Naudojosi vangiai
Kraštotyrininko ir publicisto Arūno Kapsevičiaus teigimu, tarpukariu Marijampolėje veikė 3 bankai: Lietuvos banko skyrius, Ūkio banko skyrius ir Žydų liaudies bankas. Pasak jo, bankines paslaugas taip pat teikė savitarpio pagalbos įstaigos, tarnautojų fondas, žemdirbių taupmenų skolinamoji kasa. Nepaisant gausaus pasirinkimo, suvalkiečiai bankais ir bankinėmis paslaugomis naudodavosi atsargiai.
– Nebuvo tokios mados, susiformavusio įpročio. Turėdami tikslą atidaryti parduotuvę, įsigyti daiktą ar nekilnojamąjį turtą žmonės rinkdavosi taupyti užuot skolinęsi. Jei ir skolindavosi, tai dažniau vienas iš kito. Manyta, kad tokie finansiniai santykiai yra patikimesni nei sutartys su bankais ar bankines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tačiau vienas kitu besąlygiškai irgi nepasitikėjo – finansinius santykius registruodavo vekseliais, – sakė A. Kapsevičius.
Populiariausias – Ūkio bankas
Bankai klientų turėjo – kitaip būtų neišsilaikę, tačiau dažniau jais naudodavosi inteligentija. Kraštotyrininko ir publicisto teigimu, populiariausias Marijampolėje buvo brolių Jono ir Juozo Vailokaičių Ūkio banko filialas.
– Skaitant tarpukario spaudą pranešimų, atsiliepimų ir kitokios informacijos daugiausia surasti pavyko apie Ūkio banką. Gali būti, kad populiariausias jis buvo dėl to, jog buvo privataus kapitalo. Ūkio bankas galėjo būti sietinas su banko steigėjais, privačiais asmenimis. Kadangi žmonės buvo linkę skolintis vienas iš kito, gali būti, kad toks bankas jiems atrodė patikimesnis, – svarstė kraštotyrininkas.
Daugiau finansinių santykių
Anot jo, mieste vyko ir kitokie finansiniai santykiai. Per radiją ir laikraščius konkretūs asmenys buvo kviečiami atsiimti laiškus, kuriuose pinigus į Lietuvą siųsdavo giminės iš užsienio. Nemažai darbo turėjo antstoliai, kurie pardavinėdavo įsiskolinusių žmonių daiktus. A. Kapsevičius sako, kad susidaro įspūdis, jog žmogui tuomet lengviau buvo prarasti kažkokį daiktą nei susimokėti skolą. Jis taip pat minėjo, kad tarpukariu Marijampolėje žmonės lošdavo, žaisdavo loterijose.
– Nuo to laiko niekas per daug nepasikeitė. Galbūt tik tai, kad mes esame drąsesni. Per daug nesibaimindami skolinamės nekilnojamo turto įsigijimui, kelionėms, kitokiems poreikiams. Anksčiau žmonės tiek daug nežinojo apie bankus, buvo jų pradžia, todėl natūralu, kad nuo jų laikėsi šiek tiek per atstumą, – kalbėjo A. Kapsevičius.
Jis pripažino, kad finansinių santykių, bankų atsiradimo ir jų gyvavimo istorija Marijampolėje bei Suvalkijoje yra labai įdomi, tačiau mažai nagrinėta. Taigi šios temos nagrinėjimas yra puiki užduotis miesto istorikams bei tyrinėtojams.