Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Aurimas Didžbalis: „Dar turiu ko siekti“

Iš Marijampolės savivaldybės, Opšrūtų kaimo (Igliaukos sen.), kilęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis visai neseniai, vos prieš dvi savaites, Splite (Kroatija) vykusiame Europos čempionate, Lietuvai vėl iškovojo medalį.

Po tokių akimirkų A. Didžbalis gerbėjus mėgsta nudžiuginti savo firminiu salto.

Po tokių akimirkų A. Didžbalis gerbėjus mėgsta nudžiuginti savo firminiu salto.

Sieks tauriausio apdovanojimo
Svorio kategorijoje iki 94 kg varžęsis 25 metų Aurimas išrovė 181 kg ir pasiekė geriausią rezultatą tarp visų dalyvių. Stūmimo rungtyje atletas įveikė 205 kg ir šioje rungtyje liko ketvirtas. Tačiau dvikovėje surinkti 386 kg A. Didžbaliui garantavo bronzos medalį.
„Tai stiprybę liudijantis laimėjimas ir pats geriausias atpildas už kantrų darbą“, – prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, pasveikinusi Aurimą su iškovota bronza sakė mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė A. Didžbaliui dėkojo, kad jis garbingai atstovauja Lietuvai ir įkvepia visus išdidžiai tarti mūsų šalies vardą, o paskui palinkėjo sėkmės ir pergalingų akimirkų ateityje. Tuo tarpu sporto istorijos žinovai mūsų kraštietį jau tituluoja Lietuvos sporto istorijoje geriausiu sunkiaatlečiu. Mat būtent Aurimas 2014-aisiais tapo pirmuoju Lietuvos sunkiaatlečiu, laimėjusiu medalį Pasaulio sunkiosios atletikos čempionate. Dvikovėje 399 kilogramus iškėlęs, o rovimo rungtyje 185 kg sveriančią štangą išrovęs A. Didžbalis tąsyk Kazachstane iškovojo bronzos ir mažąjį sidabro medalius.
Aurimui priklauso ir pirmąjį olimpinį medalį Lietuvai iškovojusio sunkiaatlečio titulas. Praėjusių metų vasarą Rio de Žaneire vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse A. Didžbalis išrovė 177 kg, išstūmė 215 kg ir Lietuvai pelnė bronzos medalį.
Mūsų kraštiečiui ta olimpinė bronza ypač brangi – tarsi kompensacija už prarastą galimybę startuoti 2012 m. olimpinėse žaidynėse Londone ir akivaizdus įrodymas, kad tąkart kilęs dopingo skandalas, Aurimo žodžiais tariant, buvo kažkokia nesąmonė, protu nepaaiškinamas ir su realybe prasilenkiantis įvykis. „Dabar stengiuosi apie tai negalvoti, – 2014-aisiais duodamas interviu „Suvalkiečiui“ apie 2012 m. įvykius yra sakęs A. Didžbalis. – Tiesiog užverčiau tą lapą ir žiūriu į priekį.“
Kaip matome, tokia taktika pateisino lūkesčius. Aurimas tapo ne tik Pasaulio čempionato prizininku, bet ir olimpinės bronzos laimėtoju. O dabar visos jo mintys – jau šiais metais JAV, Kalifornijoje, rengiamame Pasaulio sunkiosios atletikos čempionate ir 2020 m. Japonijoje, Tokijuje, vyksiančiose XXXII vasaros olimpinėse žaidynėse. „Dar ne visų prabų medaliai kabėjo ant mano kaklo, – šypsosi A. Didžbalis. – Taigi, dar turiu ko siekti“.

 

Irena ir Ričardas Didžbaliai prieš Velykas namuose sulaukę Aurimo Marijampolėje drauge su juo aplankė sūnaus mėgstamas vietas, tarp jų ir Poezijos parką.

Irena ir Ričardas Didžbaliai prieš Velykas namuose sulaukę Aurimo Marijampolėje drauge su juo aplankė sūnaus mėgstamas vietas, tarp jų ir Poezijos parką.

Užgriuvęs dėmesys nevargina
Taip jau sutapo, kad vos tik pasibaigus Splite vykusiam Europos čempionatui Aurimui pavyko ištrūkti iš Klaipėdoje besitreniruojančios Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės ir švęsti šv. Velykų parvažiuoti į tėviškę. Šios viešnagės metu susitikęs su „Suvalkiečiu“ sunkiaatletis neslėpė, kad į Marijampolę ir tėvų namus jis grįžta retai, tik per didžiąsias šventes. „Jau esu klaipėdietis“, – sakė prieš aštuonerius metus mieste prie Baltijos savo gyvenimo uostą radęs sportininkas. Tiesą sakant, ir patys klaipėdiečiai A. Didžbalį jau seniai laiko uostamiesčio gyventoju. Praėjusių metų pabaigoje Aurimas jau penktą kartą buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos sportininku ir uostamiestyje yra išties populiarus žmogus. Dažnas klaipėdietis pasaulio, olimpiados ir Europos prizininką išvydęs gatvėje su juo sveikinasi, kalbina, prašo autografų. O po sėkmingo starto Rio de Žaneire pažinti A. Didžbalį pradėjo ir sportu besidomintys kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Štai, pavyzdžiui, po olimpiados vienoje Prienų degalinėje Aurimą pažino ir pasveikino čia užsukusi didelė grupė baikerių, Klaipėdos–Vilniaus magistralėje – joje patruliavę Kelių policijos pareigūnai.
„Aplinkinių dėmesys manęs nevargina, – sako A. Didžbalis. – Tačiau aš suprantu, kad tai yra tarsi įpareigojimas siekti dar daugiau ir pateisinti visų tų žmonių lūkesčius. Kita vertus – džiaugiuosi, kad populiarėja pati sporto šaka, kad savo darbo rezultatais gali pasidžiaugti mano pirmasis treneris Alvydas Kirkliauskas ir šalies sunkiaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas. Kiekvienas treneris nori ir stengiasi, kad jo auklėtiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų. Jie tarsi skulptoriai, bandantys iš tavęs nulipdyti gerą atletą.“

 Pirmasis Aurimo treneris A. Kirkliauskas džiaugiasi, kad buvęs jo auklėtinis tapo geriausiu Lietuvos sunkiaatlečiu.

Pirmasis Aurimo treneris A. Kirkliauskas džiaugiasi, kad buvęs jo auklėtinis tapo geriausiu Lietuvos sunkiaatlečiu.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas šiuo metu Klaipėdoje treniruoja dar vieną buvusį A. Kirkliausko auklėtinį – Europos čempionatų prizininką Žygimantą Stanulį.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas šiuo metu Klaipėdoje treniruoja dar vieną buvusį A. Kirkliausko auklėtinį – Europos čempionatų prizininką Žygimantą Stanulį.

 

Olimpiečio namai – sporto centro bendrabutis
Pas pirmąjį trenerį Alvydą Kirkliauską Aurimą nuvedė dėdė Arūnas, tėvo brolis. Jis pastebėjo, kad į paauglystės amžių įžengęs sūnėnas yra stiprus ir atkaklus.
Netrukus paaiškėjo, kad dėdės įžvalgos buvo tikslios. Pradėjęs treniruotis Aurimas ėmė siekti vis geresnių rezultatų, gerino Lietuvos rekordus. 2007 m. A. Didžbalis jau startavo jaunučių iki 17 metų Europos čempionate ir užėmė 11 vietą. Dar po metų trenerio A. Kirkliausko auklėtinis jau laimėjo Europos sidabrą, o 2009-ųjų vasarą sulaukė kvietimo persikelti treniruotis į Klaipėdą, pas Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės vyr. trenerį Bronislavą Vyšniauską.
Apžvelgdamas jau nueitą kelią dabar Aurimas teigia, kad iki 2009–2010 metų treniruodamasis darė tai, kas jam patiko, ir krovėsi savo, kaip sunkiaatlečio, bagažą. Vėliau, padedamas trenerio, sportininkas ėmė stengtis išgryninti tai, ką jau buvo pasiekęs. Tai – jau rutina dvelkiantis darbas, kuriame siekiant rezultato labai svarbu disciplina ir atkaklumas. Būtent dėl disciplinos ir jau įprastos darbotvarkės Aurimas, kaip ir 2009-aisiais, su rinktinės draugais tebegyvena Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės sporto bazėje, nors galėjo panaudojęs šalies Vyriausybės už olimpinę bronzą skirtą premiją Klaipėdoje įsigyti atskirą butą. „Kol kas nenoriu nieko keisti, – teigia A. Didžbalis. – Be to, manau, kad vienam tiesiog būtų ganėtinai liūdna. Juolab kad ir draugės dar neturiu – nėra kada susirasti.“

 

Po sėkmingų varžybų – padėkos Mišios
Vertindamas savo pasirodymą prieš dvi savaites Kroatijoje vykusiame Europos čempionate A. Didžbalis teigė, kad neliūdi, jog iškovojo tik bronzą. „Tai buvo pirmasis šiais metais tarptautinis startas, tad aš šiemet dar turėsiu galimybių siekti maksimalaus rezultato, – sakė Aurimas. – Splite tiesiog per daug jėgų išnaudojau prieš finalines kovas. Sporte, varžybų metu, lemti rezultatus gali ir priešininkų taktika bei strategija. O Splite buvo labai daug strateguojama apgaulingais svoriais ir skaičiais. Todėl ir sakau, kad „geriau žvirblis saujoj, nei briedis lankoj“.
Paklaustas, ar prieš atsakingas varžybas mintimis neprašo Dievo pagalbos, geriausias šalies sunkiaatletis neslepia, kad apie Aukščiausiojo paramą jis dažniausiai mąsto dar pasirengimo varžyboms metu, o po sėkmingų varžybų nepamiršta ištarti: „Ačiū Dievui!“
Aurimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė turi seną tradiciją po sėkmingų varžybų Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos bažnyčioje užsakyti Mišias. Formalumais, anot A. Didžbalio, paprastai pasirūpina rinktinės vyr. treneris B. Vyšniauskas, o Mišiose dalyvauja visa komanda.

 

Sėkmingi startai populiarina sporto šaką
Pasakodamas įspūdžius apie Rio de Žaneiro vasaros olimpiadą ir joje iškovotą bronzą, A. Didžbalis pasidžiaugė, kad sėkmingas jo startas olimpiadoje į Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centrą pritraukė daug šia sporto šaka susidomėjusio jaunimo. Be to, po olimpiados, Aurimo teigimu, sunkiaatlečiams buvo padidintas finansavimas, Klaipėdoje pajudėjo pasiruošimo naujojo miesto sporto centro statybos darbai, o rinktinės vyr. treneris ir Aurimas, populiarindami sunkiąją atletiką, aplankė daug Klaipėdos mokyklų. Tokį pat turą drauge su pirmuoju savo treneriu A. Kirkliausku A. Didžbalis sako norėtų surengti ir Marijampolėje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.