Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas jį nuo mažumės jau pratino prie ūkio darbų.

Elzytė ir Juozukas juokiasi prisiminę pirmą nakvynę po atviru dangumi prie šio medžio.

Elzytė ir Juozukas juokiasi prisiminę pirmą nakvynę po atviru dangumi prie šio medžio.

Tėviškės žemę perdavė ne tėvas, o seserys ir brolis
Dabar tėviškėje aplankytas ir kalbinamas „Suvalkiečio“ puikią atmintį tebeturintis J. Guoga teigia neužfiksavęs, kad tėvas kada nors būtų sakęs, jog jo ūkis ir 21 ha žemės ateityje atiteks būtent jam, kaip vyresniajam sūnui. „Pamenu, kad ganyti pradėjau devynerių, – pasakoja J. Guoga. – Paskui maždaug nuo keturiolikos jau ardavau, akėdavau, grėbdavau šieną ir pjaudavau javus. Tėvelis turėjo pjaunamąją, grėbiamąją. Jas prikabindavo prie arklių ir – į laukus.“
J. Guogos likimas susiklostė kaip tik taip, kad būtent jis, vyresnysis sūnus, dabar gyvena tėviškėje ir vis dar kiek leidžia sveikata dirba tėvo žemę. Deja, kadais klausantis tėvelio pamokymų ir patarimų artą žemę Juozui perdavė anaiptol ne tėvas ar mama, o 1990 m. Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valdžia ir jo naudai tėviškės žemės atsisakiusios seserys Ona Raimunda, Aldona, Stasė, Dana, Elena ir brolis Stasys.

 

Jurgis Guoga į savanorius užsirašė Lekėčiuose
Juozo tėvas Jurgis Guoga buvo kilęs iš Jančių kaime (dabar Lekėčių mstl., Šakių r. sav.) ūkininkavusių Jurgio ir Elžbietos Guogų šeimos. Jurgis buvo jauniausias iš keturių brolių, be to, dar turėjo seserį Mariją. Vyriausias jo brolis Jonas, vengdamas būti paimtas rekrutu į carinės Rusijos kariuomenę, pabėgo į JAV. Devyneriais metais už Jurgį vyresnis brolis Vincas pasirinko dvasininko kelią ir baigęs Seinų kunigų seminariją kunigavo Dzūkijoje, paskui Lenkijoje. Į JAV likimas nubloškė ir Jurgio brolį Antaną. Motinai mirus, Jurgio tėvas vedė dar kartą ir susilaukė dviejų dukrų: Agotos ir Onutės. Pastaroji buvo įsitraukusi į rezistencinę kovą ir žuvo partizanų slėptuvėje netoli Lekėčių, Paryžinės girioje.
1918 m. vasario 16 d., kai Lietuvos valstybės taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, Jurgiui buvo 21 metai. Tais pačiais metais lapkričio 23 d. Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo.

Savanoris artileristas Jurgis Guoga (nuotraukoje trečias iš kairės) su kovų draugais.

Savanoris artileristas Jurgis Guoga (nuotraukoje trečias iš kairės) su kovų draugais.

Lekėčiai, prie kurių tuo metu šliejosi ir gimtasis J. Guogos Jančių kaimas, kaip ir visas kraštas tuo metu, kaip pasakoja fotoapybraižos „Lekėčių sakmės“ autorius Bernardas Aleknavičius, kunkuliavo, gyveno emocijomis.
„Lekėčių sakmėse“ pasakojama, kad 1918 m. gruodžio pirmąjį sekmadienį į Lekėčių bažnytėlę susirinkusiam dideliam būriui jaunų vyrų parapijos klebonas kun. Pranas Garmus pasakė prasmingą pamokslą, kuriuo kvietė jaunimą stoti ginti savo tikėjimo ir krašto.
Po to, anot fotoapybraižos autoriaus, iš bažnyčios išėję vyrai susirinko bažnytkaimio aikštėje, kur vėl visos kalbos sukosi apie Lietuvos kariuomenės kūrimą ir jaunų vyrų šventą pareigą imti į rankas ginklą ir eiti ginti Tėvynės. „Lekėčių sakmėse“ rašoma, kad tądien į Lietuvos kariuomenę savanoriais užsirašė keliolika jaunų vyrų.
Ar būtent tądien eiti į Lietuvos kariuomenę pasiryžo ir J. Guoga, šiandien jau pasakyti sunku. Tačiau tėviškėje gyvenantis jo sūnus Juozas teigė prisimenantis, kad tėvas jam yra pasakojęs apie Lekėčiuose vykusias dideles savanorių palydų iškilmes, po kurių jie grupelėmis patraukė į Kauną.

 

1940 metais paties senelio Guogynėje užkastą Savanorio medalį rado K. Guoga.

1940 metais paties senelio Guogynėje užkastą Savanorio medalį rado K. Guoga.

Už tėvynės gynybą – ir medalis, ir miškas, ir sklypas
„Mūsų tėvelis buvo artileristas, – sakė J. Guoga. – Pasakodavo, kad jie turėjo keturias arklių traukiamas patrankas. Vienu metu šaudydavo dviem. Kitas dvi tuo metu arkliais patraukdavo į priekį, į reikiamą poziciją. Tuomet šaudydavo jau iš tų.“
Savanorio sūnus teigė prisimenantis tėvo pasakojimus apie mūšius ties Kėdainiais, prie Žiežmarių ir Varėnos. J. Guogai taip pat įstrigo tėvo pasakojimas apie 1919 metų Kūčias žeminėje netoli Daugpilio. Mat vos susėdę prie Kūčių stalo net kelis kartus priešo apšaudomi artileristai buvo priversti keltis ir bėgti prie patrankų.
Savanoriui Jurgiui Guogai Lietuvos kariuomenėje buvo suteiktas grandinio laipsnis. Kariuomenėje jis tarnavo nuo 1919 m. sausio 13 d. iki 1921 lapkričio 18 d. Per tą laiką, sako, dukart buvo sužeistas. Vienąkart priešo kulka tik nubrozdino kaklą, o kitąkart dėl sprogimo pasibaidęs arklys pervažiavo per kojas.
J. Guoga prisimena, kad tėvas yra pasakojęs, jog pasibaigus aktyviems karo veiksmams buvo atsiųstas su kitais kariais patruliuoti į Marijampolę. Čia, savanorio pasakojimu, ne visi miestelėnai Lietuvos kariuomenės karius pasitiko draugiškai. Dalis mieste gyvenančių kitataučių, sako, pirmą dieną išvydę karius juos puolė stumdyti rėkdami „Klumpėvaldys“, ant jų spjaudė. Taip nesvetingai sutikti kariai, sako, susisiekę su karine komendantūra ir gavę nurodymą tuos riaušininkus atsivežti į būstinę ir jiems įkrėsti po kelis šampalus. Po to, kai keli riaušininkai buvo taip paauklėti, sako, ir didžiausi rėksniai, išvydę patruliuojančius karius, jau ėmė iš tolo kepures kelti.
Už tai, kad savanoriu išėjo į Lietuvos kariuomenę, Nepriklausomos Lietuvos valdžia Jurgį Guogą apdovanojo Savanorio medaliu, skyrė miško, kaip statybinės medžiagos, ir žemės sklypą.

 

Jurgis Guoga su žmona Natalija ir tremtį drauge su jais išgyvenusiais vaikais Sibire (J. Guoga stovi antras iš kairės).

Jurgis Guoga su žmona Natalija ir tremtį drauge su jais išgyvenusiais vaikais Sibire (J. Guoga stovi antras iš kairės).

Likimo apgautine pavyko
1940 metais Lietuvą užėmus sovietams ir prasidėjus trėmimams į Sibirą Savanorio medalį ir apdovanojimo dokumentus J. Guoga sudėjo į plačiakaklį stiklinį butelį ir užkasė sodyboje po kriauše. Po gerų penkiasdešimties metų buvusios sodybos vietoje jau be baimės surengto pirmojo Guogų giminės susitikimo metu buvo nutarta pabandyti tą stik-lainį su medaliu rasti. Vyriausios Jurgio dukros Onos Raimundos Baltrušaitienės maždaug nurodytoje vietoje rasti senelio medalį laimė nusišypsojo jo vaikaičiui Kaziui Guogai.
Guogynėje dabar gyvenantis Juozas Guoga pasakoja, kad užėjus sovietams, jo tėvo nerimas dėl visai šeimai gresiančio pavojaus buvo ne be pagrindo. Tiesa, pirmųjų, baisiausių trėmimų šeima išvengė. Deja, apgauti likimo nepavyko. Juozo teigimu, 1948 m. pabaigoje Jankų valsčiaus viršaitis Jonas Naujokas tėvą įspėjo, kad jo šeima įtraukta į numatomų ištremti sąrašą. Tuo pasinaudojęs Jurgis paliko ūkį ir su visa šeima persikraustė į Kauno rajono Ežerėlio miestelį, kuriame veikė durpynas ir buvo galima tikėtis gauti darbo.
Praėjo dar beveik treji metai, ir vieną naktį į nedidelio namelio (suręsto iš Panoviuose nugriautos klėties) duris ėmė belstis rusų armijos kareiviai ir enkavėdistai. Šįkart bėgti jau nebuvo kaip. Ką tik galėjo susipakavusi šeima su daiktais buvo susodinta į sunkvežimį ir nugabenta į Mauručių geležinkelio stotį. Iš jos gyvuliniame vagone Lietuvos kariuomenės savanoris su žmona ir keturiomis dukromis bei dviem sūnumis pradėjo ilgą ir tolimą kelionę. Ežerėlyje liko tik vyriausia Jurgio ir Natalijos dukra Ona Raimunda, kuri jau buvo ištekėjusi ir su vyru gyveno atskirai.
Grįžti į savo ūkį savanorio šeima negalėjo
Guogai buvo ištremti į Tomsko srities Aleksandrovo miestelį. Šeimos galva ten buvo pasiųstas dirbti į statybininkų brigadą, Natalija rūpinosi naujaisiais namais ir siuvo, o vyresni vaikai dirbo kas kur. Juozas darbavosi garo katilinėje, o paskui išmoko kalvio amato ir Obės medienos plukdymo kontoroje dirbo kalviu. Aldonai teko melžti karves, Stasys dirbo žvejų brigadoje, Dana ir Stasė – žuvies konservų fabrike, o jauniausia, 9 metų Elenytė, privalėjo eiti į mokyklą ir bandyti perprasti rusų kalbą.
Laimė, tremtį, didelį šaltį, alkį ir vargą išgyveno visi. Į Lietuvą šeima grįžo 1956 m. vasarą ir apsistojo Ežerėlyje, pas vyriausiąją dukrą. Grįžti į Panovius jiems buvo uždrausta. Tiesa, bėgant nuo tremties paliktas ūkis buvo išdraskytas ir nusiaubtas. Ten net nebuvo kur apsistoti ir bandyti įsikurt. O Ežerėlyje atgavę nugriautą klėtį Guogai vėl pasistatė namą. Jame tilpo visi – ir tėvai, ir sukti savo lizdus pradėję jų vaikai.
Lietuvos kariuomenės savanoris Jurgis Guoga susirgęs plaučių vėžiu Anapilin iškeliavo 1973 metų rudenį, prieš tai dar spėjęs pasidžiaugti labai gražia, jo ir ištikimosios jo gyvenimo bendražygės Natalijos auksinio santuokos jubiliejaus švente. Natalija Zapyškio kapinėse šalia Jurgio atgulė 1980-aisiais.

 

Atkurta tėviške džiaugiasi visa giminė

Guogų dukra Giedra Leveckienė apžiūri sodyboje saugomą brolio Zigmo sudarytą Guogų giminės medį.

Guogų dukra Giedra Leveckienė apžiūri sodyboje saugomą brolio Zigmo sudarytą Guogų giminės medį.

Senojoje Guogynėje akį džiugina gražus ūkis.

Senojoje Guogynėje akį džiugina gražus ūkis.

Nuo 1992 m. tėviškėje ūkininkaujantis Juozas Guoga irgi daug metų gyveno Ežerėlyje ir, galima sakyti, visą gyvenimą dirbo durpių įmonėje kalviu. Be to, Juozukas (taip šiltai jį ir šiandien vadina dar gyvos seserys, dukterėčios ir sūnėnai) su savo Elzyte, žmona Elzbieta, visąlaik vertėsi ūkiškai, laikė daug gyvulių ir neturėjo kada nutolti nuo žemės ūkio darbų. Galbūt todėl, kai atkūrus Nepriklausomybę Juozui, jo seserims ir broliui Stasiui teko apsispręsti, ką daryti su tėviške ir tėvo dirbta žeme, Juozas net nedvejodamas vėl pasirinko tremtį, tik šįsyk savo valia ir ne į Sibirą, o į Panovius.
„Tėviškė mane visada traukė, tik anais laikais, sovietmečiu, ten lankytis buvo gana nedrąsu, – sakė J. Guoga. – Tik kai sužinojau, kad tėviškės žemę galima atgauti, pagalvojau, kad tai tiesiog ideali vieta dirbti žemę ir ramiai gyventi.“
Vyresniojo brolio apsisprendimui grįžti į tėviškę, pasistatyti sodybą ir dirbti tėvo žemę pritarė ir daug metų nostalgija Panoviams sirgusios visos Juozo seserys ir brolis Stasys. Juolab kad Juozas, galima sakyti, vienintelis iš jų turėjo nuo ko pradėti gaivinti tėvų ūkį, nes laikė arklį, karvių, prieauglio, be to, turėjo ir padargų žemei dirbti. Jo negąsdino, kad Panoviuose laukė tikri plėšiniai – visa grąžinta tėviškės žemė buvo vien tik pievos, krūmynai ir brūzgynai, o dirbamos – nė pėdos. Be to, ir gyventi nebuvo kur. Elzytė ir šiandien prisimena, kad apsisprendę Panoviuose kurti ūkį ir atvažiavę į buvusios sodybos vietą pirmą naktį jie miegojo po atviru dangumi.
Šiandien visa tai – jau tolima praeitis, o Guogynė niekuo nesiskiria nuo kitų ūkininkaujančių kaimo žmonių sodybų. Čia ir erdvus gyvenamasis namas, ir kluonas, ir tvartas. Trūksta tik jaunystės, sveikatos ir energijos. Tuo dabar sodybą stengiasi užpildyti Juozo ir Elzytės vaikai ir vaikaičiai. Prieš kelerius metus auksines vestuves atšventusi pora užaugino tris dukras, du sūnus ir dabar jau turi visą būrį vaikaičių. Be to, į Guogynę mėgsta užsukti ir Juozo seserų bei brolio vaikai, o Juozo sūnus Zigmas, padedamas savo šeimos narių ir seserų, čia sugeba suorganizuoti šiltus, įdomius ir turiningus visos plačios Guogų giminės susitikimus. Jų metu ne vienas pasidžiaugia savanorio Jurgio Guogos sūnaus Juozo ir jo šeimos darbštumu, atkaklumu ir didžiuliu entuziazmu siekiant atkurti Guogynę, nes dažnas joje randa kažką svarbaus ir brangaus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.