Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.

 

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

– Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje?
– 2012 metų pavasarį palikau savo tėvynėje „tuščią vietą“… Po šešiolikos valandų autobusas pagaliau sustojo Berlyno stotyje ankstų, kiek šaltoką vokišką rytą… Dar nenubudęs miestas tik ruošėsi kasdieniam chaosui, o aš milžiniška gatve jau tempiau savo dešimties kilogramų lagaminą… Jame – natos, stojimui reikalingi dokumentai, savaitei būtina apranga ir stipendija, kurią man dviem mėnesiams skyrė privati kompanija. Į veidą tvokstelėjo asfaltu, plastmase, metalu ir dar kažkuo svetimu dvokiantis miesto smogas. Kojos šalo lietuviškuose aukštakulniuose, viskas čia atrodė per aukštai, per plačiai, per toli. Turėjau dvi valandas pasiekti kelionės tikslą ir pasiruošti pirmai repeticijai – po dviejų mėnesių stojamasis egzaminas į Hamburgo muzikos universitetą…
Žingeidumas mane paskatino emigruoti. Išvažiavau ieškodama daugiau, nei pavyko surasti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje įgijau operinio dainavimo magistro diplomą. Po studijų Lietuvoje man tiesiog neatsirado nišos, buvo uždarytos absoliučiai visos durys, o ir kažkas viduje nuolat veržėsi eiti tolyn, nesustoti.
Meistriškumo kursai Londone pas prof. Laurą Sarti ir Berlyne pas prof. Ramintą Lampsatytę įkvėpė optimizmo tarptautinėms studijoms. Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes, laimėjus stojamąjį konkursą, jos buvo šimtu procentų finansuojamos. Studijų Londone teko atsisakyti dėl finansinių priežasčių.
– Kaip sekėsi studijuoti svetimoje šalyje, kur reikalavimai didžiuliai, o atranka griežta?
– Hamburge praleidau dvejus nuostabius metus, kupinus įvairių operos ir kamerinės muzikos projektų, saviraiškos seminarų, koncertų, konkursų, meistriškumo kursų ir t. t. Įgijau dainavimo magistro laipsnį. Prof. Marko Takerio (Mark Tucker) dainavimo klasę rinkausi apgalvotai, jis – barokinės muzikos meistras. Lietuvoje vokalinės barokinės muzikos atlikimo kultūros mano studijų metu tiesiog nebuvo.
– Ar pavyko atsiskleisti, surasti savo nišą? Ar sunku svetimoje šalyje įsitvirtinti, patekti į žymiąsias scenas, gauti vaidmenis? Nuo ko tai priklauso, kas padeda organizuoti Tavo koncertus?
– Nuo 2013 metų gauta Jahudi Menuchino (Yahudi Menuhin) stipendija Hamburge palengvino mano kasdienybę – organizuojami koncertai finansiškai remia jaunus muzikus, skatina jų profesinį tobulėjimą.
Dainininko specialybė – nesibaigiantis balso vystymo ir lavinimo procesas. Kiekvieną kartą stovint scenoje ištinka akistatos momentas – svarbu tik čia ir dabar, viskas, ką esi anksčiau nuveikęs, tai tik psichologinė paspirtis dabarties momentui. Viena perklausa keičia kitą, viena kelionė perauga į kelionių maratoną, o kartais apskritai į nieką, bet tai daro gyvenimą tik spalvingesnį.
Šiuo metu esu Gundulos Hintz dainavimo studijos Berlyne narė. Gundulą Hintz laikau savo tikruoju vokalo vedliu. Ji – tarptautinio pripažinimo sulaukęs „vagnerinis“ mecosopranas, veda meistriškumo pamokas visame pasaulyje, tai puikiai suderindama ir su soline karjera. G. Hintz konsultuoja ir Estijos nacionalinio operos teatro dainininkus. Esu dėkinga likimui, kad vienuose iš daugelio Berlyne vykusių meistriškumo kursų ji mane išgirdo…
– Vokietijoje sukūrei šeimą, auginate dukrytę. Ar nesunku suderinti šeimos gyvenimą, motinystę ir karjerą, kaip visur suspėji, kas padeda auginti Mariją? Kokia Tavo eilinė diena? Ar kaip daugumai jaunų žmonių, kad pasiektumei savo tikslus, tenka skubėti, lėkti, stresuoti? Kaip sekasi „įšokti“ į šių dienų ritmą?
– Berlynas… dabar tai jau ir mano miestas. Man patinka jo nuolat besimainantis veidas, tiek purvinos, tamsios, skurdžios jo pakampės, tiek ir išpraustas, kosmopolitinis, europietiško kino, modernaus šokio, rimtosios ir popmuzikos garsais aidintis, modernaus meno, galerijų ir maisto kultūra turtingas fasadas. Berlynas tapo man meilės miestu – jame sukūriau savo naujuosius namus. Atsirado šeima, auga dukrytė Marija. Emigravau iš Lietuvos ieškodama profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių, apie meilę, šeimą nebuvo net minties. Studijų metai prabėgo tarp Berlyno ir Hamburgo, kiekvieną dieną praleisdavau šešias valandas greitajame traukinyje… Kodėl? … nes meilė atima protą, bet suteikia nežemiškų jėgų…
Ne visada yra lengva suderinti karjerą su mažylės režimu, „normalus“ žmogus tikriausiai nesiryžtų daugeliui dalykų, kuriems yra pasirengęs dainininkas… Savo profesijos aš nepasirinkau, tai pašaukimas… Aš tiesiog gimiau su balsu, kuris nori būti išgirstas ir nuolat veržiasi į priekį… Dukrytės gimimas turėjo įtakos mano balso raidai. Per paskutinius dvejus metus teko peršokti į dramatiškesnę balso grupę, mokiausi dainuoti iš naujo, lengva nebuvo… Šeima tapo mano stiprybės ir energijos šaltiniu…
– Kokia Tavo koncertinė veik­la?
– Dalyvauju įvairiuose operos projektuose, koncertuose ir Hamburge, ir Berlyne. Tarp įsimintiniausių vaidmenų – Grafienė Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Teodoros vaidmuo Hendelio oratorijos sceniniame pastatyme „Teodora“; Amūras Ramo (J. P. Rameau) operoje „Pigmalionas“, Rosmenė Hendelio operoje „Imenijo“, La Musica Monteverdžio operoje „Orfėjas“, modernios muzikos koncertų serija „Neue Klänger“, Štrauso muzikai skirtas koncertų ciklas ir kiti.
Kitais metais suplanuotas iki šiol didžiausias projektas Berlyne – V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“, esu pakviesta Paminos vaidmeniui. Laukia G. Malerio koncertų ciklas, lietuviškos ir keltiškos baltų kultūros muzikinis salonas Berlyne.
Na, o artimiausias koncertas jau čia pat, gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje. Džiaugiuosi, kad vėl esu kviečiama dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ programoje. Iš pernai vykusio koncerto atmintyje liko šiltas ir nuoširdus susitikimas su Marijampolės publika. Nuoširdžiai kviečiu jus ir šiais metais. Koncerto programoje skambės fragmentai iš G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, Dž. Verdi, Dž. Pučinio, B. Dvariono ir kt. operų.
– Žinau, kad dar rašai eilėraščius. Tai hobis ar tiesiog saviraiška? Kada randi laiko poezijai, gal planuose ir knygelės gimimas?
– Gyvendama svetimoje šalyje labiausiai pasiilgstu kalbos. Kartais per dieną tenka bendrauti keturiomis kalbomis ir visuomet jaučiuosi tarsi su skolintais batais… Emigravus sunkiausia buvo svetima kalba išreikšti mintis ir pasijausti laisva. Gimtoji kalba yra mano tikrieji namai. Pasikeitė ir supratimas, dabar kitaip jaučiu savo kalbą, daug gražesnis ir brangesnis man tapo lietuviškas žodis.
Nuo pat vaikystės turėjau polinkį literatūrai, poezijai ir pati visuomet kažką rašinėjau. Nenorėčiau to vadinti hobiu, profesionalaus poeto karūnos taip pat nesimatuoju – rašymas yra tiesiog dar vienas mano meninės asmenybės išraiškos būdas. Apsidžiaugiau, kad „Suvalkietis“ išspausdino keletą mano miniatiūrų. Kolegos, draugai jau seniai mane ragina kažką su tuo daryti. Tikriausiai ir pati visuomet turėjau slaptą svajonę išleisti mažą poezijos rinktinę, ją pavadinčiau „Skiautiniai“, bet tai kol kas tik svajos… Šiuo metu koncentruojuosi į muzikinę karjerą, viskas dar prieš akis…
* * *

Išeinu nematomais žingsniais.
Pėdos dega ilgesiu
palikti taką
kieme…
Skiautėm suirusi…
Gerklės skausme įstrigusi…
Subirus pelenais,
it neganda…
Einu…
Netruks –
pavasarinė žolė įkąs
miesto grindiniui…
Atmerksiu akis
šalpusnio žiedu –
tavo kieme
patekės saulė…
* * *

Neliko,
o gal
ir nebuvo,
išgėriau
sumaišiusi dvigubą,
išlojau
kaip šuo
loja pilnačiai,
neliko,
tikriausiai nebuvo…

Ištraukos iš Lauros Latvaitytės „Skiautinių“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo ...