Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas. 

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Evaldas atvirai kalba, kodėl jaunos šeimos renkasi emigraciją.

Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę.
2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo daugiau užsidirbti, kad Lietuvoje galėtų įsigyti būstą, turėti geras gyvenimo sąlygas. Su Jolita įsikūrė Frojos saloje, išsinuomojo namą, įsidarbino lašišų fabrike, kur apdorojama, paruošiama ir užšaldoma ši žuvis.
Šeima Norvegijoje tebegyvena ligi šiol. Į Lietuvą grįžta, kai tik gauna atostogų. Abu Norvegijoje dirba, turi nuolatinius kontraktus. Jolita šiuo metu augina vaikučius.
„Esi garantuotas, kad gausi atlyginimą, tau priklauso atostogos, todėl jautiesi saugus“, – apie tvarką Norvegijoje pasakojo Evaldas. Emigracijoje jie su žmona susilaukė dukros Amelijos ir sūnaus Armando. Dukrai dabar beveik pustrečių metukų, sūnui – devintas mėnuo. „Jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, ten daug lengviau gyventi, puikios socialinės garantijos“, – pasakoja Evaldas, iš uždarbio Norvegijoje per ketverius metus nusipirkęs ir įsirengęs Marijampolėje butą naujos statybos name.
Jolita, augindama vaikus, gauna dideles išmokas. „Jos kartais net būna didesnės už mano atlyginimą“, – juokiasi Evaldas. Tad finansine prasme jaunos šeimos šioje šalyje gali gyventi laisvai. Būtiniausios prekės, ypač vaikams, pigesnės, o pašalpos, uždarbiai, gerokai didesni negu Lietuvoje. Paklaustas, ar jie nebijo su žmona Norvegijoje po išviešintų vaikų atėmimo skandalų auginti du mažylius, Evaldas tikina dėl to esantis ramus. „Iš normalių tėvų neatima vaikų, tokiam žingsniui turi būti rimtos priežastys, tokios, kaip smurtas vaiko atžvilgiu ir panašiai. Visi tokie signalai tikrinami“, – sako jis.
Neseniai pora įsigijo Norvegijoje nuosavą namą. „Neleisime pinigų nuomai, kol gyvensime ten, o nusprendę grįžti į Lietuvą, išnuomosime. Atvykėlių Frojos saloje visada daug, nebus problemų būstą išnuomoti“, – įsitikinęs Evaldas.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Frojos saloje daug mažų laivų prieplaukų. Čia gyvenantys lietuviai laisvalaikiu mėgsta žvejoti.

Vyras neslepia, kad jie pasiilgsta savo krašto, artimųjų, vaikus norėtų leisti į lietuvišką mokyklą, bet kol kas Norvegijoje juos laiko finansiniai svertai. „Lietuvoje dirbdamas tokį būstą, kokį įsigijome mes, padirbėję vos ketverius metus Norvegijoje, nežinia kada būtume įstengę nusipirkti, jei iš viso įstengę. O iš uždarbio Norvegijoje galėjome tai padaryti per palyginti trumpą laiką. Finansinis saugumas ir galimybės jaunam žmogui labai svarbu. Juk pradedi gyvenimą nuo nulio, tau visko norisi, auga vaikai, jiems visko reikia. O ir jaunimas dabar kitoks. Mums reikia visko daug ir greitai“, – pasakoja vyras.
Anot Evaldo, nuo vienų iki dvejų metų, jei nevedi į darželį, už vaiką kiekvieną mėnesį jaunai šeimai mokama 7500 kronų, tai būtų apie 750 eurų, jeigu nevedi pirmus metus vaiko į darželį. Plius vaikų reikmėms nuo gimimo iki 18 metų kiekvieną mėnesį skiriama 980 kronų išmoka, jeigu bent vienas iš tėvų oficialiai gyvena ir dirba Norvegijoje. Be to, jeigu dirbi atsakingai, tai visuomet turi darbą, už kurį gauni jo vertą atlyginimą ir socialines garantijas.
„Aš nebijau darbo, 14 valandų kartais tenka dirbti, tačiau už tai sumoka, be to, darbo sąlygos palankios darbuotojams, daromos pertraukėlės, per kurias gali pailsėti, užkąsti. Lietuvoje viso šito nėra: yra įmonių, kur žmonės vergiškomis sąlygomis dirba 15 valandų per parą, gaudami 500 eurų atlyginimą. Todėl jaunimas emigruoja, tiesiog priverstas emigruoti, kad galėtų stabiliai finansiškai, oriai gyventi“, – sako Evaldas.
Anot jo, Frojos saloje daug lietuvių, ir visi iš pradžių sakosi atvykę tik trumpam užsidirbti, o paskui pasilieka keleriems metams. Aišku, gyventi ir dirbti svetimoje šalyje, kai tavo šeima gyvena atskirai, labai sunku. Evaldui šia prasme daug lengviau, nes jis Norvegijoje yra su šeima, jo akyse auga vaikai.
Pasak Evaldo, jų šeimos planuose – dar keletą metų padirbėti Norvegijoje, kad išsimokėtų paskolą už namą, o po to grįžti gyventi į Lietuvą. Turėdami materialinį pagrindą, galės ir savo šalyje bandyti rasti vietą po saule.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Spausdinto žodžio keliais

    2017-06-27Spausdinto žodžio keliais
    Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.   Marijampolė garsi spaustuvėmis Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas. Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ...
  • Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

    2017-06-27Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas
    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas. Gyva lietuviška dvasia Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio ...
  • Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste

    2017-06-27Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste
    Agnė Zienienė gimtąją Marijampolę į Airijos sostinę Dubliną buvo išmainiusi net porą kartų. Emigravusi ir sugrįžusi, tačiau čia taip ir neradusi, ko tikėjusis, į svetimą šalį laimės ieškoti vyko iš naujo. Ir nors ten susikūrė patogias gyvenimo sąlygas, žinojo, kad vieną dieną į Lietuvą vis tiek sugrįš. Išvyko neradę darbo Pirmą kartą į Airiją Agnė išvyko 2008 metais. Tuomet dar su vaikinu Almantu, kuris dabar yra jos vyras, emigruoti nusprendė Lietuvoje taip ir nesuradę tinkamai apmokamo ir mėgiamo darbo. Nuvykusi į Dubliną pora apsistojo pas jau ten gyvenančius vyro artimuosius. Nors kalbos gerai nemokėjo, darbą Agnė susirado greitai. Vienoje iš Dublino degalinių ...
  • Užsitęsusios atostogos Anglijoje

    2017-06-27Užsitęsusios atostogos Anglijoje
    Marijampolietė Agnė Kapočė Londone praleido beveik 5 metus. Nepaisant to, kad turėjo kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą. Pagrindinės priežastys – sveikatos apsaugos sistema ir artimųjų ilgesys.   Vyko tik atostogauti Baigusi anglų kalbos studijas jauna specialistė pradėjo dirbti mokytoja. Vasaros atostogų metu pusseserė, kuri tuo metu gyveno Londone, pakvietė merginą pas save pasisvečiuoti. Minties ten pasilikti Agnė neturėjo, tačiau netikėtai atsiradęs darbo pasiūlymus jos planus apvertė aukštyn kojom. – Būnant Anglijoje pusiau juokais, pusiau rimtai ėmiau dairytis į darbo skelbimus. Kadangi su anglų kalba problemų neturėjau, galėjau rinktis net iš kelių pasiūlymų. Lietuvoje manęs niekas, išskyrus darbą, nelaikė. Mokykloje, ...
  • Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

    2017-06-27Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame
    Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.   – Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link? – Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš ...
  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...
  • Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

    2017-06-13Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų
    Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.   Pagrindą pastatė tėvai Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir ...
  • Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

    2017-06-06Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima
    Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.   – Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. ...
  • „Ėjo vyrai nemunais“

    2017-05-30„Ėjo vyrai nemunais“
    (Suvalkijos ūkininkai nepriklausomą Lietuvą gynė savo krauju) 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, savos kariuomenės kūrimas nebuvo laikomas pirmu uždaviniu. Karo istorikai teigia, kad vyravo ir tokia nuomonė, jog kariuomenė Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą šalis neketino nieko užpulti, su niekuo kariauti. Tačiau netrukus reali situacija vos susikūrusios valstybės vadovams parodė, kad be savo kariuomenės valstybingumo neišsaugos. Vos pradėtai formuoti Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, paskui bermontininkų atakas ir lenkų mėginimą prie atkuriamos Lenkijos valstybės prisijungti Lietuvos teritoriją. Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-oji, nes tądien Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo ...
  • Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

    2017-05-30Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui
    Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas ...
  • Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

    2017-05-23Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi
    Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų. Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika. „Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų ...