Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.

 

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

– Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link?

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

– Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš pradžių labiau kaip pirkėja vertinau viską iš šalies, tačiau vieną kartą vietoje to, kad pirkčiau, nusprendžiau pati pasigaminti tai, ko norėjau ir ko neradau parduotuvėse. Taip ir užsikabinau. Po to sekė studijų metai Vilniaus dailės akademijoje, įvairūs projektai, o dabar ir darbas dizaino srityje.
– Baigusi studijas išvykai į Olandiją. Kas lėmė tokį apsisprendimą? Kokiame mieste įsikūrei ir kokios veiklos ėmeisi?
– Pirmas dalykas, kuris paskatino išvykti, buvo noras pakeisti aplinką. Ketverius metus studijavau Lietuvoje, čia daug kas tapo žinoma ir pažįstama, norėjosi išbandyti save kitur. Taip pat buvo smalsu sužinoti, kokias galimybes turi dizaino specialistai užsienyje. Laikas po studijų buvo tam ir skirtas. Studijų metu turėjau galimybę pagal „Erasmus“ programos mainus vienam semestrui išvažiuoti mokytis į Olandiją, Hagą. Kadangi šalis jau buvo šiek tiek pažįstama ir šiokie tokie keliai praminti, tapo aišku, kuria kryptimi keliausiu. Tiesa, šį kartą pasirinkau internacionalinį Olandijos miestą Amsterdamą.
– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kas buvo sunkiausia, kas pareikalavo daugiausia pastangų?
– Žiūrint, ką reiškia „įsitvirtinti“. Jei tai reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, tuomet negaliu pasakyti, kad esu čia įsitvirtinusi. Gyvenimas keičiasi, tenka nuolat taikytis prie besikeičiančių sąlygų, todėl neturiu tikslo kažkur įsitvirtinti. Nepaisant to, atvykus į šalį reikėjo turėti daug ištvermės ir žinoti, link kokio tikslo eiti. Ką tik atvažiavus darbo pasiūlymai nekrito lyg iš dangaus – teko atlikinėti neapmokamas stažuotes. Pragyvenimo lygis Olandijoje yra gana aukštas, todėl ir kainos nemažos. Taigi, kad išgyvenčiau, atliekant stažuotes teko dirbti ir paprastus darbus, dažnai septynias dienas per savaitę. Tuo metu klausdavau savęs, ką čia veikiu, dėl ko ir kam kovoju. Mados bei dizaino srityje net ir patiems olandams nėra lengva susirasti darbą, o nemokantiems olandų kalbos ir neturintiems patirties – ypač sunku.

 

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

– Ką veiki šiuo metu? Ar tai, ką dabar darai, yra tai, ko siekei ir apie ką svajojai?
– Šiuo metu dirbu skirtingų prekinių ženklų produktų dizainą kuriančioje įmonėje, pati dirbu su aksesuarais. Mano dienotvarkė nelabai išskirtina, kaip ir dauguma žmonių dirbu prie kompiuterio, kadangi šiais laikais net ir dizainas yra kuriamas kompiuterinėmis programomis. Iš tikrųjų tai, ką darau dabar, ir tai, ką studijavau, ganėtinai skiriasi. Galėčiau teigti, jog tai artimiau grafinio dizaino studijoms nei tokiai madai, kokią dauguma įsivaizduoja. Taigi studijų praktika nuo realaus darbo komercinio dizaino įmonėje skiriasi beveik kardinaliai. Komercinėje įmonėje svarbūs skaičiai bei faktai. Kiek ir kokios formos, spalvų, raštų bei dizaino daiktų yra parduota, kurie yra perkamiausi ir kaip tai galime susieti su artėjančiomis tendencijomis. Viskas suvedama tarsi į formulę, kuri naudojama kuriant naujus modelius. Taip pat svarbios praktinės daikto savybės bei funkcija. Todėl svarbiau yra produkto nei mados dizainas.
– Kalbant apie Tavo profesinę veiklą – kuo buvimas svečioje šalyje yra pranašesnis už gyvenimą Lietuvoje ir priešingai, ko pasigendi būdama ten?
– Čia tiesiog yra daugiau galimybių. Įmonė, kurioje dirbu, bendradarbiauja su užsienio prekiniais ženklais ir įvairiomis parduotuvėmis, todėl darbo laukas yra labai platus. Tiesa, skiriasi ir uždarbiai – galima tikrai oriai pragyventi. Kalbant apie Lietuvą, negaliu sakyti, kad ten yra blogai ar gerai – juk baigusi studijas Lietuvoje nedirbau. Tikriausiai, kai labai nori, savo nišą turbūt galima rasti ir Lietuvoje, nors kursiokių ir madą studijavusių žmonių teigimu, Lietuvoje jauniems mados specialistams karjeros galimybių nedaug. Darbo vietą tenka kurtis patiems arba dirbti sovietinius laikus primenančiose įmonėse.
Labiausiai čia man trūksta gimtosios kalbos. Kartais dar pasigendu erdvės. Čia miestų išplanavimai kitokie nei Lietuvoje – centrinės gatvės siauros, o pastatai tarsi suaugę vienas su kitu. Todėl kartais trūksta erdvės kvėpavimui.
– Papasakok apie mados pasaulio subtilybes. Kokia mada yra šiandien? Ko reikia ir ko nori vartotojai? Kaip dirba dizaineriai – pataikauja vartotojui ar jiems svarbiau išreikšti save?
– Vartotojams reikia kuo pigiau, daugiau ir greičiau. Todėl šiandien klesti masine gamyba užsiimantys prekiniai ženklai. Mažai yra tų, kurie maloniau rinktųsi apsivilkti kažką „tikro“ ir tai, ko kiti neturi.

 

Kalbant apie dizaino kūrėjus – kiekvienas sėkmingas prekinis ženklas turi šiek tiek pataikauti vartotojui ir ne tik žinoti, ko jam reikia dabar, bet ir atspėti, ko jam reikės rytoj. Į saviraišką ir individualumą labiau linkę smulkūs asmeniniai dizainerių prekiniai ženklai. Tai jie kuria tuos „tikrus“ ir išskirtinius

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

daiktus. Tuo tarpu prabangūs mados namai ką tik minėtų principų apskritai nesilaiko ir jiems prieštarauja – jie kuria ir gamina tai, ko vartotojams galbūt nereikia, tačiau kartu sugeba juos įtikinti, kad jiems to reikia ir kad jie to nori.
– Kokie yra lietuvaičiai stiliaus prasme? Ko mums trūksta ir galbūt ką turėtume daryti kitaip? O kokie yra olandai? Jų stiliaus skonis geresnis nei mūsų, lietuvių? Ar tiesiog to negalima lyginti?
– Mano, kaip dizainerės, tikslas nėra diktuoti žmonėms, ką jie turėtų rengtis. Tačiau, mano pastebėjimu, lietuviai nėra linkę eksperimentuoti. Atėjus vienai mados krypčiai ir visiems vienareikšmiškai pripažinus, kad tai yra norma, visi pradeda rengtis beveik identiškai. Kartais atrodo, kad tautiečiams egzistuoja tik kelių kirpimų rūbai, o visa kita – už linijos. Tuo tarpu Olandijoje, kur yra kultūrų mišrainė, tenka pamatyti įvairių stiliaus eksperimentų, kurie jiems yra tapę norma. Kitas pastebėjimas – lietuviai savo statusą yra linkę parodyti per drabužius. Pasiturintys tautiečiai savo finansinę padėtį labai dažnai pabrėžia dėvėdami garsių firmų drabužius, prabangius aksesuarus. Manau, dėl to užėjus apsižvalgyti į brangesnę parduotuvę nemažai kam yra tekę susidurti su pardavėjų žvilgsniais, kurie tarsi klausia: ar gali tai įpirkti? Juk nesi apsirengęs taip, lyg būtum nulipęs nuo podiumo. Olandijoje to nepamatysi, nes net ir be galo pasiturintys žmonės neretai rengiasi niekuo neišsiskiriančiai.
– Kokiu savo pasiekimu labiausiai džiaugiesi ir didžiuojiesi?
– Tuo, jog nepabijojau išeiti iš savo komforto zonos ir vis dėlto ryžausi išvykti dirbti į užsienį.
– Kokia yra tavo, kaip dizainerės, didžiausia svajonė? Kokie artimiausi planai, ketinimai, užmojai?
– Žinoma, noriu kurti ne tik pagal kažkokius šablonus, bet ir tai, kas įdomu ir sava man pačiai. Todėl nemažai idėjų dar laukia savo išpildymo eilės.
– Kalbant apie ateities planus, ar juose yra Lietuva? Ar ketini ir ar nori čia grįžti dirbti ir kurti gyvenimą?
– Nežinau, kas bus ateityje. Šiuo metu matau nemažai galimybių išmokti nemažai dalykų ten, kur esu ir ką dabar darau. Kol kas būsiu čia, bet negaliu konkrečiai pasakyti, ką veiksiu, kur būsiu ateityje.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...