Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.

 

Be to, kad buvo puikus ekonomistas, jaunėlis Jonas žinomas ir kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Tikėjimą derino su lietuvybe
Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, tačiau labiausiai žinomais tapo broliai Juozas ir Jonas. Vyresnysis Juozas rinkosi kunigo kelią ir 1897 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją, kur pradėjo skleistis jo tikybiniai bei tautinio sąmoningumo gebėjimai.
Baigęs seminariją Juozas mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, tuo pat metu rašė į lietuviškus laikraščius, vėliau buvo paskirtas Seinuose leisto, tikėjimą bei lietuvybę skatinančio žurnalo „Šaltinis“ redaktoriumi. Dėl žurnale spausdintos ne kartą carinę politiką kritikuojančios informacijos buvo persekiojamas carinės administracijos, baustas piniginėmis baudomis, kalėjimu.
Tapęs kunigu Juozas Vailokaitis įsitraukė į daugybę kitų lietuvišką tautiškumą puoselėjančių veiklų. Redagavo ne tik „Šaltinį“, bet ir kitus katalikiškus leidinius, į juos rašė, buvo įvairių organizacijų, draugijų, vaidinimo būrelio, lietuvių mokslo draugijos narys.
Kovojo tol, kol pasiekė savo
Jaunėlis Jonas nuo brolio tautinio sąmoningumo bei išsilavinimo prasme nė kiek neatsiliko. 1908 m. baigęs Peterburgo pramonės institutą jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti buhalteriu Marijampolėje, prekybos kooperatyve „Žagrė“. Vėliau persikėlė į Kauną, rašė dienoraštį ir jame fiksavo kaizerinių okupantų gyventojams daromas skriaudas. Kažkokiu būdu Jono užrašai pateko į vokiečių rankas – už tai buvo kalinamas, persekiojamas kaip politinis nusikaltėlis.
Vokiečių persekiojimai ir bausmės Jono norą kovoti su okupantų valdžia, matyt, tik paaštrino. 1917 metais jis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kurioje surinkęs reikiamą balsų skaičių buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, o nepraėjus nei pusei metų kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

 

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Siekė sustiprinti ekonomiškai
Jonui būnant Kaune jį keliai suvedė su broliu Juozu. 1912 m. Vailokaičiai, norėdami padėti lietuviams nusipirkti parceliuojamų dvarų žemės, įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonijos draugiją“. Siekdami žemę perleisti į lietuvių rankas Juozas ir Jonas tikėjosi Lietuvą ir jos žmones sustiprinti ekonomiškai. Dėl tos pačios priežasties Jonas, dalyvaudamas Steigiamojo Seimo posėdžiuose, siūlė stiprinti pramonę, steigti verslo įmones. Tokia brolių idėja tuomet buvo sunkiai suprantama. Mat buvo vis dar tikima, kad valstybės pažangą ir vystymąsi gali užtikrinti tik sėkminga žemės ūkio veikla. Stengdamasis įrodyti, jog visuomenė mąsto klaidingai, Jonas nuolat atstovavo pramonininkams Prekybos ir pramonės rūmuose, buvo išrinktas komiteto, sudaryto Tautinei pramonei kelti, pirmininku.
Padėjo išsaugoti auksą
Vis daugiau skirdamas laiko pramonės vystymo idėjoms bei verslui Jonas pasitraukė iš politinio gyvenimo, o jo brolis Juozas dėl verslo nusprendė nebekunigauti. Visą dėmesį ir laiką skyrę mėgstamai veiklai broliai įkūrė net keletą pramoninių įmonių: „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medus“, „Eksimportas“, „Urmas“, o taip pat ir Ūkio banką. Reikia paminėti, kad cukraus fabriko atsiradimas Marijampolėje taip pat yra nemaža dalis Vailokaičių nuopelno. Būtent jie pradėjo organizuoti cukrinių runkelių auginimą Lietuvoje – iš užsienio atvežė sėklų, įsteigė runkelių tyrimo laboratoriją.
Vailokaičių veiklos centras buvo Ūkio bankas. Jis nuo 1922 m. buvo didžiausias Lietuvos komercinis bankas. Vlado Terlecko knygoje „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“, rašoma, kad Ūkio bankas buvo antras bankas, įkurtas lietuvių kapitalu ir antras Lietuvoje pagal įkūrimo laiką. Knygos autorius pastebi, kad banką Vailokaičiai įkūrė Lietuvai pavojingu laiku, todėl galima manyti, jog jį steigdami broliai tikėjo valstybės ateitimi. Priešingu atveju savo sukauptą kapitalą būtų galėję slėpti užsienyje.
Vailokaičių Ūkio bankas pasižymėjo ne tik savo dydžiu, bet ir tapo svarbus Vyriausybei padedant išsaugoti iš Sovietų Rusijos gautą auksą. Mat kilus finansų krizei Vyriausybė dalį turimo aukso buvo sumaniusi parduoti į užsienį ir padengti biudžeto trūkumą. Broliai Juozas ir Jonas Vyriausybei tuomet pasisiūlė paskolinti reikiamą sumą pinigų, už tai įkeičiant Vyriausybės turimą auksą. Šitaip auksas buvo išsaugotas ir liko Lietuvoje.

 

 Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Buvo kritikuojamas
Nepaisant gerų brolių ketinimų Ūkio bankas, kiti jų verslai buvo šmeižiami ir puldinėjami. Tačiau V. Terlecko knygos žodžiais, pakelti vietinę gamybą ir išvengti importo iš užsienio padėjo būtent Ūkio bankas. „Juk banko pinigais buvo nupirktos arba įsteigtos Lietuvos rinkai tuo metu taip reikalingos plytas ir metalo dirbinius gaminančios įmonės. Išvengiant importo, įmonių pelnas pasiliko Lietuvoje. Dėl to žemės ūkio parodose bankas buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos pramonei“, – rašoma „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“.
Mokėsi iš gyvenimo
V. Terlecko cituojamas M. Vaitkus apie Juozą Vailokaitį yra pasakęs: „Jis iš nieko sugebėjo sukurti didelę ir galingą finansų įstaigą, Amerikos sąlygomis būtų tapęs milijardieriumi, o Lietuvoje tapo tik multimilijonieriumi“. Kaip ekonomikos mokslus baigęs Jonas Vailokaitis sugebėjo priimti tinkamus sprendimus valdant ir steigiant įmones bei verslus, daug klausimų nekyla – jis juk turėjo ekonominį išsilavinimą. Tuo tarpu jo brolio, kunigo Juozo, sugebėjimai ir ekonominės įžvalgos verčia nustebti. Tokį fenomeną V. Terleckas paaiškinti bandė cituodamas V. Jurgučio laiško M. Vaitkui eilutes: „Ekonomikos jį mokė ne profesoriai, ne knygos, bet pats gyvenimas, kurio reiškinius jis sugebėjo stebėti, analizuoti, lyginti ir iš jų daryti išvadas“. Iš tiesų tai liudija ir faktas, kad būdamas jaunas verslą Juozas pradėjo rinkdamas grybus ir uogas, kuriuos neturėdamas jokių lėšų sugebėjo eksportuoti į Vakarų Europą.
„Susirgo“ Vailokaičiais
Vailokaičių darbais, neeiliniu ekonominiu talentu ir gebėjimu puoselėti bei skatinti patriotizmą kybartietė Irena Bacevičienė susižavėjo 1991 metais. Tuomet dirbdama Paežerių dvare, kuris kadaise priklausė Jonui Vailokaičiui, ji susitiko su jo dukromis Birute ir Ramute. Pažintis moterį taip sujaudino, jog ši ėmė Vailokaičių gimine domėtis plačiau. Moteris taip įniko į knygas, straipsnius, kitokią istorinę medžiagą, kad šiandien žino beveik visas šios giminės gyvenimo smulkmenas.
– Reikia pripažinti, kad esu Vailokaičių giminės gerbėja, sirgalė ir fanė. Labiausiai mane žavi, žinoma, Jono ir Juozo asmenybės. Lietuvoje tokių žmonių, kurie šitaip atsiduotų, gyventų ir dirbtų Lietuvos labui nėra buvę. Jų tikslas buvo šalį paversti stipria tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek socialiai. Dėl to broliai dalyvavo švietėjiškoje veikloje, steigė įmones, jaunimą skatino mokytis, dirbti, – kalbėjo I. Bacevičienė.
Anot moters, brolių noras mokytis, tobulėti ir dirbti ne vien savo, o ir kitų labui atėjo iš šeimos. I. Bacevičienė žavisi, o tuo pačiu ir stebisi kaip Lietuvai itin sunkiu okupacijų metu ūkininkai Vailokaičiai sugebėjo visus 7 vaikus užauginti dorais, mokytais žmonėmis. „Matyt, jų prioritetai buvo kitokie. Svarbiausia buvo ne materialinės, o dvasinės vertybės“, – svarstė moteris.
Buvo vieni turtingiausių
Broliai Vailokaičiai, dirbdami valstybės ir jos žmonių labui, prasigyveno ir patys. Turtu broliai nesididžiavo, bet pro visuomenės akis tai nepraslydo. I. Bacevičienė sutiko, kad verslas Vailokaičiams uždirbo nemažus pinigus, todėl jie buvo laikomi vienais turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonėmis. Daug kas jiems pavydėdavo, todėl broliai buvo dažnai kritikuojami, buvo kalbama, kad turtus jie kraunasi įmonių darbininkų sąskaita.
– Viską, ką jie turėjo, uždirbo patys. Ilgai mokėsi, dirbo, o jei dirbo, tai ir užsidirbo. Bet nepamiršo jie ir skurstančiųjų – nuolat remdavo labdaringas organizacijas, studentus, nors to galėjo ir nedaryti“, – sakė I. Bacevičienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...
  • Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda…

    2022-09-09Marijampolės teatrui – 80! Šventė prasideda...
    Režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė pastaraisiais metais dirba itin intensyviai… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ar atkreipėte dėmesį, kad kviečiama į „teatro ir istorijų“ festivalį? Ar tai bus tik teatro istorijos, o gal įvairūs istorijos momentai atgims scenoje? Pašnekovė sako, kad didelės intrigos lyg ir nėra: teatro plačiąja prasme, taip pat ir kiek­vieno teatro (neišskiriant Marijampolės), istorija yra labai įdomi pati savaime, visos jos skirtingos, tačiau neatsiejamos ir nuo didžiosios istorijos. Kaip paradoksaliai beskambėtų, bet Marijampolės dramos teatras atidarytas per karą – 1942-ųjų rugsėjo 12 dieną! Tačiau net istorikai apie teatro istoriją dažnai nelabai ką žino ir gali pasakyti. O juk čia slypi įdomiausių dalykų. ...
  • Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti…

    2022-09-09Keliavo, bendravo, stengėsi pažinti...
    Visą paskutinę rugpjūčio savaitę po Suvalkiją keliavo, keliaudami dainavo, žmones kalbino ir visokiausiais etnokultūriniais dalykais domėjosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai. Gyvuojantis jau šeštą dešimtmetį kolektyvas, apkeliavęs ne tik Lietuvą, bet ir daug pasaulio šalių, pačių įdomiausių dalykų vis ieško ir suranda būtent savo šalyje. Karalkrėslyje (Vilkaviškio r.) surengta kūrybinė stovykla „Sūduvos slėpiniai“: Mildai Ričkutei ir Kristinai Aponavičiūtei vadovaujant, ansamblio dalyviai tų slėpinių ieškojo aktyviai, plačiai aprėpdami regioną. Kiekviena diena buvo vis kitokia ir kupina įspūdžių. Vincentas Svitojus ir ansamblio vadovė Milda Ričkutė apsikeitė dovanomis… Autorės nuotraukos Lankytasi Skriaudžiuose, klausytasi garsiųjų kanklių; Vilkaviškio audimo artelėje prisėsta ir prie staklių; Paežeriuose, prie ...
  • „Lino taku“ – linksmai ir viltingai

    2022-09-07„Lino taku“ – linksmai ir viltingai
    Prieš penketą metų Šunskuose kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva pasukta „Lino taku“ – kasmet vis kitoje sodyboje buvo sėjama linų, stengiamasi prisiminti darbus ir tradicijas… Šiemet „Lino takas“ atvedė į Dzidolikynę – Kristinos ir Arūno Brokevičių sodybą, kur šiais metais ir mėlynavo linų laukas… „Laukelis“, – kukliai įvardijo šiųmečio projekto organizatorius gimnazistas Titas Mockevičius. Jis linus sėjo, jis iš tiesų juos ravėjo: užaugo aukšti, o oro kaprizai per anksti sunokino, išguldė… Prisiliesti prie lino švariomis rankomis… Autorės nuotraukos Taigi ir pakvietė į šį laukelį, tačiau pirmiau turėjome pereiti pro vartus, nusiplauti rankas ir lino rankšluosčiu nusišluostyti… Tarp šimtamečių ąžuolų simbolinį aukurą Titas įkūrė ...
  • „Jotvingis“ – festivalio Portugalijoje dalyvis

    2022-09-07„Jotvingis“ – festivalio Portugalijoje dalyvis
    Viešnagės akimirka. Rugpjūčio viduryje Marijampolės vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ (vadovė Alina Kvietkauskienė) dalyvavo Portugalijoje, Montemor-o-Novo mieste vykusiame Mostra Internacional de Folklore (toliau – MIF) festivalyje. Tai buvo antras kartas – šiame festivalyje jotvingiečiai dalyvavo 2017 m. Nors festivalis tas pats, tačiau įspūdžiai ir visa kelionė buvo visiškai kitokie nei prieš penkerius metus.Nors atrodo, kad po griežtų karantino suvaržymų pasaulis atsigauna ir vasaros kelionės vyksta beveik be apribojimų, tačiau pandemijos padarinius jautėme ir šiame festivalyje. Jame dalyvavo tik trys šalys: Portugalija, Egiptas ir Lietuva (ankstesniuose festivaliuose dalyvaudavo šešios šalys). Tačiau 11-asis MIF festivalis buvo įdomus ir nepakartojamas, turtingas savo koncertine ...
  • „Marijampolė Music Park“ dovanojo šešis įsimintinus koncertus

    2022-09-07„Marijampolė Music Park“ dovanojo šešis  įsimintinus koncertus
    Paskutinę vasaros savaitę marijampoliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę pasimėgauti klasikine ir džiazo muzika – mieste vyko jau devintasis vasaros muzikos festivalis „Marijampolė Music Park“, kurio tema šiemet buvo „Sugrįžimai ir duetai“. Šeši festivalio koncertai surengti įvairiose miesto erdvėse ir sutraukė tikrai didelį klausytojų būrį, o atsiliepimai apie juos – patys geriausi. Džiazo vakaras Vytauto parke nuteikė svajingai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Festivalis šiemet pradėtas klasikos vakaru „Romanas su kontrabosu“ Marijampolės kultūros centre. Čia pasirodė vienintelis toks Donato Bagursko vadovaujamas kontrabosų orkestras, dainavo operos solistė Ieva Prudnikovaitė. Muzikos mylėtojai buvo sužavėti ir antru koncertu – Evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo „Naktės“, o jas atliko ...
  • Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis

    2022-09-07Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis
    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius.Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja. Vakcina padeda išvengti užsikrėtimo Specialistai tvirtina, kad atsisakymas ar atidėjimas ...
  • Kvitai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms: viskas, ką reikia žinoti

    2022-09-07Kvitai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms: viskas, ką reikia žinoti
    Įdarbinant žmogų, kuris teiktų žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas, nebūtina sudaryti darbo sutarties – tokias paslaugas galima įforminti paslaugų kvitu. Prostooleha nuotrauka iš Freepik.com Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nesudarydami su jas teikiančiais asmenimis darbo sutarčių. Tokia paslaugų teikimo forma įforminama paslaugų kvitu, kurį išrašo šių paslaugų gavėjas. Visą tokių paslaugų sąrašą rasite čia. Naudojantis šia paslaugų teikimo tvarka, yra ribojamas paslaugų teikimo dienų skaičius, priklausomai nuo to, ar vienam, ar keliems paslaugų gavėjams yra teikiamos paslaugos. Vienam paslaugų gavėjui paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas ...
  • Fotografijose įamžintos „Žvirgždės“ folkloro ansamblio moterys

    2022-09-03Fotografijose įamžintos „Žvirgždės“ folkloro ansamblio moterys
    „Žvirgždės“ ansamblis jubiliejų paminėjo paroda. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugpjūčio 26-ąją Marijampolės kultūros centre atidaryta paroda „Moters paveikslas“, skirta Sūduvos metams paminėti. Įdomu tai, kad fotografijose įamžinta dešimt Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ moterų, pasipuošusių Sūduvos krašto tautiniais rūbais, o fotografijų autorius Zenius Sakalauskas – buvęs marijampolietis, dabar dainuojantis valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“. Daugelio renginių, minėjimų ir švenčių dalyvis ansamblis „Žvirgždė“, kuriam dabar vadovauja Eglė Alenskaitė, buvo įkurtas dar 1970 metais. Tad gražus auksinis jubiliejus sukako prieš porą metų, bet, kaip sakė vadovė, koronavirusas pavogė sukakties šventę, todėl ji minima šia paroda ir labai originaliai, liepos 1-ąją surengus fotosesiją prie Varnupių piliakalnio ...
  • „Kampelis mano Sūduvos“

    2022-09-03„Kampelis mano Sūduvos“
    2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Nutarusios tai pažymėti bendru projektu šešios Marijampolės seniūnijoje veikiančios bibliotekos dar gegužės pradžioje pakvietė savo lankytojus, feisbuko draugus, visus Sūduvos fanus fotografuoti krašto vaizdus ir siųsti konkursui „Kampelis mano Sūduvos“. Kadangi Sūduva turtinga gamtos ir istoriniais paminklais, fotografams sunku nebuvo. Konkursui pristatyta 120 puikių nuotraukų. Birželio pirmoje pusėje Balsupių, Baraginės, Igliškėlių, Meškučių, Patašinės ir Valavičių bibliotekų feisbuko paskyrose vyko sūduvietiškiausių nuotraukų rinkimai. Bibliotekų draugai išrinko 30 nuotraukų, kurios bus eksponuojamos kilnojamoje paro-doje, pavadintoje taip pat, kaip ir konkursas – „Kampelis mano Sūduvos“. Paroda jau buvo eksponuojama Balsupiuose… Autorės ir Virginijos Bielskuvienės nuotraukos Nuotraukose – mūsų krašto ežerai, etnografinės ...
  • Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

    2022-09-03Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?
    Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę ir dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą. Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad visgi jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus. Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas Susirgę COVID-19 ...
  • Katarakta – liga, kuria susirgti gali kiekvienas

    2022-09-02Katarakta – liga, kuria susirgti gali kiekvienas
    Dažno iš mūsų šeimoje, giminėje ar draugų rate yra asmenų sergančių katarakta. Susidūrus su šia liga iškyla nemažai klausimų: kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip elgtis susirgus, koks efektyviausias šios ligos gydymas ir kt. Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius pacientams rūpimus klausimus, susijusius su viena dažniausių akių liga – katarakta. Katarakta – akies lęšiuko drumstumas, galintis sukelti regėjimo problemų. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto kaip organizmo senėjimo procesas. Sulėtėjus medžiagų apykaitai palaipsniui formuojasi drumstys ir lęšiukas netenka skaidrumo. Ligai progresuojant regėjimas blogėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ir visiškai apankama. Kataraktos požymiai Sergant ...
  • Aptarėme projekto tikslus, veiklas ir rezultatus

    2022-08-31Aptarėme projekto tikslus, veiklas ir rezultatus
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ drauge su partneriais įgyvendinamo, Europos Komisijos remiamo projekto „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projekto autorių komanda Marijampolės TV dalyvavo baigiamajame vebinare. Marijampolės TV studijoje redaktorė Birutė Montvilienė, redaktorės pavaduotoja Loreta Tumelienė ir korespondentė Daiva Klimavičienė dalinosi mintimis apie tai, kas ir kodėl paskatino teikti projekto paraišką Europos Komisijai, apžvelgė 2021 metų rugsėjį pradėto realizuoti ir jau baigiamo projekto pagrindines temas, projekto ašį, kam skirtas didžiausias dėmesys, taip pat pristatė, kokiomis formomis projekto rengėjai drauge su partneriais stengėsi pasiekti kuo didesnę mūsų krašto gyventojų, taip pat kitose Lietuvos vietovėse gyvenančių žmonių auditoriją. Vebinare, be ...
  • Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“

    2022-08-31Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“, drauge su partneriais įgyvendinantis Europos Komisijos remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projektui baigti pasirinko sveikatos apsaugos stiprinimo, padedant Europos Sąjungai, temą „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“. Analizuojamai temai aptarti skyrėme du rugpjūčio 10-osios „Suvalkiečio“ laikraščio puslapius ir parengėme tris publikacijas: „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“, „Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai“ ir „Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija“. Šias publikacijas galite skaityti ir mūsų tinklapyje www.suvalkietis.lt. Baigiamajame nuo 2021 m. realizuojamo projekto etape siekdamas kuo išsamiau išanalizuoti nagrinėjamą temą projekto partneris – Marijampolė televizija parengė TV reportažą „Svari ES parama ...
  • Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos – Lietuvos rekordų knygoje

    2022-08-31Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos –  Lietuvos rekordų knygoje
    Liudo Mikalausko idėja koncertuoti šiaudų arenoje pateisino lūkesčius. Šią vasarą Kazlų Rūdos savivaldybė daugelį nustebino netradicinėse erdvėse surengtais koncertais, kurie susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Vienas toks Trečiojo tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertas buvo surengtas buvusioje Antanavo spirito gamykloje – čia grojo muzikantai iš Serbijos ir Estijos, o tris rugpjūčio vakarus muzikos mylėtojai buvo kviečiami į pirmąkart mūsų šalyje įrengtą „slow“ areną iš šiaudų ritinių Pinciškių kaime. Norėjosi kažko netradicinio Vienas iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovas, visoje šalyje žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas sakė „Suvalkiečiui“, kad tokia idėja surengti koncertus arenoje iš šiaudų ritinių kilo jau prieš kelerius metus, kai internete pamatė ...
  • Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“

    2022-08-31Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“
    Klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“ Marijampolėje kviečia į antrąjį, 2022 metų, sezoną. Rugsėjo 10–29 dienomis Marijampolėje ir jos apylinkėse bus surengti šeši koncertai, vyks edukacinė programa – atviri meistriškumo kursai vaikams ir interaktyvios paskaitos, užsiėmimai pedagogams. Muzika – kalba, kurią gali suprasti kiekvienas „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje“, – sako solistė Laura Latvaitytė-Zaman. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Festivalio organizatoriai marijampoliečiams puikiai pažįstami – dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman, pianistė Kamilė Zaveckaitė. Šiais metais jie susibūrė į bendrą įstaigą „Marijampolės filharmonija“. „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir atliekamu menu prisidėti prie Marijampolės, jos ...
  • Visa tiesa apie dantų implantų kainą

    2022-08-29Visa tiesa apie dantų implantų kainą
    Daugelis odontologų sutinka, kad, kai kalbama apie dantų keitimo galimybes, dantų implantai yra geriausias pasirinkimas. Dantų implantus pasirinkę pacientai dažniausiai būna patenkinti rezultatais. Taigi kodėl dantų implantai nėra pirmasis daugumos pacientų pasirinkimas? Tiesa ta, kad daugelis pacientų, norėdami pakeisti trūkstamus dantis, renkasi dalinius ar pilnus dantų protezus arba dantų tiltus ne todėl, kad nežino, jog galima rinktis dantų implantus, bet todėl, kad mano, jog dantų implantai jiems nebus prieinami. Ar tiesa, kad dantų implantai yra brangiausias pasirinkimas? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai sutiko pateikti kelis svarbiausius faktus apie dantų implantų kainą. Nors tiesa, kad pradinės dantų implantų išlaidos yra didesnės nei ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.