Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

Ilgai lauktas ir pagaliau dienos šviesą 1922 metais išvydęs litas, nepriklausomybės kovų metais ką tik sulaukęs pilnametystės vietą turėjo užleisti rubliui. Prireikė 53 metų, kad senoji valiuta galėtų grįžti į lietuvių pinigines. Sugrįžo, tačiau neilgam – po 22 metų atgimusio lito gyvavimo, nacionalinę valiutą iškeitėme į europietiškus pinigus. Tuomet ilgai blaškęsis – gimęs, ne savo noru miręs, atgimęs ir vėl į šalį nustumtas litas pagaliau surado savo vietą – saugiai įsikūrė muziejuose, kolekcininkų albumuose ir žmonių prisiminimuose.

 

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Laikinieji talonai Lietuvoje cirkuliavo kiek mažiau nei metus.

Kelias iki nacionalinės valiutos
Nacionalinės valiutos atsiradimo klausimas buvo pradėtas svarstyti 1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Jauna valstybė įsivesti nuosavus pinigus dar nebuvo pajėgi, todėl teko tenkintis vokiečių okupantų paliktomis ostmarkėmis, tačiau jos buvo labai nuvertėjusios. Tokiais pinigais finansuoti kariuomenę, steigti valstybines įstaigas buvo per daug rizikinga – reikėjo stiprios valiutos. Deja, vien gerų norų nepakako – pinigai iš niekur atsirasti negalėjo, jie turėjo būti dengiami auksu, kurio Lietuva, žinoma, neturėjo. Pagal 1920 m. liepos 12 dieną pasirašytą taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai karo nuostoliams atlyginti Lietuvai skyrė 3 mln. vertės aukso rublių. Iš Rusijos gautos auksinės monetos buvo sulydytos. Tokiu būdu Lietuvai pagaliau atsirado viltis turėti nuosavus pinigus.
Kad gimtų nacionalinė valiuta, prireikė dar dvejų metų. Užtruko diskusijos dėl pinigų pavadinimo – dauguma pasisakė už lietuviškos kilmės pavadinimą, tačiau variantų būta daugybės. Rinktasi iš auksinio, grašio, vyčio, lieto ir kitokių.
Lito gimimas ir žlugimas
Pinigus pavadinti litais, o dešimtąją jų dalį centais pasiūlė Seimo ekonominės komisijos pirmininkas Vaclovas Vaidotas. Tokiam pavadinimui pritarė didžioji dauguma Seimo narių, todėl 1922 metų rugpjūtį lito pavadinimas buvo patvirtintas. Kartu buvo įteisinta ir Lietuvos banko institucija. Netrukus imta spausdinti pinigus – pirmieji lito banknotai ir monetos buvo paskirstyti visoje šalyje veikiančioms Finansų ministerijos įstaigoms, kurios galiojusias ost­markes nuo spalio 2 dienos ėmė keisti į litus.
Lietuviai senųjų pinigų keisti į naujuosius neskubėjo – litai jiems atrodė nepatikimi. Taip galvota be reikalo – smunkant Vokietijos markės vertei litas jos atžvilgiu brango. Tai pastebėjus, pinigų keitimo procesas ėmė spartėti, pasitikėjimas litu augti. Deja, jau sustiprėjusį litą 1930 m. ėmė neigiamai veikti ekonominė krizė, kuri sumažino Lietuvos banko aukso atsargas. Sumažinęs palūkanų normas Lietuvos bankas situaciją ėmė valdyti ir 1940 m. prarastas aukso atsargas atstatė. Deja, džiaugtis ilgai neteko – lietuviškų pinigų gyvavimo istoriją nutraukė tais pačiais metais Lietuvą okupavusi ir rusišką rublį įvedusi Sovietų Sąjunga.
1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Lietuva užsitraukė buvusios okupantės nemalonę. Ši, bausdama Lietuvą, pradėjo blokadą nutraukdama naftos, prekių ir pinigų tiekimą. Ėmė trūkti pinigų, todėl Lietuvos valdžia suskubo išleisti savuosius. Rublį imta keisti į laikinuosius talonus ir 1992 m. spalio 1 dieną rublio apyvartoje nebeliko.
Šį pinigų pasikeitimą pamena nemaža dalis šiandieninės visuomenės. Redakcijai žinomas, tačiau anonimu norėjęs likti marijampolietis, ekonomistas, ilgametis banko darbuotojas, rublio keitimą į talonus prisimena puikiai.
– Pinigų keitimas vyko per bankus, buvo nustatytos pinigų sumos, kurias buvo galima keisti – kitaip visiems naujųjų kupiūrų nebūtų užtekę. Pagrindinis talonų įvedimo tikslas buvo suvaldyti nežmoniškai didelę infliaciją, kurią sukūrė rublio nuvertėjimas. Negana to, nacionalinė valiuta yra valstybės suverenumo simbolis, todėl paskelbus nepriklausomybę neturėti nuosavų pinigų būtų negarbinga, – laikinų pinigų atsiradimą paaiškino finansininkas.

 

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Šiandien litus, talonus ir kitokius Lietuvoje galiojusius pinigus galima apžiūrėti Pinigų muziejuje Vilniuje.

Nuo lito prie euro
Kiek mažiau nei po metų įvedus talonus, Lietuvoje nacionaline valiuta ir vėl buvo paskelbtas litas. Anot marijampoliečio finansininko, didelė infliacija, kurią buvo palikęs nuvertėjęs rublis, vis dar egzistavo, todėl įvedant litą buvo tikimasi, kad jis įneš stabilumo, patikimumo ir padės suvaldyti esamą situaciją.
– Litas nešė geresnio gyvenimo viltį, su juo daug kas tikėjosi prasigyventi, užsidirbti ir susikurti šviesesnį rytojų. Iš tiesų infliacija pamažu stabilizavosi, tačiau atlyginimai vis tiek buvo nedideli, žmonių perkamoji galia maža. Naujieji pinigai ir nepriklausomybė pateisino ne visų lietuvių lūkesčius, todėl Atgimimo dvasia laikui bėgant išblėso, – prisiminė finansininkas.
Nors litas sulaukdavo prieštaringų nuomonių, bet tapus aišku, kad nuo 2015 metų pradžios Lietuva nacionalinę valiutą iškeis į eurą, visuomenėje kilo pasipiktinimas. Buvo kalbama, jog tai lietuviškumo ir tautiškumo simbolis, kurio atsisakydama valstybė neteks ir savo identiteto. Dar viena priežastis, dėl kurios buvo baiminamasi euro atėjimo – prekių ir paslaugų brangimas. Nepaisant to, „Suvalkiečio“ kalbintas marijampolietis ekonomistas džiaugiasi, kad Lietuva 2015 metais vis dėlto tapo euro zonos nare.
– Aš visada pasisakiau už eurą. Sutinku, kad litas yra valstybingumo, tautiškumo simbolis, bet euro dėka mes tapome visateisiais Europos Sąjungos nariais. Reikia pripažinti, kad žmonių baimė įvedant eurą dėl kainų kilimo tam tikra prasme buvo pagrįsta. Dabar, einant ketvirtiems euro gyvavimo metams Lietuvoje, stebimas kainų augimas. Viena iš priežasčių gali būti valiutos pasikeitimas, bet vienareikšmiškai teigti, kad tai euro atėjimo pasekmė būtų neteisinga. Juk negalime žinoti, ar kainų kilimas nevyktų esant litui, – svarstė bankininkas.
Ritos LIŽAITYTĖS nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu

    2022-05-25Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu
    Džiaugtis gyvenimu, išgirsti artimą ir branginti visas gyvenimo patirtis bei pamokas. Su šiomis mintimis Aldona KATILIENĖ kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos lankytojams yra žinoma Ramintojos skaityklėlės šeimininkės vardu. Bažnyčios bibliotekoje – knygų ir „atmelstų sienų“ apsuptyje prie arbatos puodelio – įvyko mūsų pokalbis. Aldona arbatos pasiūlo kiekvienam ateinančiam pasisveikinti ir pasikalbėti apie gyvenimą. – Miela Aldona, girdėjau Jus ne kartą sakant: „Džiaugiuosi galėdama bendrauti ir pagelbėti kitiems.“ Iš kur Jūs semiatės energijos visoms veikloms? – Seniau nesusimąstydavau, bet dabar aš jau suprantu: be meilės sau, nebus meilės ir kitam. Teisinga ...
  • Tvarus judumas – ateities gairės

    2022-05-25Tvarus judumas – ateities gairės
    „Marijampolė – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems“ – tokia yra pagrindinė darnaus judumo Marijampolėje plano vizija. Plane numatytus miestui naudingus ir ekonomiškai pagrįstus sprendinius, pasinaudojant Europos Sąjungos ir kitais finansiniais šaltiniais, planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Aplinka draugiškesnė neįgaliesiems Marijampolės savivaldybės administracija nuo 2020 metų įgyvendina projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Marijampolės mieste“. Projekto tikslas – vadovaujantis parengtu darnaus judumo planu Marijampolėje įdiegti intelektinę transporto sistemą ir įgyvendinti darnaus judumo priemones. Siekiama modernizuoti viešosios susisiekimo infrastruktūros objektus, pritaikant juos patogesniam naudojimui, skatinti gyventojus keisti keliavimo mieste įpročius. Rengiant projektą buvo identifikuotos pagrindinės viešojo transporto infrastruktūros ...
  • Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas

    2022-05-25Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas
    Transporto sistemos plėtra – dabarties ir ateities kartų gerovės užtikrinimas, turintis įtakos ne tik laisvam prekių judėjimui, energijos vartojimui, bet ir aplinkai, žmonių sveikatai, saugai ir komfortui. Todėl plėtojant transportą kartu turi būti sprendžiamos ir neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai mažinimo problemos. Europos Sąjungos transporto sektoriaus vizija iki 2050 metų pristatyta 2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos komunikate „Baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (toliau – Transporto baltoji knyga), kuriame nustatyti transporto sektoriaus plėtros prioritetai ir vystymo kryptys. Iki 2050 m. siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje 60 proc., palyginti ...
  • Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?

    2022-05-25Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?
    Šiais laikais, rinkoje egzistuoja įvairių būdų depiliacijai atlikti. Nors daugelis žmonių vis dar naudoja paprastą skustuką, populiariausio pasirinkimo titulą ima užimti naujas variantas. Depiliacinis vaškas – nebrangi, patogi ir odai daug palankesnė priemonė. Visgi, tam, jog pastaroji tinkamai atliktų savo darbą, itin svarbu išmanyti, kaip tiksliai reikėtų atlikti šią procedūrą. Depiliacijos vašku ypatumai Jeigu depiliaciją vašku nusprendėte atlikti paprasčiausiai savo namuose, reikėtų atsiminti keletą esminių taisyklių. Pirmiausiai – niekuomet netepkite itin karšto vaško. Svarbu, jog šis bent šiek tiek atvėstų, kitu atveju, galite neigiamai paveikti savo odą. Taipogi, naudojamos priemonės sluoksnis turėtų būti pakankamai plonas. Geriausia, jog savo kūną depiliacijai taip pat ...
  • Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet

    2022-05-25Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet
    Augančios šildymo kainos verčia vis dažnesnį gyventoją atsigręžti į renovaciją bei apsvarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą savo daugiabutyje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą ...
  • Žalia Lietuva, žalia Marijampolė

    2022-05-25Žalia Lietuva, žalia Marijampolė
    Marijampolės autobusų parkas dalyvauja darnaus judumo projekte. Apie tai kalbamės su Autobusų parko direktore Dalyte VENČKAUSKIENE. Elektroninis bilietas – didesnės galimybės Pasak direktorės, itin laukiama, kada viešojo susisiekimo transporte bus įdiegtas elektroninis bilietas. „Manau, kad ir mes, ir mūsų vairuotojai, ir keleiviai bus patenkinti. Naudotis elektroniniu bilietu daug patogiau. Vairuotojai bus atlaisvinti nuo bilietų pardavimo, galės daugiau dėmesio skirti keleiviams, pamatyti, jeigu kam nors reikia padėti. Vairuotojams parduodant bilietą nereikės tikrinti keleivių pažymėjimų, aiškintis, kokios jiems galioja nuolaidos. Tiesiog žmonės galės dirbti tiesioginį savo darbą, saugiai važiuoti. Be to, autobuse už bilietą dažniausiai atsiskaitoma monetomis. Monetų skaičiavimas – vairuotojams dar papildomas darbas ...
  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.