Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.

 

Be to, kad buvo puikus ekonomistas, jaunėlis Jonas žinomas ir kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Tikėjimą derino su lietuvybe
Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, tačiau labiausiai žinomais tapo broliai Juozas ir Jonas. Vyresnysis Juozas rinkosi kunigo kelią ir 1897 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją, kur pradėjo skleistis jo tikybiniai bei tautinio sąmoningumo gebėjimai.
Baigęs seminariją Juozas mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, tuo pat metu rašė į lietuviškus laikraščius, vėliau buvo paskirtas Seinuose leisto, tikėjimą bei lietuvybę skatinančio žurnalo „Šaltinis“ redaktoriumi. Dėl žurnale spausdintos ne kartą carinę politiką kritikuojančios informacijos buvo persekiojamas carinės administracijos, baustas piniginėmis baudomis, kalėjimu.
Tapęs kunigu Juozas Vailokaitis įsitraukė į daugybę kitų lietuvišką tautiškumą puoselėjančių veiklų. Redagavo ne tik „Šaltinį“, bet ir kitus katalikiškus leidinius, į juos rašė, buvo įvairių organizacijų, draugijų, vaidinimo būrelio, lietuvių mokslo draugijos narys.
Kovojo tol, kol pasiekė savo
Jaunėlis Jonas nuo brolio tautinio sąmoningumo bei išsilavinimo prasme nė kiek neatsiliko. 1908 m. baigęs Peterburgo pramonės institutą jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti buhalteriu Marijampolėje, prekybos kooperatyve „Žagrė“. Vėliau persikėlė į Kauną, rašė dienoraštį ir jame fiksavo kaizerinių okupantų gyventojams daromas skriaudas. Kažkokiu būdu Jono užrašai pateko į vokiečių rankas – už tai buvo kalinamas, persekiojamas kaip politinis nusikaltėlis.
Vokiečių persekiojimai ir bausmės Jono norą kovoti su okupantų valdžia, matyt, tik paaštrino. 1917 metais jis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kurioje surinkęs reikiamą balsų skaičių buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, o nepraėjus nei pusei metų kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

 

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Siekė sustiprinti ekonomiškai
Jonui būnant Kaune jį keliai suvedė su broliu Juozu. 1912 m. Vailokaičiai, norėdami padėti lietuviams nusipirkti parceliuojamų dvarų žemės, įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonijos draugiją“. Siekdami žemę perleisti į lietuvių rankas Juozas ir Jonas tikėjosi Lietuvą ir jos žmones sustiprinti ekonomiškai. Dėl tos pačios priežasties Jonas, dalyvaudamas Steigiamojo Seimo posėdžiuose, siūlė stiprinti pramonę, steigti verslo įmones. Tokia brolių idėja tuomet buvo sunkiai suprantama. Mat buvo vis dar tikima, kad valstybės pažangą ir vystymąsi gali užtikrinti tik sėkminga žemės ūkio veikla. Stengdamasis įrodyti, jog visuomenė mąsto klaidingai, Jonas nuolat atstovavo pramonininkams Prekybos ir pramonės rūmuose, buvo išrinktas komiteto, sudaryto Tautinei pramonei kelti, pirmininku.
Padėjo išsaugoti auksą
Vis daugiau skirdamas laiko pramonės vystymo idėjoms bei verslui Jonas pasitraukė iš politinio gyvenimo, o jo brolis Juozas dėl verslo nusprendė nebekunigauti. Visą dėmesį ir laiką skyrę mėgstamai veiklai broliai įkūrė net keletą pramoninių įmonių: „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medus“, „Eksimportas“, „Urmas“, o taip pat ir Ūkio banką. Reikia paminėti, kad cukraus fabriko atsiradimas Marijampolėje taip pat yra nemaža dalis Vailokaičių nuopelno. Būtent jie pradėjo organizuoti cukrinių runkelių auginimą Lietuvoje – iš užsienio atvežė sėklų, įsteigė runkelių tyrimo laboratoriją.
Vailokaičių veiklos centras buvo Ūkio bankas. Jis nuo 1922 m. buvo didžiausias Lietuvos komercinis bankas. Vlado Terlecko knygoje „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“, rašoma, kad Ūkio bankas buvo antras bankas, įkurtas lietuvių kapitalu ir antras Lietuvoje pagal įkūrimo laiką. Knygos autorius pastebi, kad banką Vailokaičiai įkūrė Lietuvai pavojingu laiku, todėl galima manyti, jog jį steigdami broliai tikėjo valstybės ateitimi. Priešingu atveju savo sukauptą kapitalą būtų galėję slėpti užsienyje.
Vailokaičių Ūkio bankas pasižymėjo ne tik savo dydžiu, bet ir tapo svarbus Vyriausybei padedant išsaugoti iš Sovietų Rusijos gautą auksą. Mat kilus finansų krizei Vyriausybė dalį turimo aukso buvo sumaniusi parduoti į užsienį ir padengti biudžeto trūkumą. Broliai Juozas ir Jonas Vyriausybei tuomet pasisiūlė paskolinti reikiamą sumą pinigų, už tai įkeičiant Vyriausybės turimą auksą. Šitaip auksas buvo išsaugotas ir liko Lietuvoje.

 

 Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Buvo kritikuojamas
Nepaisant gerų brolių ketinimų Ūkio bankas, kiti jų verslai buvo šmeižiami ir puldinėjami. Tačiau V. Terlecko knygos žodžiais, pakelti vietinę gamybą ir išvengti importo iš užsienio padėjo būtent Ūkio bankas. „Juk banko pinigais buvo nupirktos arba įsteigtos Lietuvos rinkai tuo metu taip reikalingos plytas ir metalo dirbinius gaminančios įmonės. Išvengiant importo, įmonių pelnas pasiliko Lietuvoje. Dėl to žemės ūkio parodose bankas buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos pramonei“, – rašoma „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“.
Mokėsi iš gyvenimo
V. Terlecko cituojamas M. Vaitkus apie Juozą Vailokaitį yra pasakęs: „Jis iš nieko sugebėjo sukurti didelę ir galingą finansų įstaigą, Amerikos sąlygomis būtų tapęs milijardieriumi, o Lietuvoje tapo tik multimilijonieriumi“. Kaip ekonomikos mokslus baigęs Jonas Vailokaitis sugebėjo priimti tinkamus sprendimus valdant ir steigiant įmones bei verslus, daug klausimų nekyla – jis juk turėjo ekonominį išsilavinimą. Tuo tarpu jo brolio, kunigo Juozo, sugebėjimai ir ekonominės įžvalgos verčia nustebti. Tokį fenomeną V. Terleckas paaiškinti bandė cituodamas V. Jurgučio laiško M. Vaitkui eilutes: „Ekonomikos jį mokė ne profesoriai, ne knygos, bet pats gyvenimas, kurio reiškinius jis sugebėjo stebėti, analizuoti, lyginti ir iš jų daryti išvadas“. Iš tiesų tai liudija ir faktas, kad būdamas jaunas verslą Juozas pradėjo rinkdamas grybus ir uogas, kuriuos neturėdamas jokių lėšų sugebėjo eksportuoti į Vakarų Europą.
„Susirgo“ Vailokaičiais
Vailokaičių darbais, neeiliniu ekonominiu talentu ir gebėjimu puoselėti bei skatinti patriotizmą kybartietė Irena Bacevičienė susižavėjo 1991 metais. Tuomet dirbdama Paežerių dvare, kuris kadaise priklausė Jonui Vailokaičiui, ji susitiko su jo dukromis Birute ir Ramute. Pažintis moterį taip sujaudino, jog ši ėmė Vailokaičių gimine domėtis plačiau. Moteris taip įniko į knygas, straipsnius, kitokią istorinę medžiagą, kad šiandien žino beveik visas šios giminės gyvenimo smulkmenas.
– Reikia pripažinti, kad esu Vailokaičių giminės gerbėja, sirgalė ir fanė. Labiausiai mane žavi, žinoma, Jono ir Juozo asmenybės. Lietuvoje tokių žmonių, kurie šitaip atsiduotų, gyventų ir dirbtų Lietuvos labui nėra buvę. Jų tikslas buvo šalį paversti stipria tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek socialiai. Dėl to broliai dalyvavo švietėjiškoje veikloje, steigė įmones, jaunimą skatino mokytis, dirbti, – kalbėjo I. Bacevičienė.
Anot moters, brolių noras mokytis, tobulėti ir dirbti ne vien savo, o ir kitų labui atėjo iš šeimos. I. Bacevičienė žavisi, o tuo pačiu ir stebisi kaip Lietuvai itin sunkiu okupacijų metu ūkininkai Vailokaičiai sugebėjo visus 7 vaikus užauginti dorais, mokytais žmonėmis. „Matyt, jų prioritetai buvo kitokie. Svarbiausia buvo ne materialinės, o dvasinės vertybės“, – svarstė moteris.
Buvo vieni turtingiausių
Broliai Vailokaičiai, dirbdami valstybės ir jos žmonių labui, prasigyveno ir patys. Turtu broliai nesididžiavo, bet pro visuomenės akis tai nepraslydo. I. Bacevičienė sutiko, kad verslas Vailokaičiams uždirbo nemažus pinigus, todėl jie buvo laikomi vienais turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonėmis. Daug kas jiems pavydėdavo, todėl broliai buvo dažnai kritikuojami, buvo kalbama, kad turtus jie kraunasi įmonių darbininkų sąskaita.
– Viską, ką jie turėjo, uždirbo patys. Ilgai mokėsi, dirbo, o jei dirbo, tai ir užsidirbo. Bet nepamiršo jie ir skurstančiųjų – nuolat remdavo labdaringas organizacijas, studentus, nors to galėjo ir nedaryti“, – sakė I. Bacevičienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26Kaip atgaivinti santykius?
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...
  • Kvietiškyje – pagarba praeičiai

    2022-09-14Kvietiškyje – pagarba praeičiai
    Atidengiamas paminklinis akmuo: Povilas Isoda, Vida Mickuvienė ir Remigijus Kupčikas. Autorės nuotraukos Kultūros klubas „Aistuva“, vadovaujamas Vidos Mickuvienės, ilgokai ruošėsi šių metų Paveldo dienoms: užsibrėžti tikslai buvo gana ambicingi ir pareikalavo didelių pastangų. Praėjusį sekmadienį į Kvietiškio dvarvietės parką buvo kviečiami visi, norintys pagerbti 1830–1831 metų sukilimo dalyvius. Svarbiausias akcentas – paminklinio akmens atidengimas ir istorinių įvykių rekonstrukcija „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Emilija Pliaterytė po rugsėjo lietumi Kvietiškyje… Sveikinimo žodį, dėkodamas renginio iniciatoriams ir projektą vykdžiusiems žmonėms, tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jis priminė istorinės atminties svarbą kiekvienam mūsų – pastarojo meto įvykiai primena, kad savo istoriją turime žinoti ir iš ...
  • Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    2022-09-14Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
    G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“Nuotrauka iš asmeninio archyvo Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių ir vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti ...
  • Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė

    2022-09-12Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė
    Ar pradinių klasių mokytojui būtina išmanyti informatiką? Ar reikalingos žinios iš įvairių informatikos temų – programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ir kt.? Kaip šias žinias kūrybiškai jungti su pamokų temomis pradinukams?Tai klausimai, kurie kyla ne vienam pedagogui, ir kiekvienas savaip ieško atsakymų.Viena iš galimybių išmokti yra nuotoliniai kursai, o Marijampolės savivaldybėje informatikos mokymosi programoje „Vedliai“, skirtoje pradinių klasių mokytojams, jau mokosi 32 pradinių klasių mokytojai iš 7 mokyklų. Jie savo naujas žinias panaudoja pasiekdami per 500 mergaičių ir berniukų.Mūsų savivaldybės mokytojos pasiekė puikių rezultatų ir nuolat stebina savo kūrybiškumu, novatoriškumu ir energingumu. Pradinių klasių mokytoja Diana Vaišutienė iš Marijampolės savivaldybės ...
  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.