Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją.
Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.
Mokslininkai
Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), habil. med. mokslų dr. profesorius Vytautas Brasiūnas (1942 m.), chemijos m. dr., profesorius Jonas Venckevičius (1926 m.), veterinarijos m. dr., profesorius, visuomenės veikėjas Konradas Juozas Aleksa (1899 m.), habil. matematikos m. dr. Algis Jurgis Morkeliūnas (1959 m.), technikos mokslų dr., docentas, nusipelnęs išradėjas Kęstutis Eidukevičius (1949 m.), medicinos mokslų dr. Algimantas Čepulis (1940 m.), medicinos m. dr. Gediminas Gribevičius-Grinis (1940 m.), medicinos m. dr., profesorius Blažiejus Abraitis (1928 m. laida), teisės mokslų dr., VU docentas Juozas Galginaitis (1976 m.), archeologijos docentas dr. Algimantas Merkevičius, profesorius archeologijos dr. Albinas Kuncevičius (1975 m.), archeologė, muziejininkė, J. Jablonskio provaikaitė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, archeologas, humanitarinių mokslų dr. Vygandas Juodagalvis (1975 m.), pedagogikos mokslų dr. Sigutė Montvilaitė (1987 m.) ir dar daugybė kitų.
Iš jaunesnės kartos galima paminėti fizikos m. dr. Paulių Burinską, technikos mokslų dr. Aurimą Ulecką (žuvo kopdamas į Alpes 2013 m.), statybos inžinerijos m. dr. Roką Valančių ir kitus.
Prie mokslininkų reikėtų priskirti ir kanauninką, profesorių, teologijos daktarą kunigą Kęstutį Žemaitį. Jis yra VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Marijampolės kolegijos kapelionas. K. Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien. Noriai atsiliepia į kvietimus dalyvauti gimnazistų renginiuose, jo kultūrinė veikla skleidžia ryškią šviesą ir įkvepia gimnazistus.
Dažnas svečias gimnazijoje būdavo ir 1948 metų laidos abiturientas habil. filologijos mokslų daktaras, VU profesorius Algirdas Sabaliauskas – vienas iš tų buvusių gimnazistų, kuriuos gyvai pažinojo ne viena mokinių karta.
A. Sabaliauskas (1929–2016) – mokslininkas kalbininkas, vertėjas, 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute, 1997–2000 m. buvo jo direktorius.
Jis tapo gerais draugais su mokytoju, muziejininku V. Peckumi, taip pat dideliu mokyklos patriotu. „1992 m. pasirodžiusi V. Peckaus parašyta „Senoji Marijampolės gimnazija“ pralenkė visus mano lūkesčius. Mane sužavėjo patriotinis autoriaus nusiteikimas“, – prisimena A. Sabaliauskas. Jį žavėjo V. Peckaus kruopštus darbas renkant medžiagą šiai knygai – daugeliui nežinomus dokumentus, mokinių ir mokytojų atsiminimus. V. Peckus išleido labai daug knygų apie žymius gimnazijos absolventus.
Partizanai
Atskiras stendas muziejuje primena partizanų ir disidentų veiklą.
II pasaulinio karo metu dabartinė Rygiškių Jono gimnazija vadinosi Marijampolės pirmąja gimnazija ir buvo aštuonklasė. Po karo visoje šalyje kūrėsi pogrindinės organizacijos, o mūsų krašte jas paskatino Tauro partizanų veiklos pradžia.
Įsteigto Vytenio laisvės kovotojų būrio vadu buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos 7 klasės gimnazistas Jonas Valaitis-Žaibas. Pogrindinis Vytenio būrys egzistavo neilgai. 1946 m., per vasaros atostogas, saugumas suėmė vienuolika Vytenio būrio partizanų.
Po beveik keturis mėnesius trukusių tardymų ir kankinimų karo tribunolas Vilniuje paskelbė nuosprendį. Septyni kovotojai buvo įkalinti dešimčiai metų lageriuose, o keturiems – Algimantui Gustaičiui-Kimui, Jurgiui Bekampiui-Šalmui, Vincui Baronui-Vyšneliui ir Alfonsui Žukauskui-Lizdeikai – skirta mirties bausmė. 1947 m. kovo 26 d. visi keturi buvo nužudyti MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Palaidoti bendrame kape Tuskulėnuose. 2001 m. perlaidoti Marijampolės naujosiose kapinėse. V. Peckaus surinkta medžiaga apie Vytenio būrio kovotojus sudėta į knygą „Nežinomos legendos“.
Gimnazistų komanda, vadovaujama istorijos mokytojos D. Žarskienės, pernai sukūrė filmą apie vyteniečius.
J. Zubavičienė papasakojo, kad buvusi gimnazistė Alva Sidaravičienė rūpinasi monumento statyba, kur bus įamžintos žuvusių partizaninio judėjimo dalyvių pavardės.
Buvęs gimnazistas, poetas, publicistas Edmundas Simanaitis irgi buvo vienas iš Vytenio būrio narių. Buvęs krašto apsaugos viceministras parašė apie tai knygą „Tuskulėnų varpas pradeda gausti“ (1997 m.).
Laisvės gynėjas
Vyčio kryžiaus ordinu po mirties apdovanotas buvęs gimnazijos mokinys laisvės gynėjas Stasys Mačiulskas. Jis žuvo gindamas televizijos bokštą 1991 metais.
S. Mačiulskas gimė 1952 m. liepos 5 dieną Marijampolės r. Tarprubežių kaime. Mokėsi Tarprubežių kaimo mokykloje, vėliau baigė Jono Jablonskio vidurinę mokyklą Marijampolėje. Įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo elektriko specialybę. Nuo mokslų baigimo dirbo grąžtų gamykloje operatoriumi.
Buvo tarp tų, kurie vieni pirmųjų visa širdimi ėmė siekti Lietuvos Nepriklausomybės. Maždaug pusę metų pervedinėjo savo atlyginimą į Lietuvos Nepriklausomybės fondą. 1990 m. S. Mačiulskui buvo įteikta Vyriausybės padėka už paramą įtvirtinant Nepriklausomybę.
Lemtingąją sausio 13-osios naktį budėjo prie netoli namų esančio televizijos bokšto. Kaip rašoma ligoninės pažymoje, S. Mačiulskas „…buvo atvežtas į 1-ąją klinikinę ligoninę 1991-01-13 apie 2–3 valandą. Traumuotas prie televizijos bokšto…“. Buvo gydomas keliose ligoninėse, tačiau nuo patirtų sužalojimų 1991 m. balandžio 14 d. mirė. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1995 m. apdovanotas 3-io laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Dabartis ir ateitis
Tarp garsių buvusių mokinių, šiandien garsinančių mūsų kraštą ir šalį, reikėtų paminėti 10 metų Kauno apskrities policijos viršininku buvusį Algirdą Kaminską, dabartinį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį (1988 m. laida), diplomatą, nuolatinį Lietuvos atstovą prie NATO, nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Vytautą Leškevičių (1988 m.), krepšininką Andrių Giedraitį (1991 m.), žurnalistą Aurelijų Katkevičių, juvelyrą Kazimierą Barišauską, dailininką Joną Kvederavičių, režisierių Juozą Sabolių, verslininką Justą Kučinską (2004 m.), humanitarinių mokslų dr. Neringą Klišienę ir daugelį kitų.
Gausus buvusių gimnazistų – menininkų būrys, ir jau išėjusių amžinybėm, ir dar tebekuriančių: rašytojai Kazys Puida, Antanas Venclova, Kazys Boruta, Romas Gudaitis, Albinas Herbačiauskas, Antanas Škėma, skulptoriai Vytautas Kašuba, Petras Deltuva, Petras Aleksandravičius, operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, režisierius Gytis Lukšas ir kiti.
Kaip sakė J. Zubavičienė, tarpukario Nepriklausomybės laiku gimnazijoje buvo aukštai iškelta kokybės kartelė, nenuleista ji ir iki šiol.
„Mūsų dabartinis direktorius Vilhelmas Petkevičius, šiemet skaičiuojantis 20-us vadovavimo metus, yra korektiškas, aukštos moralės, sugebantis rasti bendrą kalbą su kolektyvu ir kiekvienu atskirai. Jis demokratiškas, taktiškas, santūrus vadovas, jo indėlis puoselėjant gimnaziją – didžiulis. Aišku, mokykla nebūtų tiek pasiekusi be puikių pedagogų, dirbusių ir tebedirbančių mūsų gimnazijoje“, – sakė muziejaus vedėja.
Rygiškių Jono gimnazija jau daug metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jis įsteigęs pereinamąjį prizą, kurį kasmet įteikia geriausiam absolventui ir pakviečia studijuoti.
„Buvome, esame ir būsime“
Toks jubiliejinis šūkis žymi šventę. Direktorius V. Petkevičius sako, kad gimnazija jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: renovuoti pastatai, stadionas, sutvarkyta aplinka. „Mūsų gimnaziją renkasi tie, kurių šeimos nariai, tėvai, seneliai čia mokėsi. Tai kartų mokykla“. Per pastaruosius 10 metų ją baigė 2339 abiturientai. Didžiausia laida per visą ilgą istoriją buvo 2010 metais – baigė 310 dvyliktokų. Šiandien gimnazijoje dirba 70 pedagogų, 45 iš jų – metodininkai, keturi – ekspertai. Tai didelis gimnazijos intelektinis potencialas, kuriantis mokiniams geras ateities galimybes.
Direktorius, jubiliejaus proga prisimindamas buvusio gimnazijos auklėtinio šalies himno autoriaus V. Kudirkos žodžius, bendruomenei linki: „Vardan tos Lietuvos gimnazija težydi“.