Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Muziejuje – šlovė ir viltys

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Muziejaus vedėja Judita Zubavičienė rūpinasi nuolat papildyti stendų informaciją.

Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją.
Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.

 

Mokslininkai
Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), habil. med. mokslų dr. profesorius Vytautas Brasiūnas (1942 m.), chemijos m. dr., profesorius Jonas Venckevičius (1926 m.), veterinarijos m. dr., profesorius, visuomenės veikėjas Konradas Juozas Aleksa (1899 m.), habil. matematikos m. dr. Algis Jurgis Morkeliūnas (1959 m.), technikos mokslų dr., docentas, nusipelnęs išradėjas Kęstutis Eidukevičius (1949 m.), medicinos mokslų dr. Algimantas Čepulis (1940 m.), medicinos m. dr. Gediminas Gribevičius-Grinis (1940 m.), medicinos m. dr., profesorius Blažiejus Abraitis (1928 m. laida), teisės mokslų dr., VU docentas Juozas Galginaitis (1976 m.), archeologijos docentas dr. Algimantas Merkevičius, profesorius archeologijos dr. Albinas Kuncevičius (1975 m.), archeologė, muziejininkė, J. Jablonskio provaikaitė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, archeologas, humanitarinių mokslų dr. Vygandas Juodagalvis (1975 m.), pedagogikos mokslų dr. Sigutė Montvilaitė (1987 m.) ir dar daugybė kitų.
Iš jaunesnės kartos galima paminėti fizikos m. dr. Paulių Burinską, technikos mokslų dr. Aurimą Ulecką (žuvo kopdamas į Alpes 2013 m.), statybos inžinerijos m. dr. Roką Valančių ir kitus.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

Kunigas Kęstutis Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

VU profesorius Algirdas Sabaliauskas visada buvo didžiulis gimnazijos patriotas.

Prie mokslininkų reikėtų priskirti ir kanauninką, profesorių, teologijos daktarą kunigą Kęstutį Žemaitį. Jis yra VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Marijampolės kolegijos kapelionas. K. Žemaitis – dažnas svečias gimnazijoje ir šiandien. Noriai atsiliepia į kvietimus dalyvauti gimnazistų renginiuose, jo kultūrinė veikla skleidžia ryškią šviesą ir įkvepia gimnazistus.
Dažnas svečias gimnazijoje būdavo ir 1948 metų laidos abiturientas habil. filologijos mokslų daktaras, VU profesorius Algirdas Sabaliauskas – vienas iš tų buvusių gimnazistų, kuriuos gyvai pažinojo ne viena mokinių karta.
A. Sabaliauskas (1929–2016) – mokslininkas kalbininkas, vertėjas, 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute, 1997–2000 m. buvo jo direktorius.
Jis tapo gerais draugais su mokytoju, muziejininku V. Peckumi, taip pat dideliu mokyklos patriotu. „1992 m. pasirodžiusi V. Peckaus parašyta „Senoji Marijampolės gimnazija“ pralenkė visus mano lūkesčius. Mane sužavėjo patriotinis autoriaus nusiteikimas“, – prisimena A. Sabaliauskas. Jį žavėjo V. Peckaus kruopštus darbas renkant medžiagą šiai knygai – daugeliui nežinomus dokumentus, mokinių ir mokytojų atsiminimus. V. Peckus išleido labai daug knygų apie žymius gimnazijos absolventus.

 

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Lituanistas ir muziejininkas Vincas Peckus buvo iš tų, kurie stovėjo prie gimnazijos muziejaus ištakų, labai daug savo asmeninio laiko ir lėšų skyrė įamžindamas čia dirbusias ir brendusias iškilias asmenybes. Jam muziejuje skirtas atskiras stendas.

Partizanai
Atskiras stendas muziejuje primena partizanų ir disidentų veiklą.
II pasaulinio karo metu dabartinė Rygiškių Jono gimnazija vadinosi Marijampolės pirmąja gimnazija ir buvo aštuonklasė. Po karo visoje šalyje kūrėsi pogrindinės organizacijos, o mūsų krašte jas paskatino Tauro partizanų veiklos pradžia.
Įsteigto Vytenio laisvės kovotojų būrio vadu buvo paskirtas Marijampolės gimnazijos 7 klasės gimnazistas Jonas Valaitis-Žaibas. Pogrindinis Vytenio būrys egzistavo neilgai. 1946 m., per vasaros atostogas, saugumas suėmė vienuolika Vytenio būrio partizanų.
Po beveik keturis mėnesius trukusių tardymų ir kankinimų karo tribunolas Vilniuje paskelbė nuosprendį. Septyni kovotojai buvo įkalinti dešimčiai metų lageriuose, o keturiems – Algimantui Gustaičiui-Kimui, Jurgiui Bekampiui-Šalmui, Vincui Baronui-Vyšneliui ir Alfonsui Žukauskui-Lizdeikai – skirta mirties bausmė. 1947 m. kovo 26 d. visi keturi buvo nužudyti MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Palaidoti bendrame kape Tuskulėnuose. 2001 m. perlaidoti Marijampolės naujosiose kapinėse. V. Peckaus surinkta medžiaga apie Vytenio būrio kovotojus sudėta į knygą „Nežinomos legendos“.
Gimnazistų komanda, vadovaujama istorijos mokytojos D. Žarskienės, pernai sukūrė filmą apie vyteniečius.
J. Zubavičienė papasakojo, kad buvusi gimnazistė Alva Sidaravičienė rūpinasi monumento statyba, kur bus įamžintos žuvusių partizaninio judėjimo dalyvių pavardės.
Buvęs gimnazistas, poetas, publicistas Edmundas Simanaitis irgi buvo vienas iš Vytenio būrio narių. Buvęs krašto apsaugos viceministras parašė apie tai knygą „Tuskulėnų varpas pradeda gausti“ (1997 m.).

Laisvės gynėjas
Vyčio kryžiaus ordinu po mirties apdovanotas buvęs gimnazijos mokinys laisvės gynėjas Stasys Mačiulskas. Jis žuvo gindamas televizijos bokštą 1991 metais.
S. Mačiulskas gimė 1952 m. liepos 5 dieną Marijampolės r. Tarprubežių kaime. Mokėsi Tarp­rubežių kaimo mokykloje, vėliau baigė Jono Jablonskio vidurinę mokyklą Marijampolėje. Įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo elektriko specialybę. Nuo mokslų baigimo dirbo grąžtų gamykloje operatoriumi.
Buvo tarp tų, kurie vieni pirmųjų visa širdimi ėmė siekti Lietuvos Nepriklausomybės. Maždaug pusę metų pervedinėjo savo atlyginimą į Lietuvos Nepriklausomybės fondą. 1990 m. S. Mačiulskui buvo įteikta Vyriausybės padėka už paramą įtvirtinant Nepriklausomybę.
Lemtingąją sausio 13-osios naktį budėjo prie netoli namų esančio televizijos bokšto. Kaip rašoma ligoninės pažymoje, S. Mačiulskas „…buvo atvežtas į 1-ąją klinikinę ligoninę 1991-01-13 apie 2–3 valandą. Traumuotas prie televizijos bokšto…“. Buvo gydomas keliose ligoninėse, tačiau nuo patirtų sužalojimų 1991 m. balandžio 14 d. mirė. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1995 m. apdovanotas 3-io laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

 

 Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Direktorius Vilhelmas Petkevičius Rygiškių Jono gimnazijai vadovauja jau 20 metų.

Dabartis ir ateitis
Tarp garsių buvusių mokinių, šiandien garsinančių mūsų kraštą ir šalį, reikėtų paminėti 10 metų Kauno apskrities policijos viršininku buvusį Algirdą Kaminską, dabartinį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį (1988 m. laida), diplomatą, nuolatinį Lietuvos atstovą prie NATO, nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Vytautą Leškevičių (1988 m.), krepšininką Andrių Giedraitį (1991 m.), žurnalistą Aurelijų Katkevičių, juvelyrą Kazimierą Barišauską, dailininką Joną Kvederavičių, režisierių Juozą Sabolių, verslininką Justą Kučinską (2004 m.), humanitarinių mokslų dr. Neringą Klišienę ir daugelį kitų.
Gausus buvusių gimnazistų – menininkų būrys, ir jau išėjusių amžinybėm, ir dar tebekuriančių: rašytojai Kazys Puida, Antanas Venclova, Kazys Boruta, Romas Gudaitis, Albinas Herbačiauskas, Antanas Škėma, skulptoriai Vytautas Kašuba, Petras Deltuva, Petras Aleksandravičius, operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, režisierius Gytis Lukšas ir kiti.
Kaip sakė J. Zubavičienė, tarpukario Nepriklausomybės laiku gimnazijoje buvo aukštai iškelta kokybės kartelė, nenuleista ji ir iki šiol.
„Mūsų dabartinis direktorius Vilhelmas Petkevičius, šiemet skaičiuojantis 20-us vadovavimo metus, yra korektiškas, aukštos moralės, sugebantis rasti bendrą kalbą su kolektyvu ir kiekvienu atskirai. Jis demokratiškas, taktiškas, santūrus vadovas, jo indėlis puoselėjant gimnaziją – didžiulis. Aišku, mokykla nebūtų tiek pasiekusi be puikių pedagogų, dirbusių ir tebedirbančių mūsų gimnazijoje“, – sakė muziejaus vedėja.
Rygiškių Jono gimnazija jau daug metų yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jis įsteigęs pereinamąjį prizą, kurį kasmet įteikia geriausiam absolventui ir pakviečia studijuoti.

„Buvome, esame ir būsime“
Toks jubiliejinis šūkis žymi šventę. Direktorius V. Petkevičius sako, kad gimnazija jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: renovuoti pastatai, stadionas, sutvarkyta aplinka. „Mūsų gimnaziją renkasi tie, kurių šeimos nariai, tėvai, seneliai čia mokėsi. Tai kartų mokykla“. Per pastaruosius 10 metų ją baigė 2339 abiturientai. Didžiausia laida per visą ilgą istoriją buvo 2010 metais – baigė 310 dvyliktokų. Šiandien gimnazijoje dirba 70 pedagogų, 45 iš jų – metodininkai, keturi – ekspertai. Tai didelis gimnazijos intelektinis potencialas, kuriantis mokiniams geras ateities galimybes.
Direktorius, jubiliejaus proga prisimindamas buvusio gimnazijos auklėtinio šalies himno autoriaus V. Kudirkos žodžius, bendruomenei linki: „Vardan tos Lietuvos gimnazija težydi“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...