Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios. Didžiausios iškilmės numatytos šį savaitgalį.
Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą.
Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama viena neprivaloma pamoka per savaitę. Iki to laiko lietuvių kalba nebuvo dėstoma nė vienoje gimnazijoje Lietuvoje.
Didžiąją gimnazistų dalį sudarė tikri lietuviai, materialiai stiprėjančių Suvalkijos ūkininkų vaikai. Rusų valdžia savo tikslo surusinti gimnazistus nepasiekė, negana to, gimnazija tapo XIX amžiaus antros pusės tautinio sąjūdžio židiniu, čia atsirado jo vadovai ir organizatoriai. Šioje gimnazijoje išaugo tiek žymių ir šaliai nusipelniusių žmonių, kad be jų pasiaukojančios veiklos sunku įsivaizduoti dabartinę Lietuvą ir jos kultūrą.
Tai tautos patriarchu vadinamas vyriausias Nepriklausomybės akto signataras dr. J. Basanavičius, himno autorius V. Kudirka, lietuvių kalbos tėvas J. Jablonskis, pirmo lietuviško romano autorius V. Pietaris, pirmieji lietuvių kalbos mokytojai P. Kriaučiūnas ir A. Arminas-Trupinėlis, vaikų literatūros pradininkas P. Mašiotas, poetai ir rašytojai P. Vaičaitis, A. Kriščiukaitis-Aišbė, M. Gustaitis, K. Puida, V. Mykolaitis-Putinas, palaimintasis J. Matulaitis, diplomatas P. Klimas. Prezidentas K. Grinius, aviatorius, konstruktorius gen. A. Gustaitis, semiotikos pradininkas A. J. Greimas, operos solistė V. Urmanavičiūtė-Urmana, skulptorius P. Aleksandravičius, žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius, Lietuvos vyriausybės dabartinis vadovas Saulius Skvernelis ir daugybė kitų, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti mūsų krašto istorijoje.
Negalima pamiršti ir tų, kurie vadovavo šiai mokymo įstaigai. Jų indėlis irgi didžiulis. Tai Antanas Janulevičius, Pranas Šertvytis, Vytautas Verbyla ir kiti. Vieniems likimas buvo maloningas, o kitus, kaip direktorių Antaną Daniliauską, ištiko tragiška lemtis. Jis mirė Sibiro tremtyje, jo žmona, šios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Leukadija Strempickaitė-Daniliauskienė, taip pat žuvo tremtyje prie Laptevų jūros. Išleista knygelė apie A. Daniliausko gyvenimą ir veiklą.
1920 m. gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, 1992 m. jis sugrąžintas, o 1994 m. mokykla atgavo gimnazijos statusą.
Gimnazijos vaidmenį mūsų krašto ir visos šalies istorijoje sunku pervertinti. Šios mokymo įstaigos istorija – tarsi visos šalies istorijos atspindys. Gimnazija šaliai davė tiek iškilių asmenybių, kad to pralenkti turbūt jau neįmanoma. Kita vertus, kiekvienas gimnazistas yra savo mokyklos ambasadorius. O tokį gimnazijos veidą, koks jis yra dabar, sukūrė ne kas kitas, tik gausybė čia dirbusių puikių pedagogų.
