Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Aurimas Didžbalis: „Dar turiu ko siekti“

Iš Marijampolės savivaldybės, Opšrūtų kaimo (Igliaukos sen.), kilęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis visai neseniai, vos prieš dvi savaites, Splite (Kroatija) vykusiame Europos čempionate, Lietuvai vėl iškovojo medalį.

Po tokių akimirkų A. Didžbalis gerbėjus mėgsta nudžiuginti savo firminiu salto.

Po tokių akimirkų A. Didžbalis gerbėjus mėgsta nudžiuginti savo firminiu salto.

Sieks tauriausio apdovanojimo
Svorio kategorijoje iki 94 kg varžęsis 25 metų Aurimas išrovė 181 kg ir pasiekė geriausią rezultatą tarp visų dalyvių. Stūmimo rungtyje atletas įveikė 205 kg ir šioje rungtyje liko ketvirtas. Tačiau dvikovėje surinkti 386 kg A. Didžbaliui garantavo bronzos medalį.
„Tai stiprybę liudijantis laimėjimas ir pats geriausias atpildas už kantrų darbą“, – prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, pasveikinusi Aurimą su iškovota bronza sakė mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė A. Didžbaliui dėkojo, kad jis garbingai atstovauja Lietuvai ir įkvepia visus išdidžiai tarti mūsų šalies vardą, o paskui palinkėjo sėkmės ir pergalingų akimirkų ateityje. Tuo tarpu sporto istorijos žinovai mūsų kraštietį jau tituluoja Lietuvos sporto istorijoje geriausiu sunkiaatlečiu. Mat būtent Aurimas 2014-aisiais tapo pirmuoju Lietuvos sunkiaatlečiu, laimėjusiu medalį Pasaulio sunkiosios atletikos čempionate. Dvikovėje 399 kilogramus iškėlęs, o rovimo rungtyje 185 kg sveriančią štangą išrovęs A. Didžbalis tąsyk Kazachstane iškovojo bronzos ir mažąjį sidabro medalius.
Aurimui priklauso ir pirmąjį olimpinį medalį Lietuvai iškovojusio sunkiaatlečio titulas. Praėjusių metų vasarą Rio de Žaneire vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse A. Didžbalis išrovė 177 kg, išstūmė 215 kg ir Lietuvai pelnė bronzos medalį.
Mūsų kraštiečiui ta olimpinė bronza ypač brangi – tarsi kompensacija už prarastą galimybę startuoti 2012 m. olimpinėse žaidynėse Londone ir akivaizdus įrodymas, kad tąkart kilęs dopingo skandalas, Aurimo žodžiais tariant, buvo kažkokia nesąmonė, protu nepaaiškinamas ir su realybe prasilenkiantis įvykis. „Dabar stengiuosi apie tai negalvoti, – 2014-aisiais duodamas interviu „Suvalkiečiui“ apie 2012 m. įvykius yra sakęs A. Didžbalis. – Tiesiog užverčiau tą lapą ir žiūriu į priekį.“
Kaip matome, tokia taktika pateisino lūkesčius. Aurimas tapo ne tik Pasaulio čempionato prizininku, bet ir olimpinės bronzos laimėtoju. O dabar visos jo mintys – jau šiais metais JAV, Kalifornijoje, rengiamame Pasaulio sunkiosios atletikos čempionate ir 2020 m. Japonijoje, Tokijuje, vyksiančiose XXXII vasaros olimpinėse žaidynėse. „Dar ne visų prabų medaliai kabėjo ant mano kaklo, – šypsosi A. Didžbalis. – Taigi, dar turiu ko siekti“.

 

Irena ir Ričardas Didžbaliai prieš Velykas namuose sulaukę Aurimo Marijampolėje drauge su juo aplankė sūnaus mėgstamas vietas, tarp jų ir Poezijos parką.

Irena ir Ričardas Didžbaliai prieš Velykas namuose sulaukę Aurimo Marijampolėje drauge su juo aplankė sūnaus mėgstamas vietas, tarp jų ir Poezijos parką.

Užgriuvęs dėmesys nevargina
Taip jau sutapo, kad vos tik pasibaigus Splite vykusiam Europos čempionatui Aurimui pavyko ištrūkti iš Klaipėdoje besitreniruojančios Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės ir švęsti šv. Velykų parvažiuoti į tėviškę. Šios viešnagės metu susitikęs su „Suvalkiečiu“ sunkiaatletis neslėpė, kad į Marijampolę ir tėvų namus jis grįžta retai, tik per didžiąsias šventes. „Jau esu klaipėdietis“, – sakė prieš aštuonerius metus mieste prie Baltijos savo gyvenimo uostą radęs sportininkas. Tiesą sakant, ir patys klaipėdiečiai A. Didžbalį jau seniai laiko uostamiesčio gyventoju. Praėjusių metų pabaigoje Aurimas jau penktą kartą buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku ir uostamiestyje yra išties populiarus žmogus. Dažnas klaipėdietis pasaulio, olimpiados ir Europos prizininką išvydęs gatvėje su juo sveikinasi, kalbina, prašo autografų. O po sėkmingo starto Rio de Žaneire pažinti A. Didžbalį pradėjo ir sportu besidomintys kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Štai, pavyzdžiui, po olimpiados vienoje Prienų degalinėje Aurimą pažino ir pasveikino čia užsukusi didelė grupė baikerių, Klaipėdos–Vilniaus magistralėje – joje patruliavę Kelių policijos pareigūnai.
„Aplinkinių dėmesys manęs nevargina, – sako A. Didžbalis. – Tačiau aš suprantu, kad tai yra tarsi įpareigojimas siekti dar daugiau ir pateisinti visų tų žmonių lūkesčius. Kita vertus – džiaugiuosi, kad populiarėja pati sporto šaka, kad savo darbo rezultatais gali pasidžiaugti mano pirmasis treneris Alvydas Kirkliauskas ir šalies sunkiaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas. Kiekvienas treneris nori ir stengiasi, kad jo auklėtiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų. Jie tarsi skulptoriai, bandantys iš tavęs nulipdyti gerą atletą.“

 Pirmasis Aurimo treneris A. Kirkliauskas džiaugiasi, kad buvęs jo auklėtinis tapo geriausiu Lietuvos sunkiaatlečiu.

Pirmasis Aurimo treneris A. Kirkliauskas džiaugiasi, kad buvęs jo auklėtinis tapo geriausiu Lietuvos sunkiaatlečiu.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas šiuo metu Klaipėdoje treniruoja dar vieną buvusį A. Kirkliausko auklėtinį – Europos čempionatų prizininką Žygimantą Stanulį.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas šiuo metu Klaipėdoje treniruoja dar vieną buvusį A. Kirkliausko auklėtinį – Europos čempionatų prizininką Žygimantą Stanulį.

 

Olimpiečio namai – sporto centro bendrabutis
Pas pirmąjį trenerį Alvydą Kirkliauską Aurimą nuvedė dėdė Arūnas, tėvo brolis. Jis pastebėjo, kad į paauglystės amžių įžengęs sūnėnas yra stiprus ir atkaklus.
Netrukus paaiškėjo, kad dėdės įžvalgos buvo tikslios. Pradėjęs treniruotis Aurimas ėmė siekti vis geresnių rezultatų, gerino Lietuvos rekordus. 2007 m. A. Didžbalis jau startavo jaunučių iki 17 metų Europos čempionate ir užėmė 11 vietą. Dar po metų trenerio A. Kirkliausko auklėtinis jau laimėjo Europos sidabrą, o 2009-ųjų vasarą sulaukė kvietimo persikelti treniruotis į Klaipėdą, pas Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės vyr. trenerį Bronislavą Vyšniauską.
Apžvelgdamas jau nueitą kelią dabar Aurimas teigia, kad iki 2009–2010 metų treniruodamasis darė tai, kas jam patiko, ir krovėsi savo, kaip sunkiaatlečio, bagažą. Vėliau, padedamas trenerio, sportininkas ėmė stengtis išgryninti tai, ką jau buvo pasiekęs. Tai – jau rutina dvelkiantis darbas, kuriame siekiant rezultato labai svarbu disciplina ir atkaklumas. Būtent dėl disciplinos ir jau įprastos darbotvarkės Aurimas, kaip ir 2009-aisiais, su rinktinės draugais tebegyvena Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės sporto bazėje, nors galėjo panaudojęs šalies Vyriausybės už olimpinę bronzą skirtą premiją Klaipėdoje įsigyti atskirą butą. „Kol kas nenoriu nieko keisti, – teigia A. Didžbalis. – Be to, manau, kad vienam tiesiog būtų ganėtinai liūdna. Juolab kad ir draugės dar neturiu – nėra kada susirasti.“

 

Po sėkmingų varžybų – padėkos Mišios
Vertindamas savo pasirodymą prieš dvi savaites Kroatijoje vykusiame Europos čempionate A. Didžbalis teigė, kad neliūdi, jog iškovojo tik bronzą. „Tai buvo pirmasis šiais metais tarptautinis startas, tad aš šiemet dar turėsiu galimybių siekti maksimalaus rezultato, – sakė Aurimas. – Splite tiesiog per daug jėgų išnaudojau prieš finalines kovas. Sporte, varžybų metu, lemti rezultatus gali ir priešininkų taktika bei strategija. O Splite buvo labai daug strateguojama apgaulingais svoriais ir skaičiais. Todėl ir sakau, kad „geriau žvirblis saujoj, nei briedis lankoj“.
Paklaustas, ar prieš atsakingas varžybas mintimis neprašo Dievo pagalbos, geriausias šalies sunkiaatletis neslepia, kad apie Aukščiausiojo paramą jis dažniausiai mąsto dar pasirengimo varžyboms metu, o po sėkmingų varžybų nepamiršta ištarti: „Ačiū Dievui!“
Aurimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė turi seną tradiciją po sėkmingų varžybų Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos bažnyčioje užsakyti Mišias. Formalumais, anot A. Didžbalio, paprastai pasirūpina rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas, o Mišiose dalyvauja visa komanda.

 

Sėkmingi startai populiarina sporto šaką
Pasakodamas įspūdžius apie Rio de Žaneiro vasaros olimpiadą ir joje iškovotą bronzą, A. Didžbalis pasidžiaugė, kad sėkmingas jo startas olimpiadoje į Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centrą pritraukė daug šia sporto šaka susidomėjusio jaunimo. Be to, po olimpiados, Aurimo teigimu, sunkiaatlečiams buvo padidintas finansavimas, Klaipėdoje pajudėjo pasiruošimo naujojo miesto sporto centro statybos darbai, o rinktinės vyr. treneris ir Aurimas, populiarindami sunkiąją atletiką, aplankė daug Klaipėdos mokyklų. Tokį pat turą drauge su pirmuoju savo treneriu A. Kirkliausku A. Didžbalis sako norėtų surengti ir Marijampolėje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...