Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Praeitis visada šalia

Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas. 

Rimanto Kulikausko svajonėse visada buvo Nepriklausoma Lietuva.

Rimanto Kulikausko svajonėse visada buvo Nepriklausoma Lietuva.

Į tremtį – savo noru
1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais.
Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš pradžių įvažiuoti į Pabaltijį, vėliau – į Lietuvą, o kai gavo leidimą sugrįžti, neleido apsistoti Vilniuje. Tuos ilgus laukimo metus į Sibirą skriejo Lietuvoje likusios mylimosios Bronislavos laiškai, keliavo siuntiniai su maistu, tabaku, būtiniausiais daiktais. Sužinojusi, kad Anatolijus paliktas tremtyje, mergina į Sibirą, nemokėdama rusų kalbos, išvažiavo pati ir pasiliko iki pat grįžimo namo.

 

Kulikauskų šeima Vorkutos sniegynuose. Rimantas – dešinėje.

Kulikauskų šeima Vorkutos sniegynuose. Rimantas – dešinėje.

Lietuviams kiti pavydėjo draugiškumo
Tremtinių vaikai augo kartu su kitais įvairių tautybių vaikais, bet tautinio piktumo niekas neturėjo, visi draugavo: lakstė po stepę, statė sniego pilis, poliarinėmis naktimis ant laužo kepė bulves, žaidė su tarakonais. Netgi kai sprogo šachta ir žuvo žmonės, vaikai ėjo pasižiūrėti į sumaitotus kūnus, lydėjo į spyg­liuota viela aptvertas kapines, visai prie pat šachtos. Pasak Rimanto, lietuviai su visais stengėsi sutarti, rusai netgi pavydėdavo jiems draugiškumo. Kadangi vaikinas buvo sportiškas, lankė aštuonias sporto šakas, sako jam draugų netrūkę, netgi atrodė, kad pagal jį vietiniai sprendžia apie visus lietuvius. Nors buvę ir taip, kad lietuviai ir su savo vaikais rusiškai kalbėjosi.
– Vaiko akimis nemačiau to siaubo, kurį pergyveno tėvai, atrodė, kad nieko netrūksta. Mums nelabai rūpėjo, iš kur duonytė ar mėsytė. Tik vėliau supratome, ko mama verkia, kai pasakoja, kaip Lietuvoje žydi sodai, ant medžių auga obuoliai, kriaušės. Prisimenu siuntinius iš Lietuvos. Giminės atsiųsdavo ne tik lašinių, dešrų, bet ir kiaušinių, į laikraščius suvyniotų, šiauduose sudėtų. Tėvai bandė auginti kiaules, laikė vištas. Vasaromis grybaudavome, uogaudavome. Nuo uogų, „morožka“ vadinamų, tundra raudonuodavo, mama uogienių privirus ir į Lietuvą siųsdavo.
Labiausiai baugino šaltis. Lauke užšaldavo blakstienos, o prieš vėją reikėdavo eiti atbulomis arba susilenkus, nes žvarba užspausdavo kvėpavimą. Naktimis tėvai vaikus guldydavosi į vidurį, kad savo kūnais sušildytų.

 

Kelias į šachtą.

Kelias į šachtą.

Ir sugrįžę nesijautė laisvi
Kaune ketverius metus mokęsis medicinos, A. Kulikauskas Sibire norėjo tęsti mokslus, bet mokytis jam neleido, vyras turėjo sunkiai dirbti šachtoje. „Buvo nusiteikęs prieš tarybų valdžią, kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę, vylėsi, kad bent mes, jo vaikai, sugrįšime į Lietuvą. Netikėjo, kad pats parvažiuos ir sulauks Nepriklausomybės, bus reabilituotas.“
Iš Sibiro B. Kulikauskienė atostogų parvažiuodavo į Lietuvą, į savo gimtąją Alantą, Aukštaitijoje, į Kauną pas vyro gimines. Specialiai išsiruošė, kad Kaune ir dukra gimtų.
– Todėl sesuo niekam ir neužkliūdavo, o mano gimimas Vorkutoje visur atkreipdavo dėmesį, netgi su sportininkų rinktine į Lenkiją neišleido, – skriaudą prisimena Rimantas.
Mama su sūnumi ir dukra į Kauną parvažiavo 1971 m. ir vaikus iškart perspėjo niekam nieko nepasakoti, nekalbėti nei apie tėtį, nei gyvenimą Sibire. Nors Kaune moteris savo vardu buvo įsigijusi namą, tačiau jos čia nenorėjo priregistruoti, liepė išsiskirti su vyru. „Tokius tautos priešus mes šaudėme“, – neapykantą liejo pareigūnas. Tačiau Bronislava, žinodama savo teises (ji juk nebuvo tremtinė, o savo noru išvažiavusi), nepasidavė, ir ją su vaikais priregistruoti nurodė Maskva. Po metų į Kauną leido grįžti ir Anatolijui.
Kaune pradėjęs lankyti rusų mokyklą aštuntokas Rimantas sako labiausiai pasigedęs sibirietiško draugiškumo. „Dvejus metus neturėjau draugų. Sibire draugystė buvo be išskaičiavimų, visi buvome lygūs, o Lietuvoje – kitaip. Tikrų draugų suradau tik sporte, lankydamas sambo ir dziudo treniruotes.“

Ne visi norai pildėsi
Viltį apie galimus pasikeitimus pakurstė 1972 m. įvykiai Kaune, Romo Kalantos protestas prieš tarybinį režimą. „Ėjau ne į mokyklą, o į Laisvės alėją. Buvo ir pagavę, bet pagąsdino ir paleido. Žinojome, kad saugumiečiai po mokyklas vaikšto, mokinius tardo.“
Baigęs vidurinę mokyklą Rimantas nutarė studijuoti Kauno kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas). Buvo geras sportininkas, įstoti, atrodė, kliūčių nebus, tačiau pirmas priėmimo komisijos klausimas – kodėl gimei Vorkutoj? – svajonę sudaužė į šipulius. Dėl to, kad tėtis buvo politinis kalinys, vaikino nepriėmė ir į Lietuvos vidaus kariuomenę.
Po karinės tarnybos Leningrade (Sankt Peterburge) Rimantas pasirinko medicinos studijas, įstojo į arčiausiai Kauno esantį Gardino medicinos institutą. Pasirinkimą lėmė ir neįgyvendinta tėčio svajonė, ir pavyzdžiu buvęs Vorkutoje dirbęs gydytojas Stonys.
Jaunas gydytojas chirurgas, metus padirbęs Gomelio greitosios pagalbos ligoninėje, po Černobylio katastrofos sugrįžo į Lietuvą, įsidarbino Ukmergėje.

 

Sukilimo aukos palaidotos čia pat, prie 29-os šachtos.

Sukilimo aukos palaidotos čia pat, prie 29-os šachtos.

Lieka tik prisiminimai…
Į Marijampolę Rimantą atviliojo meilė. „Ištekėjau už suvalkietės“, – juokiasi gydytojas, su žmona gydytoja Daivute, kurios šeimos kelias taip pat pažymėtas tremties, užauginęs keturis vaikus.
– Visada mano svajonėse buvo nepriklausoma Lietuva. Visada domėjausi Lietuvos istorija, visada kalbėjau lietuviškai, šiek tiek aukštaitišku, iš mamos paveldėtu, akcentu. Kai mokiausi Gardine, kiti net stebėjosi, kad lietuviai kalba lietuviškai, sakydavo: juk yra rusų kalba, – sako Rimantas.
Nuo pirmų dienų gydytojas R. Kulikauskas įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąjūdį, buvo Marijampolės ligoninės iniciatyvinės grupės narys, įstojo į Lietuvos kariuomenę, kaip karo gydytojas dalyvavo tarptautinėse pagalbos misijose.
Ir Sibirą Rimantas prisimena dažnai. „Norėjau nuvažiuoti ir suaugusio vyro akimis pamatyti, įvertinti. Tačiau iš buvusių klasiokų sužinojau, kad uždarius šachtą sunaikinta ir gyvenvietė“. Liko tik vaikystės prisiminimai. Apie tai jis kalbasi su savo vaikais, atsiminimais dalijosi ir su Amerikos lietuviais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...