Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Muziejuje – šlovė ir viltys

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją.
Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.

 

Mokslininkai
Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), habil. med. mokslų dr. profesorius Vytautas Brasiūnas (1942 m.), chemijos m. dr., profesorius Jonas Venckevičius (1926 m.), veterinarijos m. dr., profesorius, visuomenės veikėjas Konradas Juozas Aleksa (1899 m.), habil. matematikos m. dr. Algis Jurgis Morkeliūnas (1959 m.), technikos mokslų dr., docentas, nusipelnęs išradėjas Kęstutis Eidukevičius (1949 m.), medicinos mokslų dr. Algimantas Čepulis (1940 m.), medicinos m. dr. Gediminas Gribevičius-Grinis (1940 m.), medicinos m. dr., profesorius Blažiejus Abraitis (1928 m. laida), teisės mokslų dr., VU docentas Juozas Galginaitis (1976 m.), archeologijos docentas dr. Algimantas Merkevičius, profesorius archeologijos dr. Albinas Kuncevičius (1975 m.), archeologė, muziejininkė, J. Jablonskio provaikaitė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, archeologas, humanitarinių mokslų dr. Vygandas Juodagalvis (1975 m.), pedagogikos mokslų dr. Sigutė Montvilaitė (1987 m.) ir dar daugybė kitų.
Iš jaunesnės kartos galima paminėti fizikos m. dr. Paulių Burinską, technikos mokslų dr. Aurimą Ulecką (žuvo kopdamas į Alpes 2013 m.), statybos inžinerijos m. dr. Roką Valančių ir kitus.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

Prie mokslininkų reikėtų priskirti ir kanauninką, profesorių, teologijos daktarą kunigą Kęstutį Žemaitį. Jis yra VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Marijampolės kolegijos kapelionas. K. Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien. Noriai atsiliepia į kvietimus dalyvauti gimnazistų renginiuose, jo kultūrinė veikla skleidžia ryškią šviesą ir įkvepia gimnazistus.
Dažnas svečias gimnazijoje būdavo ir 1948 metų laidos abiturientas habil. filologijos mokslų daktaras, VU profesorius Algirdas Sabaliauskas – vienas iš tų buvusių gimnazistų, kuriuos gyvai pažinojo ne viena mokinių karta.
A. Sabaliauskas (1929–2016) – mokslininkas kalbininkas, vertėjas, 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute, 1997–2000 m. buvo jo direktorius.
Jis tapo gerais draugais su mokytoju, muziejininku V. Peckumi, taip pat dideliu mokyklos patriotu. „1992 m. pasirodžiusi V. Peckaus parašyta „Senoji Marijampolės gimnazija“ pralenkė visus mano lūkesčius. Mane sužavėjo patriotinis autoriaus nusiteikimas“, – prisimena A. Sabaliauskas. Jį žavėjo V. Peckaus kruopštus darbas renkant medžiagą šiai knygai – daugeliui nežinomus dokumentus, mokinių ir mokytojų atsiminimus. V. Peckus išleido labai daug knygų apie žymius gimnazijos absolventus.

 

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Partizanai
Atskiras stendas muziejuje primena partizanų ir disidentų veiklą.
II pasaulinio karo metu dabartinė Rygiškių Jono gimnazija vadinosi Marijampolės pirmąja gimnazija ir buvo aštuonklasė. Po karo visoje šalyje kūrėsi pogrindinės organizacijos, o mūsų krašte jas paskatino Tauro partizanų veiklos pradžia.
Įsteigto Vytenio laisvės kovotojų būrio vadu buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos 7 klasės gimnazistas Jonas Valaitis-Žaibas. Pogrindinis Vytenio būrys egzistavo neilgai. 1946 m., per vasaros atostogas, saugumas suėmė vienuolika Vytenio būrio partizanų.
Po beveik keturis mėnesius trukusių tardymų ir kankinimų karo tribunolas Vilniuje paskelbė nuosprendį. Septyni kovotojai buvo įkalinti dešimčiai metų lageriuose, o keturiems – Algimantui Gustaičiui-Kimui, Jurgiui Bekampiui-Šalmui, Vincui Baronui-Vyšneliui ir Alfonsui Žukauskui-Lizdeikai – skirta mirties bausmė. 1947 m. kovo 26 d. visi keturi buvo nužudyti MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Palaidoti bendrame kape Tuskulėnuose. 2001 m. perlaidoti Marijampolės naujosiose kapinėse. V. Peckaus surinkta medžiaga apie Vytenio būrio kovotojus sudėta į knygą „Nežinomos legendos“.
Gimnazistų komanda, vadovaujama istorijos mokytojos D. Žarskienės, pernai sukūrė filmą apie vyteniečius.
J. Zubavičienė papasakojo, kad buvusi gimnazistė Alva Sidaravičienė rūpinasi monumento statyba, kur bus įamžintos žuvusių partizaninio judėjimo dalyvių pavardės.
Buvęs gimnazistas, poetas, publicistas Edmundas Simanaitis irgi buvo vienas iš Vytenio būrio narių. Buvęs krašto apsaugos viceministras parašė apie tai knygą „Tuskulėnų varpas pradeda gausti“ (1997 m.).

Laisvės gynėjas
Vyčio kryžiaus ordinu po mirties apdovanotas buvęs gimnazijos mokinys laisvės gynėjas Stasys Mačiulskas. Jis žuvo gindamas televizijos bokštą 1991 metais.
S. Mačiulskas gimė 1952 m. liepos 5 dieną Marijampolės r. Tarprubežių kaime. Mokėsi Tarp­rubežių kaimo mokykloje, vėliau baigė Jono Jablonskio vidurinę mokyklą Marijampolėje. Įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo elektriko specialybę. Nuo mokslų baigimo dirbo grąžtų gamykloje operatoriumi.
Buvo tarp tų, kurie vieni pirmųjų visa širdimi ėmė siekti Lietuvos Nepriklausomybės. Maždaug pusę metų pervedinėjo savo atlyginimą į Lietuvos Nepriklausomybės fondą. 1990 m. S. Mačiulskui buvo įteikta Vyriausybės padėka už paramą įtvirtinant Nepriklausomybę.
Lemtingąją sausio 13-osios naktį budėjo prie netoli namų esančio televizijos bokšto. Kaip rašoma ligoninės pažymoje, S. Mačiulskas „…buvo atvežtas į 1-ąją klinikinę ligoninę 1991-01-13 apie 2–3 valandą. Traumuotas prie televizijos bokšto…“. Buvo gydomas keliose ligoninėse, tačiau nuo patirtų sužalojimų 1991 m. balandžio 14 d. mirė. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1995 m. apdovanotas 3-io laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

 

 Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Dabartis ir ateitis
Tarp garsių buvusių mokinių, šiandien garsinančių mūsų kraštą ir šalį, reikėtų paminėti 10 metų Kauno apskrities policijos viršininku buvusį Algirdą Kaminską, dabartinį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį (1988 m. laida), diplomatą, nuolatinį Lietuvos atstovą prie NATO, nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Vytautą Leškevičių (1988 m.), krepšininką Andrių Giedraitį (1991 m.), žurnalistą Aurelijų Katkevičių, juvelyrą Kazimierą Barišauską, dailininką Joną Kvederavičių, režisierių Juozą Sabolių, verslininką Justą Kučinską (2004 m.), humanitarinių mokslų dr. Neringą Klišienę ir daugelį kitų.
Gausus buvusių gimnazistų – menininkų būrys, ir jau išėjusių amžinybėm, ir dar tebekuriančių: rašytojai Kazys Puida, Antanas Venclova, Kazys Boruta, Romas Gudaitis, Albinas Herbačiauskas, Antanas Škėma, skulptoriai Vytautas Kašuba, Petras Deltuva, Petras Aleksandravičius, operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, režisierius Gytis Lukšas ir kiti.
Kaip sakė J. Zubavičienė, tarpukario Nepriklausomybės laiku gimnazijoje buvo aukštai iškelta kokybės kartelė, nenuleista ji ir iki šiol.
„Mūsų dabartinis direktorius Vilhelmas Petkevičius, šiemet skaičiuojantis 20-us vadovavimo metus, yra korektiškas, aukštos moralės, sugebantis rasti bendrą kalbą su kolektyvu ir kiekvienu atskirai. Jis demokratiškas, taktiškas, santūrus vadovas, jo indėlis puoselėjant gimnaziją – didžiulis. Aišku, mokykla nebūtų tiek pasiekusi be puikių pedagogų, dirbusių ir tebedirbančių mūsų gimnazijoje“, – sakė muziejaus vedėja.
Rygiškių Jono gimnazija jau daug metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jis įsteigęs pereinamąjį prizą, kurį kasmet įteikia geriausiam absolventui ir pakviečia studijuoti.

„Buvome, esame ir būsime“
Toks jubiliejinis šūkis žymi šventę. Direktorius V. Petkevičius sako, kad gimnazija jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: renovuoti pastatai, stadionas, sutvarkyta aplinka. „Mūsų gimnaziją renkasi tie, kurių šeimos nariai, tėvai, seneliai čia mokėsi. Tai kartų mokykla“. Per pastaruosius 10 metų ją baigė 2339 abiturientai. Didžiausia laida per visą ilgą istoriją buvo 2010 metais – baigė 310 dvyliktokų. Šiandien gimnazijoje dirba 70 pedagogų, 45 iš jų – metodininkai, keturi – ekspertai. Tai didelis gimnazijos intelektinis potencialas, kuriantis mokiniams geras ateities galimybes.
Direktorius, jubiliejaus proga prisimindamas buvusio gimnazijos auklėtinio šalies himno autoriaus V. Kudirkos žodžius, bendruomenei linki: „Vardan tos Lietuvos gimnazija težydi“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...