Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.
Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.

 

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

Laura Latvaitytė koncertuos Marijampolėje.

– Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje?
– 2012 metų pavasarį palikau savo tėvynėje „tuščią vietą“… Po šešiolikos valandų autobusas pagaliau sustojo Berlyno stotyje ankstų, kiek šaltoką vokišką rytą… Dar nenubudęs miestas tik ruošėsi kasdieniam chaosui, o aš milžiniška gatve jau tempiau savo dešimties kilogramų lagaminą… Jame – natos, stojimui reikalingi dokumentai, savaitei būtina apranga ir stipendija, kurią man dviem mėnesiams skyrė privati kompanija. Į veidą tvokstelėjo asfaltu, plastmase, metalu ir dar kažkuo svetimu dvokiantis miesto smogas. Kojos šalo lietuviškuose aukštakulniuose, viskas čia atrodė per aukštai, per plačiai, per toli. Turėjau dvi valandas pasiekti kelionės tikslą ir pasiruošti pirmai repeticijai – po dviejų mėnesių stojamasis egzaminas į Hamburgo muzikos universitetą…
Žingeidumas mane paskatino emigruoti. Išvažiavau ieškodama daugiau, nei pavyko surasti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje įgijau operinio dainavimo magistro diplomą. Po studijų Lietuvoje man tiesiog neatsirado nišos, buvo uždarytos absoliučiai visos durys, o ir kažkas viduje nuolat veržėsi eiti tolyn, nesustoti.
Meistriškumo kursai Londone pas prof. Laurą Sarti ir Berlyne pas prof. Ramintą Lampsatytę įkvėpė optimizmo tarptautinėms studijoms. Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes, laimėjus stojamąjį konkursą, jos buvo šimtu procentų finansuojamos. Studijų Londone teko atsisakyti dėl finansinių priežasčių.
– Kaip sekėsi studijuoti svetimoje šalyje, kur reikalavimai didžiuliai, o atranka griežta?
– Hamburge praleidau dvejus nuostabius metus, kupinus įvairių operos ir kamerinės muzikos projektų, saviraiškos seminarų, koncertų, konkursų, meistriškumo kursų ir t. t. Įgijau dainavimo magistro laipsnį. Prof. Marko Takerio (Mark Tucker) dainavimo klasę rinkausi apgalvotai, jis – barokinės muzikos meistras. Lietuvoje vokalinės barokinės muzikos atlikimo kultūros mano studijų metu tiesiog nebuvo.
– Ar pavyko atsiskleisti, surasti savo nišą? Ar sunku svetimoje šalyje įsitvirtinti, patekti į žymiąsias scenas, gauti vaidmenis? Nuo ko tai priklauso, kas padeda organizuoti Tavo koncertus?
– Nuo 2013 metų gauta Jahudi Menuchino (Yahudi Menuhin) stipendija Hamburge palengvino mano kasdienybę – organizuojami koncertai finansiškai remia jaunus muzikus, skatina jų profesinį tobulėjimą.
Dainininko specialybė – nesibaigiantis balso vystymo ir lavinimo procesas. Kiekvieną kartą stovint scenoje ištinka akistatos momentas – svarbu tik čia ir dabar, viskas, ką esi anksčiau nuveikęs, tai tik psichologinė paspirtis dabarties momentui. Viena perklausa keičia kitą, viena kelionė perauga į kelionių maratoną, o kartais apskritai į nieką, bet tai daro gyvenimą tik spalvingesnį.
Šiuo metu esu Gundulos Hintz dainavimo studijos Berlyne narė. Gundulą Hintz laikau savo tikruoju vokalo vedliu. Ji – tarptautinio pripažinimo sulaukęs „vagnerinis“ mecosopranas, veda meistriškumo pamokas visame pasaulyje, tai puikiai suderindama ir su soline karjera. G. Hintz konsultuoja ir Estijos nacionalinio operos teatro dainininkus. Esu dėkinga likimui, kad vienuose iš daugelio Berlyne vykusių meistriškumo kursų ji mane išgirdo…
– Vokietijoje sukūrei šeimą, auginate dukrytę. Ar nesunku suderinti šeimos gyvenimą, motinystę ir karjerą, kaip visur suspėji, kas padeda auginti Mariją? Kokia Tavo eilinė diena? Ar kaip daugumai jaunų žmonių, kad pasiektumei savo tikslus, tenka skubėti, lėkti, stresuoti? Kaip sekasi „įšokti“ į šių dienų ritmą?
– Berlynas… dabar tai jau ir mano miestas. Man patinka jo nuolat besimainantis veidas, tiek purvinos, tamsios, skurdžios jo pakampės, tiek ir išpraustas, kosmopolitinis, europietiško kino, modernaus šokio, rimtosios ir popmuzikos garsais aidintis, modernaus meno, galerijų ir maisto kultūra turtingas fasadas. Berlynas tapo man meilės miestu – jame sukūriau savo naujuosius namus. Atsirado šeima, auga dukrytė Marija. Emigravau iš Lietuvos ieškodama profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių, apie meilę, šeimą nebuvo net minties. Studijų metai prabėgo tarp Berlyno ir Hamburgo, kiekvieną dieną praleisdavau šešias valandas greitajame traukinyje… Kodėl? … nes meilė atima protą, bet suteikia nežemiškų jėgų…
Ne visada yra lengva suderinti karjerą su mažylės režimu, „normalus“ žmogus tikriausiai nesiryžtų daugeliui dalykų, kuriems yra pasirengęs dainininkas… Savo profesijos aš nepasirinkau, tai pašaukimas… Aš tiesiog gimiau su balsu, kuris nori būti išgirstas ir nuolat veržiasi į priekį… Dukrytės gimimas turėjo įtakos mano balso raidai. Per paskutinius dvejus metus teko peršokti į dramatiškesnę balso grupę, mokiausi dainuoti iš naujo, lengva nebuvo… Šeima tapo mano stiprybės ir energijos šaltiniu…
– Kokia Tavo koncertinė veik­la?
– Dalyvauju įvairiuose operos projektuose, koncertuose ir Hamburge, ir Berlyne. Tarp įsimintiniausių vaidmenų – Grafienė Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Teodoros vaidmuo Hendelio oratorijos sceniniame pastatyme „Teodora“; Amūras Ramo (J. P. Rameau) operoje „Pigmalionas“, Rosmenė Hendelio operoje „Imenijo“, La Musica Monteverdžio operoje „Orfėjas“, modernios muzikos koncertų serija „Neue Klänger“, Štrauso muzikai skirtas koncertų ciklas ir kiti.
Kitais metais suplanuotas iki šiol didžiausias projektas Berlyne – V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“, esu pakviesta Paminos vaidmeniui. Laukia G. Malerio koncertų ciklas, lietuviškos ir keltiškos baltų kultūros muzikinis salonas Berlyne.
Na, o artimiausias koncertas jau čia pat, gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje. Džiaugiuosi, kad vėl esu kviečiama dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ programoje. Iš pernai vykusio koncerto atmintyje liko šiltas ir nuoširdus susitikimas su Marijampolės publika. Nuoširdžiai kviečiu jus ir šiais metais. Koncerto programoje skambės fragmentai iš G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, Dž. Verdi, Dž. Pučinio, B. Dvariono ir kt. operų.
– Žinau, kad dar rašai eilėraščius. Tai hobis ar tiesiog saviraiška? Kada randi laiko poezijai, gal planuose ir knygelės gimimas?
– Gyvendama svetimoje šalyje labiausiai pasiilgstu kalbos. Kartais per dieną tenka bendrauti keturiomis kalbomis ir visuomet jaučiuosi tarsi su skolintais batais… Emigravus sunkiausia buvo svetima kalba išreikšti mintis ir pasijausti laisva. Gimtoji kalba yra mano tikrieji namai. Pasikeitė ir supratimas, dabar kitaip jaučiu savo kalbą, daug gražesnis ir brangesnis man tapo lietuviškas žodis.
Nuo pat vaikystės turėjau polinkį literatūrai, poezijai ir pati visuomet kažką rašinėjau. Nenorėčiau to vadinti hobiu, profesionalaus poeto karūnos taip pat nesimatuoju – rašymas yra tiesiog dar vienas mano meninės asmenybės išraiškos būdas. Apsidžiaugiau, kad „Suvalkietis“ išspausdino keletą mano miniatiūrų. Kolegos, draugai jau seniai mane ragina kažką su tuo daryti. Tikriausiai ir pati visuomet turėjau slaptą svajonę išleisti mažą poezijos rinktinę, ją pavadinčiau „Skiautiniai“, bet tai kol kas tik svajos… Šiuo metu koncentruojuosi į muzikinę karjerą, viskas dar prieš akis…
* * *

Išeinu nematomais žingsniais.
Pėdos dega ilgesiu
palikti taką
kieme…
Skiautėm suirusi…
Gerklės skausme įstrigusi…
Subirus pelenais,
it neganda…
Einu…
Netruks –
pavasarinė žolė įkąs
miesto grindiniui…
Atmerksiu akis
šalpusnio žiedu –
tavo kieme
patekės saulė…
* * *

Neliko,
o gal
ir nebuvo,
išgėriau
sumaišiusi dvigubą,
išlojau
kaip šuo
loja pilnačiai,
neliko,
tikriausiai nebuvo…

Ištraukos iš Lauros Latvaitytės „Skiautinių“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...