Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.

 

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

– Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link?

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

– Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš pradžių labiau kaip pirkėja vertinau viską iš šalies, tačiau vieną kartą vietoje to, kad pirkčiau, nusprendžiau pati pasigaminti tai, ko norėjau ir ko neradau parduotuvėse. Taip ir užsikabinau. Po to sekė studijų metai Vilniaus dailės akademijoje, įvairūs projektai, o dabar ir darbas dizaino srityje.
– Baigusi studijas išvykai į Olandiją. Kas lėmė tokį apsisprendimą? Kokiame mieste įsikūrei ir kokios veiklos ėmeisi?
– Pirmas dalykas, kuris paskatino išvykti, buvo noras pakeisti aplinką. Ketverius metus studijavau Lietuvoje, čia daug kas tapo žinoma ir pažįstama, norėjosi išbandyti save kitur. Taip pat buvo smalsu sužinoti, kokias galimybes turi dizaino specialistai užsienyje. Laikas po studijų buvo tam ir skirtas. Studijų metu turėjau galimybę pagal „Erasmus“ programos mainus vienam semestrui išvažiuoti mokytis į Olandiją, Hagą. Kadangi šalis jau buvo šiek tiek pažįstama ir šiokie tokie keliai praminti, tapo aišku, kuria kryptimi keliausiu. Tiesa, šį kartą pasirinkau internacionalinį Olandijos miestą Amsterdamą.
– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kas buvo sunkiausia, kas pareikalavo daugiausia pastangų?
– Žiūrint, ką reiškia „įsitvirtinti“. Jei tai reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, tuomet negaliu pasakyti, kad esu čia įsitvirtinusi. Gyvenimas keičiasi, tenka nuolat taikytis prie besikeičiančių sąlygų, todėl neturiu tikslo kažkur įsitvirtinti. Nepaisant to, atvykus į šalį reikėjo turėti daug ištvermės ir žinoti, link kokio tikslo eiti. Ką tik atvažiavus darbo pasiūlymai nekrito lyg iš dangaus – teko atlikinėti neapmokamas stažuotes. Pragyvenimo lygis Olandijoje yra gana aukštas, todėl ir kainos nemažos. Taigi, kad išgyvenčiau, atliekant stažuotes teko dirbti ir paprastus darbus, dažnai septynias dienas per savaitę. Tuo metu klausdavau savęs, ką čia veikiu, dėl ko ir kam kovoju. Mados bei dizaino srityje net ir patiems olandams nėra lengva susirasti darbą, o nemokantiems olandų kalbos ir neturintiems patirties – ypač sunku.

 

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

– Ką veiki šiuo metu? Ar tai, ką dabar darai, yra tai, ko siekei ir apie ką svajojai?
– Šiuo metu dirbu skirtingų prekinių ženklų produktų dizainą kuriančioje įmonėje, pati dirbu su aksesuarais. Mano dienotvarkė nelabai išskirtina, kaip ir dauguma žmonių dirbu prie kompiuterio, kadangi šiais laikais net ir dizainas yra kuriamas kompiuterinėmis programomis. Iš tikrųjų tai, ką darau dabar, ir tai, ką studijavau, ganėtinai skiriasi. Galėčiau teigti, jog tai artimiau grafinio dizaino studijoms nei tokiai madai, kokią dauguma įsivaizduoja. Taigi studijų praktika nuo realaus darbo komercinio dizaino įmonėje skiriasi beveik kardinaliai. Komercinėje įmonėje svarbūs skaičiai bei faktai. Kiek ir kokios formos, spalvų, raštų bei dizaino daiktų yra parduota, kurie yra perkamiausi ir kaip tai galime susieti su artėjančiomis tendencijomis. Viskas suvedama tarsi į formulę, kuri naudojama kuriant naujus modelius. Taip pat svarbios praktinės daikto savybės bei funkcija. Todėl svarbiau yra produkto nei mados dizainas.
– Kalbant apie Tavo profesinę veiklą – kuo buvimas svečioje šalyje yra pranašesnis už gyvenimą Lietuvoje ir priešingai, ko pasigendi būdama ten?
– Čia tiesiog yra daugiau galimybių. Įmonė, kurioje dirbu, bendradarbiauja su užsienio prekiniais ženklais ir įvairiomis parduotuvėmis, todėl darbo laukas yra labai platus. Tiesa, skiriasi ir uždarbiai – galima tikrai oriai pragyventi. Kalbant apie Lietuvą, negaliu sakyti, kad ten yra blogai ar gerai – juk baigusi studijas Lietuvoje nedirbau. Tikriausiai, kai labai nori, savo nišą turbūt galima rasti ir Lietuvoje, nors kursiokių ir madą studijavusių žmonių teigimu, Lietuvoje jauniems mados specialistams karjeros galimybių nedaug. Darbo vietą tenka kurtis patiems arba dirbti sovietinius laikus primenančiose įmonėse.
Labiausiai čia man trūksta gimtosios kalbos. Kartais dar pasigendu erdvės. Čia miestų išplanavimai kitokie nei Lietuvoje – centrinės gatvės siauros, o pastatai tarsi suaugę vienas su kitu. Todėl kartais trūksta erdvės kvėpavimui.
– Papasakok apie mados pasaulio subtilybes. Kokia mada yra šiandien? Ko reikia ir ko nori vartotojai? Kaip dirba dizaineriai – pataikauja vartotojui ar jiems svarbiau išreikšti save?
– Vartotojams reikia kuo pigiau, daugiau ir greičiau. Todėl šiandien klesti masine gamyba užsiimantys prekiniai ženklai. Mažai yra tų, kurie maloniau rinktųsi apsivilkti kažką „tikro“ ir tai, ko kiti neturi.

 

Kalbant apie dizaino kūrėjus – kiekvienas sėkmingas prekinis ženklas turi šiek tiek pataikauti vartotojui ir ne tik žinoti, ko jam reikia dabar, bet ir atspėti, ko jam reikės rytoj. Į saviraišką ir individualumą labiau linkę smulkūs asmeniniai dizainerių prekiniai ženklai. Tai jie kuria tuos „tikrus“ ir išskirtinius

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

daiktus. Tuo tarpu prabangūs mados namai ką tik minėtų principų apskritai nesilaiko ir jiems prieštarauja – jie kuria ir gamina tai, ko vartotojams galbūt nereikia, tačiau kartu sugeba juos įtikinti, kad jiems to reikia ir kad jie to nori.
– Kokie yra lietuvaičiai stiliaus prasme? Ko mums trūksta ir galbūt ką turėtume daryti kitaip? O kokie yra olandai? Jų stiliaus skonis geresnis nei mūsų, lietuvių? Ar tiesiog to negalima lyginti?
– Mano, kaip dizainerės, tikslas nėra diktuoti žmonėms, ką jie turėtų rengtis. Tačiau, mano pastebėjimu, lietuviai nėra linkę eksperimentuoti. Atėjus vienai mados krypčiai ir visiems vienareikšmiškai pripažinus, kad tai yra norma, visi pradeda rengtis beveik identiškai. Kartais atrodo, kad tautiečiams egzistuoja tik kelių kirpimų rūbai, o visa kita – už linijos. Tuo tarpu Olandijoje, kur yra kultūrų mišrainė, tenka pamatyti įvairių stiliaus eksperimentų, kurie jiems yra tapę norma. Kitas pastebėjimas – lietuviai savo statusą yra linkę parodyti per drabužius. Pasiturintys tautiečiai savo finansinę padėtį labai dažnai pabrėžia dėvėdami garsių firmų drabužius, prabangius aksesuarus. Manau, dėl to užėjus apsižvalgyti į brangesnę parduotuvę nemažai kam yra tekę susidurti su pardavėjų žvilgsniais, kurie tarsi klausia: ar gali tai įpirkti? Juk nesi apsirengęs taip, lyg būtum nulipęs nuo podiumo. Olandijoje to nepamatysi, nes net ir be galo pasiturintys žmonės neretai rengiasi niekuo neišsiskiriančiai.
– Kokiu savo pasiekimu labiausiai džiaugiesi ir didžiuojiesi?
– Tuo, jog nepabijojau išeiti iš savo komforto zonos ir vis dėlto ryžausi išvykti dirbti į užsienį.
– Kokia yra tavo, kaip dizainerės, didžiausia svajonė? Kokie artimiausi planai, ketinimai, užmojai?
– Žinoma, noriu kurti ne tik pagal kažkokius šablonus, bet ir tai, kas įdomu ir sava man pačiai. Todėl nemažai idėjų dar laukia savo išpildymo eilės.
– Kalbant apie ateities planus, ar juose yra Lietuva? Ar ketini ir ar nori čia grįžti dirbti ir kurti gyvenimą?
– Nežinau, kas bus ateityje. Šiuo metu matau nemažai galimybių išmokti nemažai dalykų ten, kur esu ir ką dabar darau. Kol kas būsiu čia, bet negaliu konkrečiai pasakyti, ką veiksiu, kur būsiu ateityje.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.