Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas. 

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę.
2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo daugiau užsidirbti, kad Lietuvoje galėtų įsigyti būstą, turėti geras gyvenimo sąlygas. Su Jolita įsikūrė Frojos saloje, išsinuomojo namą, įsidarbino lašišų fabrike, kur apdorojama, paruošiama ir užšaldoma ši žuvis.
Šeima Norvegijoje tebegyvena ligi šiol. Į Lietuvą grįžta, kai tik gauna atostogų. Abu Norvegijoje dirba, turi nuolatinius kontraktus. Jolita šiuo metu augina vaikučius.
„Esi garantuotas, kad gausi atlyginimą, tau priklauso atostogos, todėl jautiesi saugus“, – apie tvarką Norvegijoje pasakojo Evaldas. Emigracijoje jie su žmona susilaukė dukros Amelijos ir sūnaus Armando. Dukrai dabar beveik pustrečių metukų, sūnui – devintas mėnuo. „Jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, ten daug lengviau gyventi, puikios socialinės garantijos“, – pasakoja Evaldas, iš uždarbio Norvegijoje per ketverius metus nusipirkęs ir įsirengęs Marijampolėje butą naujos statybos name.
Jolita, augindama vaikus, gauna dideles išmokas. „Jos kartais net būna didesnės už mano atlyginimą“, – juokiasi Evaldas. Tad finansine prasme jaunos šeimos šioje šalyje gali gyventi laisvai. Būtiniausios prekės, ypač vaikams, pigesnės, o pašalpos, uždarbiai, gerokai didesni negu Lietuvoje. Paklaustas, ar jie nebijo su žmona Norvegijoje po išviešintų vaikų atėmimo skandalų auginti du mažylius, Evaldas tikina dėl to esantis ramus. „Iš normalių tėvų neatima vaikų, tokiam žingsniui turi būti rimtos priežastys, tokios, kaip smurtas vaiko atžvilgiu ir panašiai. Visi tokie signalai tikrinami“, – sako jis.
Neseniai pora įsigijo Norvegijoje nuosavą namą. „Neleisime pinigų nuomai, kol gyvensime ten, o nusprendę grįžti į Lietuvą, išnuomosime. Atvykėlių Frojos saloje visada daug, nebus problemų būstą išnuomoti“, – įsitikinęs Evaldas.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Vyras neslepia, kad jie pasiilgsta savo krašto, artimųjų, vaikus norėtų leisti į lietuvišką mokyklą, bet kol kas Norvegijoje juos laiko finansiniai svertai. „Lietuvoje dirbdamas tokį būstą, kokį įsigijome mes, padirbėję vos ketverius metus Norvegijoje, nežinia kada būtume įstengę nusipirkti, jei iš viso įstengę. O iš uždarbio Norvegijoje galėjome tai padaryti per palyginti trumpą laiką. Finansinis saugumas ir galimybės jaunam žmogui labai svarbu. Juk pradedi gyvenimą nuo nulio, tau visko norisi, auga vaikai, jiems visko reikia. O ir jaunimas dabar kitoks. Mums reikia visko daug ir greitai“, – pasakoja vyras.
Anot Evaldo, nuo vienų iki dvejų metų, jei nevedi į darželį, už vaiką kiekvieną mėnesį jaunai šeimai mokama 7500 kronų, tai būtų apie 750 eurų, jeigu nevedi pirmus metus vaiko į darželį. Plius vaikų reikmėms nuo gimimo iki 18 metų kiekvieną mėnesį skiriama 980 kronų išmoka, jeigu bent vienas iš tėvų oficialiai gyvena ir dirba Norvegijoje. Be to, jeigu dirbi atsakingai, tai visuomet turi darbą, už kurį gauni jo vertą atlyginimą ir socialines garantijas.
„Aš nebijau darbo, 14 valandų kartais tenka dirbti, tačiau už tai sumoka, be to, darbo sąlygos palankios darbuotojams, daromos pertraukėlės, per kurias gali pailsėti, užkąsti. Lietuvoje viso šito nėra: yra įmonių, kur žmonės vergiškomis sąlygomis dirba 15 valandų per parą, gaudami 500 eurų atlyginimą. Todėl jaunimas emigruoja, tiesiog priverstas emigruoti, kad galėtų stabiliai finansiškai, oriai gyventi“, – sako Evaldas.
Anot jo, Frojos saloje daug lietuvių, ir visi iš pradžių sakosi atvykę tik trumpam užsidirbti, o paskui pasilieka keleriems metams. Aišku, gyventi ir dirbti svetimoje šalyje, kai tavo šeima gyvena atskirai, labai sunku. Evaldui šia prasme daug lengviau, nes jis Norvegijoje yra su šeima, jo akyse auga vaikai.
Pasak Evaldo, jų šeimos planuose – dar keletą metų padirbėti Norvegijoje, kad išsimokėtų paskolą už namą, o po to grįžti gyventi į Lietuvą. Turėdami materialinį pagrindą, galės ir savo šalyje bandyti rasti vietą po saule.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kasryt – dainos Lietuvai

    2018-02-20Kasryt – dainos Lietuvai
    Tai vyksta Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje ir VšĮ Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijoje. Čia surastas vaikams labai priimtinas ir smagus būdas paminėti sukaktį – Lietuvos valstybės atsikūrimo 100-metį. Kiekvieną rytą 8.30 val. renkasi visi abiejų mokyklų mokiniai, mokytojai salėje ir kartu dainuoja lietuviškas dainas – tai akcija „Dainos Lietuvai“. Dainuoti gali visi, jokios atrankos nėra, kiekvienas gauna tekstą, tad prisijungti nėra sunku. Pasikviečiama padainuoti kartu ir svečių: buvo solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas (čia ugdomi jų vaikai), Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas, Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė, pats meras Vytautas Kanevičius, taip pat policininkai, šauliai. Buvo pakviesta ir Kazlų Rūdos lopšelio-darželio ...
  • „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“

    2018-02-20„Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“
    Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje vasario 6 dieną įvyko parodos „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“ atidarymas. Taip Marijampolės skautai mini skautijos Lietuvoje 100-metį, mat 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje susirinkę grupelė mokinių ir vadovas Petras Jurgelevičius nutarė įkurti pirmą skautų skiltį. O Marijampolėje skautai susibūrė 1922 m., pirmoji skiltis atsirado Rygiškių Jono gimnazijoje. Po kelerių metų atsirado ir visose to meto didžiosiose mokyklose – Marijonų gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. Skautų vadovais buvo ir kunigai, ir kariškiai, ši organizacija formavo jaunimo moralės principus. Jūrų skautija susikūrė 1934 metais, o šiandien Marijampolėje ji jau tapo dominuojanti. Sakoma, kad skautu tampama visam gyvenimui. Okupacijos metais ...
  • Renginiai Lietuvos nepriklausomybės dienai

    2018-02-12
    Marijampolėje Vasario 14 d. 11 val. ikimokyk­linio ugdymo įstaigų akcija-performansas „Aš tavo gimtinė“ (J. Basanavičiaus a.). Vasario 15–17 d. – Kraštotyros muziejaus paroda „Marijampoliečiai – valstybės kūrėjai“ (kultūros centro fojė). Vasario 15 d. 12 val. – atminimo lentos „Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai“ ir bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui atidengimas ir konferencija (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 16 d. 11 val. – visuomeninė akcija „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“ (senosios kapinės). 11.30 val. – malda už Tėvynę (Šv. arkangelo Mykolo bazilika). Varpų sąšauka „Gloria Lietuva“. 13 val. – vėliavos pakėlimas, iškilminga rikiuotė, karinės technikos paroda. Visuomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio ...
  • Valstybės kelias – per mados prizmę

    2018-02-12Valstybės kelias – per mados prizmę
    Marijampolės profesinio rengimo centras artėjantį Lietuvos 100-metį pasitinka netradiciškai. Kirpėjo ir floristo mokymo programų mokiniai, vadovaujami mokytojų, gausiai susirinkusiai bendraamžių, dėstytojų auditorijai pateikė teatralizuotą sukurtų darbų programą – atvirą integruotą pamoką „Lietuvos kelias“, kurioje valstybės istoriją atskleidė per mados prizmę. Per 100 metų mados raidoje įvyko daug permainų, tad moksleiviai pasirinko ryškiausius laikotarpius, atspindinčius tų metų stilių: prieškarinės nepriklausomos Lietuvos retro modelius, hipių laikus, sovietų okupaciją ir to laiko madas. Lietuvos nepriklausomybę simbolizavo tema „Lietuvatė“, o renginį vainikavo nuotakos. Pasak renginio organizatorių profesijos mokytojų Vaidos Lukšienės, Giedrės Abraitienės, Linos Lelešienės ir Ramunės Žilinskienės, ruošiantis Lietuvos 100-mečiui skirtam renginiui buvo gilinamasi į šalies ...
  • Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus renginių paletė

    2018-02-12
    Vasario 15 d. 12 val. Marijampolėje, prie Rygiškių Jono gimnazijos, bus atidengti Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio bareljefai, taip pat atminimo lenta „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. 10 val. Jankų kaime (Kazlų Rūdos sav.) pagrindinės mokyklos mokiniai ir Jankų kaimo bendruomenės nariai aplankys paminklą rezistencijos dalyviams ir nešini trispalvėmis bei valstybės vėliavos spalvų balionais grįš prie senosios mokyklos pastato. Čia prie Lietuvos aviacijos legenda tituluojamo Viktoro Ašmensko 1923 m. pasodinto ąžuolo bus atidengta atminimo lenta. Po to bendruomenės namuose vyks istorijos pamoka ir gitaristo, atlikėjo A. Danieliaus koncertas. Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.) 16 ...
  • Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

    2018-02-12Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana
    Pačiame Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaimuose, prie čia gyvenančių žmonių sodybų ir namų, šių metų Vasario 16-ąją turėtų suplazdėti mažiausiai šimtas naujų Trispalvių. Tuo pasirūpino šios seniūnijos Reketijos kaime ūkininkaujantis Vidas Bubinas. Valstybės atkūrimo šimtmečiui jis seniūnijos gyventojams padovanojo šimtą Trispalvių ir kotų joms pakabinti, o kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis. Dovana… sau Ypatingą dovaną kaimynams ir kitiems seniūnijos gyventojams padovanoti nutaręs V. Bubinas iš pradžių norėjo likti nežinomas. „Sakyk, ką nori – kad verslininkas ar dar ką sugalvok, bet mano pavardės nebandyk prasitarti, – perduodamas vėliavas bičiuliui ...
  • Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių

    2018-02-12Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių
    Ketvirtadienį Antanavo (Kazlų Rūdos sav.) gyventojai turėjo retą galimybę pasimatyti su premjeru Sauliumi Skverneliu. Į mokyklą jis atvyko su patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Une Kaunaite. Į susitikimą atėjo ir keletas mokinių, kaip sakė premjeras, tie, kurių neįveikė gripas, nes mokykloje paskelbtas karantinas. Ministras Pirmininkas kvietė visus jaustis laisvai ir visko klausti, kas tik rūpi. Savo vizito tikslą jis apibūdino kaip norą susipažinti su mokykla, pasikalbėti apie mokyklas apskritai. Antra proga – artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis. „Dar prieš metus pagalvojome su bendraminčiais, kaip padaryti, kad per nacionalinę šventę būtų keliama kuo daugiau vėliavų. Versti nieko nereikia, bet paskatinti norisi. 50 ...
  • Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)

    2018-02-09Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)
    Į klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita BRAZIENĖ.   – Šiemet madingos violetinės daržovės. Sakoma, kad jose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Kokie tai komponentai? Kokios daržovės turi jų daugiausia? Ar iš tiesų daržovių spalva lemia cheminę sudėtį? – Daržovėms, kaip ir visiems augalams, skirtingas spalvas suteikia skirtingos medžiagos, esančios ląstelėse, vadinamos pigmentais. Teigti, kad spalva nulemia visą daržovės cheminę sudėtį, būtų neteisinga, tačiau pigmento rūšis ir kiekis skirtingos spalvos daržovėse bus skirtingas. Pavyzdžiui, morkoms oranžinę spalvą suteikia pigmentas β-karotinas, pomidorų raudona spalva dėl pigmento likopeno. Violetinėse daržovėse ...
  • Ant palangių – pavasario pranašai

    2018-02-09Ant palangių – pavasario pranašai
    Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis. Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.   Violetinė – šių metų spalva Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai

    2018-02-09Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai
    Vasario 6 d. – kraštiečio skulptoriaus Petro Deltuvos kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Vasario 15 d. – konferencija „Mūsų signatarai“ (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 15 d. – bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui ir atminimo lentos „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Nepriklausomybės akto signatarai“ atidengimas (prie Rygiškių Jono gimnazijos). Vasario 16 d. – bendruomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“, skirta Lietuvos 100-mečiui (Jono Basanavičiaus aikštė). Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas: malda už Tėvynę, iškilminga rikiuotė ir karinės technikos paroda, bendruomeninė akcija „Varpai“, koncertas „Valstybės kūrėjų paslaptingi meilės akordai“ (Mažoji bazilika, Jono Basanavičiaus aikštė, kultūros centras). Instaliacija ...
  • Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)

    2018-02-09Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)
    Šeštadienį Marijampolėje įvyko Kultūros sostinės atidarymo renginys. Galima teigti, kad pirmas blynas nebuvo prisvilęs. Gana gausiai J. Basanavičiaus aikštėje susirinkusius marijampoliečius ir miesto svečius sužavėjo 3D filmas ir muzikiniai fejerverkai, gražus buvo ir smilgininkų iš Klaipėdos pasirodymas. Organizatoriai sako, kad filmas buvo kuriamas kelis mėnesius. Rezultatas pavykęs, juolab kad tokio reginio mūsų mieste iki šiol dar nebūta. Nemažai žmonių, dalyvavusių atidarymo renginyje, liko pasižiūrėti šio filmo dar kartą (jis buvo kartojamas dukart). Nebloga idėja buvo ir susirinkusius sveikinusios istorinės asmenybės. Nedidelis minusas – tolėliau nuo veiksmo vietos stovėję žiūrovai nematė jų atvykimo karieta ar senoviniais automobiliais, girdėjo tik renginio vedėjo raginimą praleisti atvykusius ...
  • Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

    2018-02-09Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė
    (visus jubiliejinius, ypatingus šaliai metus) Tai įvyko! Planai, idėjos, darbai, diskusijos, pasitarimai ir derinimai (nemigo naktys taip pat) pagaliau materializavosi ir tapo pirmąja dovana, kurią organizatoriai įteikė miestelėnams, savivaldybės gyventojams ir Marijampolės svečiams. Tų dovanų visus metus, iki pat gruodžio, bus daug – per 200, nes visi renginiai bus nemokami. O Kultūros sostinės atidarymo šventė „Laikas keičiasi ir keičia“ – tarsi solidi ir spalvinga, vasaros šilumą skleidžianti puokštė beįpusėjant žiemai (renginio režisierius – Marijampolės neužmirštantis Vytenis Pauliukaitis). Beje, kol kas neatskleista, kas tarp daugelio šventę organizavusių žmonių buvo atsakingas už orą, bet jis tikrai pasistengė… Praėjusį šeštadienį rinkdamiesi į Jono Basanavičiaus aikštę ...
  • Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

    2017-12-19
    Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose. Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje. Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas ...
  • Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

    2017-12-19Marijampolei atstovavo ir dvi moterys
    Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje. O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje. Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į ...
  • Jo žodžiai tapo priesaku

    2017-12-19Jo žodžiai tapo priesaku
    Netičkampio kaimo gyventojai saugo prisiminimus apie Marijampolės krašto atstovą Steigiamajame Seime, Darbo federacijos pirmininką, ateitininką, Lietuvos kariuomenės karininką, leitenantą, drąsiai stojusį ginti Nepriklausomos Lietuvos Antaną Matulaitį. Bibliotekininkė Renata Kavaliauskienė surinkusi medžiagą apie Netičkampio Matulaičių gimtinę. Matulaičių tėviškė minima nuo 1592 m., pirmą kartą archyviniuose dokumentuose 1750 m. paminėtas Netičkampyje gimęs Mykolas Matulaitis. 1864 m. čia gimė knygnešys, kruopščiai rinkęs ir užrašinėjęs tautosaką, Juozas Matulaitis, 1912 m. gimė kunigas, iš vokiečių kalbos išvertęs apie 500 religinių, teologijos ir grožinės literatūros knygų, Juozapas Konstantinas Matulaitis. Garsioje šeimoje 1895 m. gruodžio 27 d. gimė ir būsimasis Steigiamojo Seimo narys, I atsargos bataliono Marijampolėje leitenantas Antanas ...