
    Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. – Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra ...
  • Kaip galime patys stiprinti imunitetą?

    2021-03-17
    (Sveikos gyvensenos specialistų patarimai) * Rinkimės natūralų maistą, venkime perdirbto. Jei yra galimybė, gaminkime maistą patys, valgykime daug šviežių daržovių, vaisių, raugintų produktų – taip gausime mineralų ir vitaminų. Valgykime ne per daug, tik tiek, kiek reikia organizmui, kad užtektų energijos. Mityboje turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų. Kai kurių specialistų manymu, verta įterpti 14–16 valandų protarpinį badavimą. * Gerkime vandenį, jis gyvybiškai mums reikalingas. Vanduo gali būti paskanintas citrina, mėta ar vaisiais. * Nevartokime pridėtinio cuk­raus. Cukrus silpnina organizmą, neteikia naudos. Mes gauname pakankamai gliukozės iš vaisių ir maisto. *Atsisakykime alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. * Imunitetui stiprinti labai svarbūs poilsis ir miegas. Stenkimės ...
  • Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas

    2021-03-17
    (Mokslininkų požiūris) Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms. Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar. Imunologų veiklos sritys Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines ...
  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...
  • Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

    2021-03-13Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
    Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos ...
  • Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą

    2021-03-11Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą
    …Rinkimų apylinkėms užsidarius ir po kelių valandų ėmus į viešumą plaukti preliminariems balsavimo rezultatams, dar rinkimų kampanijos pradžioje Seimo nario kostiumą mintyse prisimatavęs Matas į partijos rinkimų štabą susirinkusiems bičiuliams savo nerimo stengėsi nerodyti. „Viskas bus gerai, pamatysit, – nežinia ką ramindamas – akių nuo kompiuterio neatitraukiantį štabo vadovą, ant pastarojo peties tiesiog užgulusią sekretorę ar save – pareiškė naujasis šio partijos skyriaus vedlys į Seimą. – Už mane balsuos visas miestas, galite būti ramūs, pamatysit. Jūs gi mane žinote – jeigu bent kiek būčiau abejojęs pergale, tikrai tokiam iššūkiui nebūčiau pasirašęs. Daug dėl to dirbau ir su kuo mieste ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...