Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.

 

Didžiausias šiandienis ūkininkų Ievos ir Mindaugo Smilgių siekis – atgaivinti nualintą dirvožemį.

Didžiausias šiandienis ūkininkų Ievos ir Mindaugo Smilgių siekis – atgaivinti nualintą dirvožemį.

– Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Ar buvo kitokių svarstymų, galimybių?
– Ūkyje su tėvais dirbau nuo vaikystės ir iš kaimo, galima sakyti, niekada nebuvau išvažiavęs. Taip, studijavau Kaune, tačiau nuo kaimo nenutolau. 2006 metais tėvų ūkį perėmiau į savo rankas. Gavęs ES paramą jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui įsipareigojau 5 metus ūkininkauti ir nekeisti ūkio krypties. Nebuvo kur trauktis – privalėjau tęsti pradėtus darbus. Sėjau, kūliau javus, rapsus, prie manęs prisijungė ir žmona Ieva, tad buvo aišku, ką veiksime artimiausius metus. Vėliau buvo pamąstymų ir apie kitokią veiklą, net darbą užsienyje, bet įvertinę tėvų indėlį kuriant ūkį nusprendėme jame likti ir darbus tęsti toliau.
Ne visada būna lengva kelioms kartoms gyventi po vienu stogu, bet žinome, jog priėmėme teisingą sprendimą. Juk seniau kelių kartų gyvenimas vienuose namuose buvo savaime suprantamas dalykas.
– Perėmę tėvų ūkį pradėjote auginti ne tik tradicinius javus, rapsus, bet ir netradicinius aliejinius, kitokių rūšių augalus. Kodėl nusprendėte keisti ūkio kryptį?
– Dar vaikystėje yra tekę prekiauti savo pačių augintais žirniais, braškėmis, krienais. Juos parduoti būdavo nesunku. Praėjus 20 metų pastebėjome, jog kaimiškos produkcijos reikalingumas grįžta – žmonės domisi natūraliais, sveikai užaugintais ir pagamintais produktais.
Pasibaigus ES programos įgyvendinimo laikotarpiui, galėjome prisitaikyti prie rinkos poreikių. Kadangi krienai vis dar augo, pradėjome juos perdirbti ir pardavinėti. Sulaukę nemažo pirkėjų susidomėjimo ėmėme galvoti ir apie kitokių produktų gamybą. Namuose vis dažniau pakalbėdavome apie aliejaus spaudimo ir pardavimo galimybes. Įsigiję presą ėmėme sėti aliejaus spaudimui reikalingą žaliavą – linus, po kelerių metų ir pluoštines kanapes. Jau septyneri metai saugome geltonųjų burnočių rūšį, kurios Lietuvoje auginama itin mažai. Vietos suradome ir senovinei judrai, dar vadinamai laukiniais linais. Šių augalų netradiciniais nedrįsčiau vadinti, priešingai, tai yra senoviniai, tradiciniai, lietuviški augalai, kuriuos, deja, lietuviškuose laukuose šiandien retai pamatysi.
Nuolat domimės, ką dar galėtume auginti, bet save stabdome, nes tarp norų ir laiko reikia rasti pusiausvyrą.
– Kur savo pagamintą ir užaugintą produkciją realizuojate? Kurie produktai yra populiariausi ir kam juos žmonės naudoja?
– Mūsų produkciją galima rasti ūkininkų turgeliuose Kaune. Perkamiausi yra Lietuvos tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus turintys šaltai spausti linų sėmenų, pluoštinių kanapių, judros aliejai. Juos spaudžiant temperatūra pakyla ne daugiau nei 35–42ºC. Tokioje temperatūroje išlieka visos naudingosios medžiagos, dėl kurių žmonės ir naudoja šiuos aliejus.
Dažniausiai aliejų perka maisto gamybai, bet žinome, kad naudoja ir kaip cheminių vaistų pakaitalą. Juk nuo seno žinoma, kad linų sėmenų aliejus malšina skrandžio skausmus, o pluoštinių kanapių aliejus padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Šį aliejų renkasi ir jaunos mamos kaip alternatyvą sintetiniams vaikiškiems vitaminams. Klientai teigia, kad kylantį rūgštingumą jiems greitai padeda įveikti judros aliejus.

Geltonieji burnočiai Smilgių ūkyje yra itin vertinami, nes jų rasti galima tik reto lietuvio darže.

Geltonieji burnočiai Smilgių ūkyje yra itin vertinami, nes jų rasti galima tik reto lietuvio darže.

– Savo auginama ir gaminama produkcija prekiaujate patys. Ar samdyti pardavėjus neapsimoka, ar yra kitos priežastys?
– Daug diskutavome ir svarstėme galimybę ką nors įdarbinti prekiauti, bet nusprendėme, kad visais atžvilgiais yra geriau prekiauti patiems. Pirmiausiai tai – galimybė bendrauti su klientais, į visus jiems kylančius klausimus galime atsakyti iškart. O ir norint paruošti žmogų prekiauti, reikėtų daug investuoti į supažindinimą su visu gyvenimu ir darbu ūkyje. Pardavėjas turi žinoti visą produkto nueitą kelią iki prekystalio, kad galėtų rasti atsakymus į visus pirkėjams kylančius klausimus. Patikėti kam nors tokią atsakomybę yra sudėtinga, todėl prekiaujame patys.
Visi mūsų ūkyje pagaminti produktai – mūsų gyvenimo būdas, kurį perteikti pirkėjui geriausiai galime patys. Kartu norisi, kad liktų šeimos ūkio tradicijos – samdydami kitus žmones savo veiklą paverstume įmone.
– Ar jūsų darbas – tik būdas užsidirbti?
– Didžiausia mūsų siekiamybė – pagalba žmonėms, informacijos, iš kur jų maistas atkeliauja, kokį kelią jis nueina, kol atsiduria ant stalo, suteikimas. Kaimo žmogui tokių klausimų nekyla, tačiau informacijos visuomenės amžiuje, plečiantis miestui ir nykstant kaimui, vis daugiau jaunų žmonių nesupranta ir nežino, kad maistas gimsta ne parduotuvės lentynose, o daržo lysvėje. Tad jau šešti metai rašome internetinį ūkio dienoraštį www.smilgiai.eu, kurį skaitydami žmonės gali pamatyti, kaip užauga jų maistas.

Pagrindinė Smilgių ūkio produkcija – švieži, šaltai spausti aliejai.

Pagrindinė Smilgių ūkio produkcija – švieži, šaltai spausti aliejai.

– Kokios Jūsų mintys apie ateitį, kokie planai? Galbūt ketinate plėstis, didinti ūkį, jo pajėgumus, o gal priešingai – turite minčių viską mesti?
– Plėstis neketiname, tačiau planų viską baigti taip pat neturime. Šiuo metu mąstome apie ūkio optimizavimą. Norime, kad visa ūkyje vykdoma veikla būtų efektyvi.
Tiesa, ramybės šiuo metu neduoda žemė. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos pasaulyje humuso, naudingo dirvožemio, sluoksnis sparčiai mažėja. Nesvarbu, ar ūkininkauji ekologiškai, ar ne, žemei privalai leisti pailsėti, todėl mūsų ateities planai susiję su pagalba žemei. Jau šiemet pasėjome daugiau žalinimo augalų – žirnių, raudonųjų dobiliukų, kurie fiksuoja azotą, gerina dirvą. Tikimės, kad žemė atsipūs, pailsės.

Nuo jaunų linų stiebelių ir prasidėjo Smilgių aliejaus spaudimo ūkio veikla.

Nuo jaunų linų stiebelių ir prasidėjo Smilgių aliejaus spaudimo ūkio veikla.

– Kokia Jūsų nuomonė apie ūkininkavimą Lietuvoje? Ar įmanoma iš to oriai pragyventi, susikurti patogų ir jaukų gyvenimą?
– Mūsų valstybėje šeimos ūkis turi tiek pat, o gal net ir daugiau įsipareigojimų, kaip ir verslo įmonės. Kiekvienais metais išgirstame, kad reikės rašyti, kažką naujo pildyti. Mes esame ūkininkai, mūsų pagrindinė veikla yra laukuose, bet lygiai tiek pat, o gal net ir daugiau laiko praleidžiame namuose pildydami žurnalus, dokumentus, buhalteriją.
Kartais dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę – kitaip iki tam tikrų terminų nesuspėtume. Kartais pasvarstome, kad mums tiek nereikia, bet juk klientai laukia, jie kaip šeima, o šeima būtina rūpintis. Taigi atsikvepiame ir einame toliau. Dirbti tokį darbą gali tik atsidavę ir dėl to galvą pametę.
– Jei turėtumėte galimybę pradėti viską iš naujo, ar ką nors keistumėte, o jei keistumėte, tai ką?
– Nekeistumėme nieko. Kiek­vienas žingsnis, kiekviena situacija gyvenime yra pamoka, kurią reikia išmokti, o praeitį svarbu paleisti. Reikia gyventi šia diena ir negaišti laiko mąstant apie tai, ką galėjai padaryti kitaip. Viskas buvo, yra ir bus taip, kaip turi būti – gyvenimas banguotas, reikia mokytis per tas bangas keliauti ramiai.
– Ką patartumėte, palinkėtumėte ketinantiems pradėti ar jau dirbantiems jauniems ūkininkams?
– Gyvenimas – ne begalinis, mokykitės sustoti ir pamąstyti, ką veikiate, dėl ko tai darote. Nedirbkite sekmadieniais – po sunkaus darbo poilsis bus malonus.
− Dėkoju už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...
  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ...