Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje...

Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje darbuotojai. Iš kairės šalia moterų sėdi Oskaras Milašius, Petras Klimas, Kajetonas Dobkevičius.

Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje darbuotojai. Iš kairės šalia moterų sėdi Oskaras Milašius, Petras Klimas, Kajetonas Dobkevičius.

Tai Petro Klimo žodžiai, apibūdinantys būtinybę kurti institucijas, kurios jaunai Lietuvos valstybei atstovautų tarptautiniu lygiu. „Tautai atgyjant savo krašte, kurs ilgą laiką buvo kitų tautų valdomas, ir norint atsiriboti nuo jų savarankiškai gyvatai, santykių tvarkymas ne tik su kaimynais, bet ir su visomis kitomis valstybėmis darosi labai svarbiu uždaviniu. Lietuvai teko nepaliaujamai grumtis ir su vokiečiais, ir su lenkais, ir su rusais. Lygiagrečiai teko ieškoti pritarimo ir pripažinimo naujos valstybės atsiradimui platesnėje internacionalinėje šeimoje. Tai buvo pirmosios mūsų užsienio reikalų ministerijos rūpestis. (…)
Darbininkų tada buvo nedaug, pasiruošimo dar mažiau, bet niekada mano karjeroje aš nemačiau tokio pasišventimo ir tokio darnaus pasitikėjimo, susiklausymo. Dirbome prieš kits kitą nesididžiuodami, nesivaržydami tarpusavyje. Visi mokėmės dirbti ir gyvenome lygiai, be komforto, be pramogų, be kategorijų. Algos buvo skurdžios, bet ir tos ilgus mėnesius nebuvo išmokamos. Avansus ėmėme iš Pasų skyriaus pajamų. Nežiūrėjome nė valandų. Nepalaužiamas tikėjimas ateitim konservavo sveikatą ir teikė drąsos.
1920 m. pradžioje bolševikų Rusija, iš visų pusių suspausta intervencijos, pradėjo naują politiką. Jie sumanė visiems siūlyti taiką. Estai pirmieji tą pasiūlymą priėmė. Voldemaras „mandrinosi“ ir delsė. Ta proga jis pasidarė sąjungininkų žmogus ir įtikinėjo pirma reikiant jų atsiklausti. Estų pavyzdys užkrėtė visuomenę. Pavasarį jau nebuvo kaip išsisukinėti. Seimas viską forsavo. Pasiūlymas buvo priimtas dar prieš jam susirenkant. Aš patekau į Delegaciją, kurios pirmininku apsiėmė būti Naruševičius.
Skubomis susiruošėme sugraibę etnografinę ir ekonominę medžiagą. Praktiškas Naruševičius prie Delegacijos prisegė dar visą vagoną maisto (daugiausia jo paties užpirktų Paryžiuje amerikoniškų konservų). Važiavome neabejodami laimėsią. Matėme prieš save milžiną ištįžusį, išdrikusį, be ragų. Be to, visą Europą turėjome užnugaryje.

Bronė Klimienė su vaikais Egle ir Petru Paryžiuje 1931 metais.

Bronė Klimienė su vaikais Egle ir Petru Paryžiuje 1931 metais.

(…) Maskvoje reikėjo nieko nelaukiant steigti pasiuntinybę. Bet nelengva buvo surasti kandidatus. Niekas tada nenorėjo būti tame bolševikų rojuje. Naruševičius, pats save gelbėdamas, pasiūlė Baltrušaitį, kurs jau buvo „apsipratęs“ ir rasit vienas begalėjo sutikti su tokia „šuns vieta“. Neapsiriko. Baltrušaitis įaugo į diplomatą, net prašmatnesnį už kitus. Jis vienas tegalėjo anglams, amerikiečiams ir prancūzams išaiškinti bolševikų paslaptis ir kultūringam žmogui neįmanomus keistumus“. (Šis P. Klimo prisiminimų pluoštelis išspausdintas 1989 m. „Santaroje“).
Nors P. Klimas ir buvo jauniausias tarp signatarų, bet buvo pagrindinis diplomatinės tarnybos kūrėjas – nors daug dirbo, ministru netapo (šį postą, kaip ir kitus, dalijosi partijų atstovai…). Šiam darbui jis tarsi buvo gimęs (tai pabrėždavo dažnas jį pažinęs) ir iš tiesų skyrė visas savo jėgas ir laiką. Mokėjo lenkų, vokiečių, rusų kalbas, vėliau išmoko italų, prancūzų, daug žinojo ir sugebėjo tartis bei derėtis.

Pirmasis krikštas – 1919 m. Paryžiaus taikos konferencija. („Europa!!! Ji nebuvo nei tokia supuvusi, nei tokia svajinga. Bet ji sugebėjo savo amžių prakaitą sutausoti ir gamtoje, ir paminkluose. O žmonės – tie patys, ar jie puošeivos, ar skarmaluoti… tik jie be galo gerbia savo protėvius ir savo senovę, ne kaip rytų klajokliai, kuriems nieko nėra šventa… Toks mano pirmas įspūdis“, – rašo atsiminimuose. Ironiškai priduria: „Ir Kušliškių aviganis čia atvyko revizituoti Napoleono!“ ) Tai buvo nelengva – parodyti ir įrodyti, kad jauna Lietuvos valstybė gyvuoja. Paryžiuje jiems talkino lietuvių kilmės prancūzų poetas, Lietuvos patriotas, nors ir nemokėjęs lietuviškai, Oskaras Milašius. Prancūzų diplomatai stebėdavosi, gaudami tobulai prancūziškai parašytus Lietuvos delegacijos raštus…

Čia tik keletas leidinių, kurie saugomi Kalvarijos bibliotekoje...

Čia tik keletas leidinių, kurie saugomi Kalvarijos bibliotekoje…

1923 m. rudenį P. Klimas ėmė kurti Lietuvos atstovybę Romoje, o netrukus turėjo vadovauti atstovybei Paryžiuje, kuris buvo tapęs bene svarbiausiu diplomatijos centru. Čia jis su šeima (1922 m. gimė dukra Eglė, 1930 m. sūnus Petras) gyveno iki pat karo. Lietuvos diplomatai Paryžiuje nuveikė labai daug, negalima nuvertinti ir O. Milašiaus indėlio (beje, jis ir P. Klimui, ir Lietuvai išpranašavo būsimus skaudžius įvykius, kurių dauguma iš tiesų išsipildė). Kaip vėliau rašė P. Klimas, mūsų kontrpropaganda buvo gana veiksminga, nes padori, kultūringa, todėl daugelis prancūzų patikėjo, kad lietuviai tikrai lenkus „mylėtų, jeigu šie nesibrautų į jų daržą“. Ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai suaktyvėjo: šimtai mūsų studentų mokėsi Paryžiuje ir kituose miestuose, daugelyje mūsų gimnazijų pradėta dėstyti prancūzų kalba…

Artėjant karui, Lietuvos atstovai Vakaruose – Bronius Balutis, P. Klimas ir Stasys Lozoraitis – siūlė valdžiai pasirengti tęsti valstybės darbą okupacijos sąlygomis, tačiau iš Kauno pritarimo nesulaukė. 1940 m. birželį vokiečiai įžengė į Pary­žių, o raudonoji armija užplūdo Lietuvą.
Net ir dirbdamas sunkų diplomato darbą, P. Klimas neapleido Lietuvos istorijos studijų: rengė daktaro disertaciją, kurį laiką dėstė besikuriančiame Kauno universitete, parašė ne vieną istorinę knygą, parengė skyrių apie nepriklausomą Lietuvą Adolfo Šapokos redaguojamai „Istorijai“. Būdamas Italijoje, Prancūzijoje jis surinko kelių tūkstančių tomų istorinę biblioteką su daugybe žemėlapių. Tai buvo medžiaga didžiulei Lietuvos istorijai, kurią tikėjosi parašyti. Deja…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2018 metais buvo įregistruota 141 gyventojas susirgęs vėžiu, 2019-aisiais – 153, 2020-aisiais, išbraukus karantino mėnesius dėl COVID-19 pandemijos – 107. Galima ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...