renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Praeitis visada šalia

Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas. 

Rimanto Kulikausko svajonėse visada buvo Nepriklausoma Lietuva.

Rimanto Kulikausko svajonėse visada buvo Nepriklausoma Lietuva.

Į tremtį – savo noru
1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais.
Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš pradžių įvažiuoti į Pabaltijį, vėliau – į Lietuvą, o kai gavo leidimą sugrįžti, neleido apsistoti Vilniuje. Tuos ilgus laukimo metus į Sibirą skriejo Lietuvoje likusios mylimosios Bronislavos laiškai, keliavo siuntiniai su maistu, tabaku, būtiniausiais daiktais. Sužinojusi, kad Anatolijus paliktas tremtyje, mergina į Sibirą, nemokėdama rusų kalbos, išvažiavo pati ir pasiliko iki pat grįžimo namo.

 

Kulikauskų šeima Vorkutos sniegynuose. Rimantas – dešinėje.

Kulikauskų šeima Vorkutos sniegynuose. Rimantas – dešinėje.

Lietuviams kiti pavydėjo draugiškumo
Tremtinių vaikai augo kartu su kitais įvairių tautybių vaikais, bet tautinio piktumo niekas neturėjo, visi draugavo: lakstė po stepę, statė sniego pilis, poliarinėmis naktimis ant laužo kepė bulves, žaidė su tarakonais. Netgi kai sprogo šachta ir žuvo žmonės, vaikai ėjo pasižiūrėti į sumaitotus kūnus, lydėjo į spyg­liuota viela aptvertas kapines, visai prie pat šachtos. Pasak Rimanto, lietuviai su visais stengėsi sutarti, rusai netgi pavydėdavo jiems draugiškumo. Kadangi vaikinas buvo sportiškas, lankė aštuonias sporto šakas, sako jam draugų netrūkę, netgi atrodė, kad pagal jį vietiniai sprendžia apie visus lietuvius. Nors buvę ir taip, kad lietuviai ir su savo vaikais rusiškai kalbėjosi.
– Vaiko akimis nemačiau to siaubo, kurį pergyveno tėvai, atrodė, kad nieko netrūksta. Mums nelabai rūpėjo, iš kur duonytė ar mėsytė. Tik vėliau supratome, ko mama verkia, kai pasakoja, kaip Lietuvoje žydi sodai, ant medžių auga obuoliai, kriaušės. Prisimenu siuntinius iš Lietuvos. Giminės atsiųsdavo ne tik lašinių, dešrų, bet ir kiaušinių, į laikraščius suvyniotų, šiauduose sudėtų. Tėvai bandė auginti kiaules, laikė vištas. Vasaromis grybaudavome, uogaudavome. Nuo uogų, „morožka“ vadinamų, tundra raudonuodavo, mama uogienių privirus ir į Lietuvą siųsdavo.
Labiausiai baugino šaltis. Lauke užšaldavo blakstienos, o prieš vėją reikėdavo eiti atbulomis arba susilenkus, nes žvarba užspausdavo kvėpavimą. Naktimis tėvai vaikus guldydavosi į vidurį, kad savo kūnais sušildytų.

 

Kelias į šachtą.

Kelias į šachtą.

Ir sugrįžę nesijautė laisvi
Kaune ketverius metus mokęsis medicinos, A. Kulikauskas Sibire norėjo tęsti mokslus, bet mokytis jam neleido, vyras turėjo sunkiai dirbti šachtoje. „Buvo nusiteikęs prieš tarybų valdžią, kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę, vylėsi, kad bent mes, jo vaikai, sugrįšime į Lietuvą. Netikėjo, kad pats parvažiuos ir sulauks Nepriklausomybės, bus reabilituotas.“
Iš Sibiro B. Kulikauskienė atostogų parvažiuodavo į Lietuvą, į savo gimtąją Alantą, Aukštaitijoje, į Kauną pas vyro gimines. Specialiai išsiruošė, kad Kaune ir dukra gimtų.
– Todėl sesuo niekam ir neužkliūdavo, o mano gimimas Vorkutoje visur atkreipdavo dėmesį, netgi su sportininkų rinktine į Lenkiją neišleido, – skriaudą prisimena Rimantas.
Mama su sūnumi ir dukra į Kauną parvažiavo 1971 m. ir vaikus iškart perspėjo niekam nieko nepasakoti, nekalbėti nei apie tėtį, nei gyvenimą Sibire. Nors Kaune moteris savo vardu buvo įsigijusi namą, tačiau jos čia nenorėjo priregistruoti, liepė išsiskirti su vyru. „Tokius tautos priešus mes šaudėme“, – neapykantą liejo pareigūnas. Tačiau Bronislava, žinodama savo teises (ji juk nebuvo tremtinė, o savo noru išvažiavusi), nepasidavė, ir ją su vaikais priregistruoti nurodė Maskva. Po metų į Kauną leido grįžti ir Anatolijui.
Kaune pradėjęs lankyti rusų mokyklą aštuntokas Rimantas sako labiausiai pasigedęs sibirietiško draugiškumo. „Dvejus metus neturėjau draugų. Sibire draugystė buvo be išskaičiavimų, visi buvome lygūs, o Lietuvoje – kitaip. Tikrų draugų suradau tik sporte, lankydamas sambo ir dziudo treniruotes.“

Ne visi norai pildėsi
Viltį apie galimus pasikeitimus pakurstė 1972 m. įvykiai Kaune, Romo Kalantos protestas prieš tarybinį režimą. „Ėjau ne į mokyklą, o į Laisvės alėją. Buvo ir pagavę, bet pagąsdino ir paleido. Žinojome, kad saugumiečiai po mokyklas vaikšto, mokinius tardo.“
Baigęs vidurinę mokyklą Rimantas nutarė studijuoti Kauno kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas). Buvo geras sportininkas, įstoti, atrodė, kliūčių nebus, tačiau pirmas priėmimo komisijos klausimas – kodėl gimei Vorkutoj? – svajonę sudaužė į šipulius. Dėl to, kad tėtis buvo politinis kalinys, vaikino nepriėmė ir į Lietuvos vidaus kariuomenę.
Po karinės tarnybos Leningrade (Sankt Peterburge) Rimantas pasirinko medicinos studijas, įstojo į arčiausiai Kauno esantį Gardino medicinos institutą. Pasirinkimą lėmė ir neįgyvendinta tėčio svajonė, ir pavyzdžiu buvęs Vorkutoje dirbęs gydytojas Stonys.
Jaunas gydytojas chirurgas, metus padirbęs Gomelio greitosios pagalbos ligoninėje, po Černobylio katastrofos sugrįžo į Lietuvą, įsidarbino Ukmergėje.

 

Sukilimo aukos palaidotos čia pat, prie 29-os šachtos.

Sukilimo aukos palaidotos čia pat, prie 29-os šachtos.

Lieka tik prisiminimai…
Į Marijampolę Rimantą atviliojo meilė. „Ištekėjau už suvalkietės“, – juokiasi gydytojas, su žmona gydytoja Daivute, kurios šeimos kelias taip pat pažymėtas tremties, užauginęs keturis vaikus.
– Visada mano svajonėse buvo nepriklausoma Lietuva. Visada domėjausi Lietuvos istorija, visada kalbėjau lietuviškai, šiek tiek aukštaitišku, iš mamos paveldėtu, akcentu. Kai mokiausi Gardine, kiti net stebėjosi, kad lietuviai kalba lietuviškai, sakydavo: juk yra rusų kalba, – sako Rimantas.
Nuo pirmų dienų gydytojas R. Kulikauskas įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąjūdį, buvo Marijampolės ligoninės iniciatyvinės grupės narys, įstojo į Lietuvos kariuomenę, kaip karo gydytojas dalyvavo tarptautinėse pagalbos misijose.
Ir Sibirą Rimantas prisimena dažnai. „Norėjau nuvažiuoti ir suaugusio vyro akimis pamatyti, įvertinti. Tačiau iš buvusių klasiokų sužinojau, kad uždarius šachtą sunaikinta ir gyvenvietė“. Liko tik vaikystės prisiminimai. Apie tai jis kalbasi su savo vaikais, atsiminimais dalijosi ir su Amerikos lietuviais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...