Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“

„Čia – mano miestas“, – taip apie Marijampolę sako čia gimęs, augęs ir jame ateitį kuriantis Paulius Čeponas.

Paulius Čeponas sako siekiantis, kad Marijampolė būtų žydintis miestas.

Paulius Čeponas sako siekiantis, kad Marijampolė būtų žydintis miestas.

Ateitį suplanavo mokykloje
Dar tuomet, kai 2003-aisiais baigus Rygiškių Jono gimnaziją atrodo, kad visi keliai atviri į platųjį pasaulį, Paulius sako žinojęs, kad gyvens Marijampolėje ir iš savo gimtojo miesto išvažiuos trumpam – tik studijuoti.
– Įstojau į Vilniaus universitetą. Pasirinkau ekologijos studijas, apie kurias svajoti pradėjau nuo tada, kai gimnazijoje reikėjo apsispręsti, kokius dalykus mokytis pagal profiliuotą programą. Sekėsi biologija, chemija, bet nemėgau matematikos. Kad nesusigadinčiau abitūros pažymių tais dalykais, kurie buvo mažiau įdomūs ir prasčiau sekėsi, be chemijos, biologijos ir privalomo lietuvių kalbos egzamino, pasirinkau… muziką ir kūno kultūrą. Buvau baigęs Muzikos mokykloje fleitos klasę, mokęsis teorijos, taigi toks pasirinkimas man buvo priimtinas, tačiau bendraklasiams ir mokytojams tai buvo netikėta. O jau kai pildžiau studijų prašymą, oho koks sąrašas buvo – kiek tik buvo galima surašyti, tiek ir prirašiau. Visgi pirmu numeriu buvo ekologija, į ten ir įstojau, – prisimena Paulius, prisipažindamas, kad mokyklos laikams didelės nostalgijos nejaučia. Su dėkingumu jis mini tik gimnazijos direktorių V. Petkevičių ir mokytoją R. Juškevičienę, kurie mokėjo sudominti dėstomais dalykais ir tarsi nutiesė ateities kelią.
Sostinėje likti nenorėjo
Pabaigęs bakalauro studijas baigiamuoju cheminės ekologijos darbu, magistrantūros studijoms Paulius pasirinko urboekologiją, arba kitaip vadinamą miesto ekologiją. Tai todėl, kad jam labiau patiko darbas, kurį galima apčiuopti. Vaikinas prisipažįsta nemėgęs „parduotų vasarų“ universiteto laboratorijoje, bet pažintis su Vilniumi ir jo apylinkėmis jį ten vilioja ligi šiol.
Išlikęs gražus bendravimas su bakalauro darbo vadovu Gamtos tyrimų centro direktoriumi Vincu Būda ir magistrantūros dėstytoju Gytautu Ignatavičiumi. Tai – žmonės, su kurias Paulius sako galintis ir šiaip paplepėti, ir darbo klausimais pasitarti. Specialistų konsultacijos ypač pravertė tvarkant Šešupės pakrantes.
– Kaip studijų metais kiekvieną savaitgalį važiuodavau namo į Marijampolę, taip dabar labai dažnai vykstu į Vilnių, – sako P. Čeponas ir čia pat prisipažįsta, kad nuolat gyventi ten tikrai nenorėtų. – Vien dėl atstumų, bereikalingo laiko gaišimo automobilių spūstyse – dvi valandas iš dienos tektų išbraukti. Marijampolėje į darbą mašina aš atvažiuoju per 3 minutes, dviračiu – šiek tiek ilgiau. Kai besimokydamas magistrantūroje dirbau Vilniuje, iki per visą miestą parsirasdavau namo, jau nebūdavo nei noro, nei laiko kažkur vėl eiti.
Juolab kad ekologijos studento dėmesio reikėjo ir neįprastiems, egzotiniams, gyvūnams – gyvatei, skorpionui, vorui, kitiems, kurie kompensavo Marijampolėje likusio persų šinšilų katino Miko draugiją.

 

 Pasižvalgyti po Lietuvą ir palyginti Marijampolę su kitais miestais vasaromis Paulius išrieda su savo „vabalu“.

Pasižvalgyti po Lietuvą ir palyginti Marijampolę su kitais miestais vasaromis Paulius išrieda su savo „vabalu“.

„Kelionėse daug pamatai, lygini su mūsų miestu“
Dabar Paulius į Vilnių važiuoja ne tik susitikti su draugais, bet ir mėgaujasi vilniečių atsipalaidavimu: žmonės traukia į miesto centrą, lanko renginius, užkandžiauja kavinėse, pramogauja su vaikais. Jam norėtųsi, kad ir Marijampolėje būtų daugiau išsilavinusių žmonių, kad daugiau laiko jie praleistų ne užsidarę namuose, bet viešose miesto erdvėse.
„Bet tokiame nedideliame, kaip mūsų, mieste, kur žmonės gyvena individualiuose namuose, turi sodus ar tėvų sodybas, laisvalaikį visi leidžia gamtoje: ir kepsnius kepa, ir kokį darbą nudirba, ir draugus pasikviečia. Todėl mūsų miestas savaitgaliais ir ištuštėja“, – pastebi Paulius.
Traukimas į gamtą nuo vaikystės įprastas ir jam pačiam. Su tėvais ir broliu Mariumi vos atsiradus laisvai valandėlei važiuodavo į sodą, su palapinėmis – prie ežerų, o vasaras dažniausiai leisdavo pas savo krikštatėvius Trakuose.
– Dabar taip pat mažai sėdžiu namie. Mėgstu keliauti dviračiu, automobiliu, lėktuvu. Kelionėse daug pamatai, lygini su mūsų miestu ir džiaugiesi, kad Marijampolė dažniausiai nurungia kitus, – pasidžiaugia Paulius, kuris į keliones po Lietuvą išsiruošia ir su savo senoviniu automobiliu. Prieš 5 metus įsigytas senutis „Volkswagen Kaefer“ skirtas daugiausia susitikimams su bendraminčiais, „vabalų“ klubo nariais. Pernai apie 100 automobilių patraukė Žemaitijos keliais, šiemet gegužės pabaigoje „vabalų“ sąskrydis vyks Gelgaudiškyje.

 

Poezijos parkas tapo žmonių traukos zona.

Poezijos parkas tapo žmonių traukos zona.

Planuojama sutvarkyti Jaunimo parką
Neabejotinai kiekvienam marijampoliečiui – pasididžiavimas, o miesto svečiui – pasigėrėjimas apima vaikštant po pastaraisiais metais išgražėjusią Marijampolę. O kad ji savo išpuoselėtomis erdvėmis taptų pranašesnė už kitus miestus, prisideda ir P. Čeponas, Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, kuris, kaip ir visas skyrius, atsakingas už gatvių, takų, bendro naudojimo teritorijų tvarkymą, medžių miesto centre sodinimą, gėlynų Poezijos parke priežiūrą ir t. t. Paulius, kaip savivaldybės ekologas, sulaukia daug besidominčių miesto želdiniais, bet visų nuopelnų dėl sukurto grožio sau jis neprisiima. „Žmonės domisi gerąja miesto patirtimi, o tai kuria visa komanda“, – sako jis.
– Noriu, kad miestas būtų žalias ir prieinamas, kad žmonės mylėtų jį ir turėtų, kur praleisti laiką, – atvirai sako Paulius. – Džiugu, kad traukos centru tapo ne tik Poezijos, Vytauto parkai, bet ir sala prie užtvankos. Apkuopus, aptvėrus, sutvarkius čia renkasi ne tik pasyvūs poilsiautojai, bet ir vandens sporto mėgėjai. Šiemet taip pat planuojame sutvarkyti Jaunimo parką – pašešupio teritoriją už futbolo maniežo, prie „tribalių“. Tai bus tęstinis darbas to, kas pradėta ankstesniais metais. Taip pat netoli maniežo planuojama įruošti gyvūnų maudymosi vietą.
Buvo mintis įrengti virvių parką, bet… „Ne paslaptis, kad dažnai gerą idėją užgesina nepagarba kitų darbui. Gaila, kai išlaužo, suniokoja, kaip padaryta Santarvės parke“, – dėl miestelėnų neatsakingo elgesio apgailestauja Paulius.
Visgi jis pastebi, kad norint, jog jaunimas domėtųsi ekologija, reikia švietimo, ypač įtaigūs gyvi pokalbiai. „Sausas mokslas ir man pačiam nepatinka, todėl kai „Sveikatingumo idėjos“, vykdydamos projektą, paprašė vesti paskaitą, ją paįvairinau žaidimais. Visiems patiko“.

 

Kiekviename gėlyne sodinamos 1–2 spalvų gėlės.

Kiekviename gėlyne sodinamos 1–2 spalvų gėlės.

Planai, darbai ir svajonės…
– Dabar – sakurų mada, todėl domėjimasis jomis didžiulis, – pastebi Paulius. – Tačiau gamtos nepaskubinsi: kol vizija tampa realybe, praeina laiko, bet tereikia tik kantrybės ir sulaukti rezultato. Ir, be abejo, patiems prisijungti prie miesto gražinimo.
Nuo pat ankstyvo pavasario gėlinėse miesto centre baltai ir mėlynai žydi scylės, klombose spalvomis šviečia našlaitės, antri metai gražius žiedus skleidžia tulpės. Kiekviename gėlyne, pasak Pauliaus, išlaikytas standartas – 1–2 spalvų augalai. Pavasarinėms gėlėms nužydėjus bus sodinamos vasarinės: serenčiai, visažydės begonijos, salvijos, žilės, pelargonijos, melsvės. Tai – patikrintos, prie mūsų įnoringų oro sąlygų prisitaikiusios gėlės. Kaip ir ankstesniais metais miestą puoš surfinijomis apsodinti gėlių stovai, kurie, planuojama, bus nauji, įvairesnių formų. Miesto medžiais, vietoje išpjautų senųjų, bus apsodinamos V. Kudirkos ir Vytauto gatvės.
Miesto gėlynus, kurių yra apie 7 arai, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, prižiūrės UAB „Kelranga“, 18 arų Vytauto parko želdiniais rūpinsis Laisvalaikio ir užimtumo centras.
– Besiruošiant 2018-iesiems, kai Marijampolė taps kultūros sostine, norisi spalvų. Raginame prisijungti miesto švietimo įstaigas, gėlynus kviečiame įsirengti ir visus miestiečius. Tegul mūsų miestas būna žydintis, – kviečia P. Čeponas.
Paklaustas apie asmeninius savo planus Paulius lakoniškas: „Kaip ir visų – pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų“. Be abejo, dideli norai visada pildosi, o kadangi Paulius tvirtai teigia, kad iš savo miesto jis niekur niekada neišvažiuos, tikėtina, kad visa tai išsipildys čia, Marijampolėje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.