Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

(Sesers Juozapos istorija)

„Ar galite mesti vienuolės darbą?“ – paklausė vaikai kartą sesers Juozapos.

„Ar galite mesti vienuolės darbą?“ – paklausė vaikai kartą sesers Juozapos.

Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė.
Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas.

Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė
Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji.
Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir tapti vienuole. „Kai manęs klausia, kur išsiskleidė pašaukimas – aš atsakau „Akropoly“. Buvau ten su vienuole seserimi Inga, gėrėme arbatą. Ji staiga sako: „Ko lauki?“ Suvokiau, kad tas laikas yra dabar. Inga tada jau buvo vienuolė, ji ir parodė man vienuolystės grožį. Beje, dabar ji yra mūsų vienuolyno motina, generalinė vyresnioji“, – prisiminimais dalijosi sesuo Juozapa.
Taip 2007 metais, būdama Vilniaus universiteto trečiakursė, įstojo į vienuolyną, bet tėvams apie tai nepasakė 9 mėnesius. Kol studijavo, buvo kandidatė, kai baigė ir būdama 22 metų atvyko į Marijampolę, dvejus metus buvo novicija. Po to duoti pirmieji įžadai. Ir štai pernai davė amžinuosius įžadus. Kovo 18 d. seseriai Juozapai suėjo 30 metų. Beje, šv. Juozapas yra jos globėjas, jo vardo diena yra kovo 19-oji, todėl sesuo ir pasirinko tokį vienuolišką vardą.
„Dabar jau gyvensiu taip visą amžių. Iš tiesų, mes per daug susitelkę į išėjimus. Nepatiko ir išėjo. Vienas 55 metus susituokęs diedukas kartą sakė: „Šimtą kartų galėjai išeiti, bet kur eiti ir ko – gyveni ir gyvenk.“ Laisvė atnešė ir blogų dalykų – negalime įsipareigoti, nepajėgiame pasirinkti. Ir aš kažkada maniau, kad amžinų įžadų negalėsiu duoti, bet atėjo branda ir labai džiaugiuosi. Žinau, kad vienuolės visą gyvenimą bus mano sesės“, – sako sesuo Juozapa.
Šventosios Šeimos seserų vienuolijos vienuolės gyvena keturiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir Marijampolėje. Čia gyvena apie 15 seserų. Šios vienuolijos gyvenimo modelis – šeima. Vienuolės gyvena mažomis bendruomenėmis po 3–5. „Kaip visi normalūs žmonės visos namie viską darome, visos turime darbus. Niekas mūsų neišlaiko, gyvename iš algų. Ir žinokit, niekas neaukotų vienuolių išlaikymui su tokiais visuomenės išpuoliais.“

Kai atsisakai būti kaip visi
Visuomenės puolimas juntamas dėl to, kad atsisakai būti kaip visi, pasirenki būti skaistume.
„Mūsų visuomenėje labai daug stereotipų. Man sako: „Ir jauna, ir graži, kaip tau taip nepasisekė, kad tapai vienuole?“. Siutina tas lietuvių negyvenimas savo gyvenimo ir kišimasis į kitų. Ypač mažesniame mieste kas trečias jaučia pareigą paaiškinti, ką galvoja apie vienuoles. Jei nukrenti gatvėje, niekas nemato arba apsimeta, kad nemato, o kai eini su skara ar kokiais ryškiais sportbačiais – visi pamato ir pakomentuoja. Ir apie įžadus kalba: „Kokia tu vargšė, tiek daug atsisakei“. Bet kai tuokiesi, irgi atsisakai visų kitų vyrų – bent jau taip turėtų būti. Aš atsisakiau lygiai tiek pat, tik tuo vienu daugiau“, – ironizuoja vienuolė.
Kai davė pernai lapkričio mėnesį amžinuosius įžadus, Bazilikoje buvo didelė šventė, prisirinko daug jos draugų – sesers Juozapos suburtos jaunimo bendruomenės narių. „Kai man užmovė žiedą, aš nesusivaldžiau ir pakėliau ranką, norėjau parodyti jį vaikams. Jie šaukė, plojo, džiaugėsi“, – prisimena vienuolė.
Labai teisingą klausimą sesuo Juozapa užduoda kritikams ir smerkėjams: „Kam turiu ką įrodinėti, kad gerai kažką darau, kas man tinkama? Tu pasirenki gyvenimą, kuri jį laisvai, nes esi laisvas. Niekam nekenki ir dar sukuri pridėtinį gėrį.“ O kodėl žmonės sunkiai renkasi dabar dvasinius pašaukimus? Nes nėra akcentuojama tai, ką tu gauni, o tik tai, ko netenki. „Atsiveria gyvenimas, kai pasirenki laisvai. Aš laisvai pasirinkau, to net mano tėvai nesupranta, nes jie nėra tikintys.“
O dar ta mūsų baimė išsiskirti, prisiimti atsakomybę. Tai sutrukdo padaryti gerą darbą, pagelbėti kitam. „Ką pagalvos, jei pakelsi šiukšlę, padėsi nukritusiam. Šitą baimę matau ir jaunimo akyse. Vaikus siaubas ištinka, ką apie juos pagalvos, todėl negali pranešti ir apie patyčias, smurtą. Bet kurti geresnį gyvenimą čia tik taip ir įmanoma. Baisu, kad esame tiek nusigyvenę, jog žmogus nustemba, susigraudina, jeigu sulaukia pagalbos ar paramos“, – patirtimi dalijasi moteris.

„Esu jaunimo ugdytoja“
Sesuo Juozapa papasakojo, kaip ėmėsi darbo su jaunimu: „Ilgai svarsčiau, ką rinktis, kad gyvenimas būtų prasmingas. Sugalvojau, kad noriu vyro ir 5 vaikų, melsdavausi, kad tai išsipildytų. Paskui skaitydama Evangeliją radau: „Kas iš jūsų dėl manęs paliks viską – gaus šimteriopai“. Supratau, gausiu 500 vaikų, pajutau, jog turiu pašaukimą būti visų vaikų seserimi, motina, drauge.“
Vienuolė sukūrė jaunimo bendruomenę „Dievo karalystė čia pat“, kur dalyvauja apie 50 jaunuolių. „Kai kūriau prieš 4 metus, tikslas buvo sukurti vietą, kur paaugliai būtų saugūs augti ir bręsti, pažinti savo galimybes, mokytis dovanoti save kitiems, mokytis kurti sveikus, saugius santykius. Kitas tikslas buvo padėti patirti Dievo tikrovę: kaip Jis veikia, kur Jis yra gyvenime, kad Jis yra draugas. Dabar esu jaunimo ugdytoja, neformaliojo ugdymo organizatorė.“
Su vaikais sesuo Juozapa susipažįsta per katechezę, o paskui kai kurie iš jų įsitraukia į bendruomenės veiklą. Viena sritis – socialiniai projektai, su seneliais ir vaikų namuose. „Jaunimas mokosi būti socialiai jautrus. Mokykla, deja, to nemoko, ten išmokoma konkuruoti, pralenkti kitus, lipti per galvas, būti pirmu, nes tik tada esi šaunus. O mes mokome pasilenkti prie silpnesnio, padėti, užjausti.“ Kita kryptis – religinė: rekolekcijos, susikaupimo dienos, evangelizacijos mokykla.

Sunku pasverti darbą ir rezultatus
Toks jau tas ugdymas – rezultatus pamatyti sunku ir tai nevyksta greitai.
„Dabar jaunimas mažai save pažįsta realiai. Jie tik žino klišes apie save: kas turi būti, ką turi mėgti, ką privalo veikti.“ Tai sesuo Juozapa patyrė bendraudama su jaunimu. „Liūdina, kai matau, kad vaikai nežino, jog jie geri. Jiems nepasakė, nepatyrė iš suaugusiųjų, kad yra gražūs, gabūs ir geri. Jie mano, kad turi tos meilės kažkaip nusipelnyti. Klaiku tai, kad jie neturi gyvenimo džiaugsmo, ir mes su ta konkurencija iš jų tai pavogėme. Aš jiems sakau: „Atsipalaiduokite, džiaukitės gyvenimu, šviečiančia saulė. Nesikamuokit taip dėl tų mokslų, gerų pažymių.“
Pas mus klesti sėkmės kultūra: vertingas esi tik tada, jei sėkmingas. Taip ir iš žiniasklaidos atrodo. Tos varžybos jau nuo darželio prasideda ir labai gadina vaikams gyvenimą. O paaugliai šeimoje ir mokykloje turi patirti, jog gali klysti ir nebus atstumti. Jeigu neleidžiama klysti, tada tampama lėlytėmis, kurios yra tokios, kaip kitiems reikia ir kitiems patogu. Neklysdami, nebandydami negalime rasti savo tikrojo kelio.
Sesuo Juozapa pastebi, kad turime labai mažai tikrų ugdytojų, mokytojų iš pašaukimo, kurie kuria santykį su mokiniu, o ne komanduoja. „Klausiu vaikų, kiek tikrų mokytojų yra jų mokyklose. Randa vieną du, ne daugiau. Tai tokie pedagogai, su kuriais vaikai jaučiasi gerai, gerbia juos, nes šie normaliai bendrauja. Dauguma mokytojų motyvacijai naudoja gąsdinimą, kad neišlaikys egzaminų, neįstos ir tada eis griovių kasti…“
Daug gražių žodžių išgirdau iš jos lūpų apie jaunimą – koks gabus, geras, gražus, tik bėda, kad to nežino, nuvertina save. Sesuo Juozapa taip gali kalbėti, nes turi dovaną išklausyti. Žmonės jai atsiveria.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...