Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.

 

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

– Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link?

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

– Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš pradžių labiau kaip pirkėja vertinau viską iš šalies, tačiau vieną kartą vietoje to, kad pirkčiau, nusprendžiau pati pasigaminti tai, ko norėjau ir ko neradau parduotuvėse. Taip ir užsikabinau. Po to sekė studijų metai Vilniaus dailės akademijoje, įvairūs projektai, o dabar ir darbas dizaino srityje.
– Baigusi studijas išvykai į Olandiją. Kas lėmė tokį apsisprendimą? Kokiame mieste įsikūrei ir kokios veiklos ėmeisi?
– Pirmas dalykas, kuris paskatino išvykti, buvo noras pakeisti aplinką. Ketverius metus studijavau Lietuvoje, čia daug kas tapo žinoma ir pažįstama, norėjosi išbandyti save kitur. Taip pat buvo smalsu sužinoti, kokias galimybes turi dizaino specialistai užsienyje. Laikas po studijų buvo tam ir skirtas. Studijų metu turėjau galimybę pagal „Erasmus“ programos mainus vienam semestrui išvažiuoti mokytis į Olandiją, Hagą. Kadangi šalis jau buvo šiek tiek pažįstama ir šiokie tokie keliai praminti, tapo aišku, kuria kryptimi keliausiu. Tiesa, šį kartą pasirinkau internacionalinį Olandijos miestą Amsterdamą.
– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kas buvo sunkiausia, kas pareikalavo daugiausia pastangų?
– Žiūrint, ką reiškia „įsitvirtinti“. Jei tai reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, tuomet negaliu pasakyti, kad esu čia įsitvirtinusi. Gyvenimas keičiasi, tenka nuolat taikytis prie besikeičiančių sąlygų, todėl neturiu tikslo kažkur įsitvirtinti. Nepaisant to, atvykus į šalį reikėjo turėti daug ištvermės ir žinoti, link kokio tikslo eiti. Ką tik atvažiavus darbo pasiūlymai nekrito lyg iš dangaus – teko atlikinėti neapmokamas stažuotes. Pragyvenimo lygis Olandijoje yra gana aukštas, todėl ir kainos nemažos. Taigi, kad išgyvenčiau, atliekant stažuotes teko dirbti ir paprastus darbus, dažnai septynias dienas per savaitę. Tuo metu klausdavau savęs, ką čia veikiu, dėl ko ir kam kovoju. Mados bei dizaino srityje net ir patiems olandams nėra lengva susirasti darbą, o nemokantiems olandų kalbos ir neturintiems patirties – ypač sunku.

 

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

– Ką veiki šiuo metu? Ar tai, ką dabar darai, yra tai, ko siekei ir apie ką svajojai?
– Šiuo metu dirbu skirtingų prekinių ženklų produktų dizainą kuriančioje įmonėje, pati dirbu su aksesuarais. Mano dienotvarkė nelabai išskirtina, kaip ir dauguma žmonių dirbu prie kompiuterio, kadangi šiais laikais net ir dizainas yra kuriamas kompiuterinėmis programomis. Iš tikrųjų tai, ką darau dabar, ir tai, ką studijavau, ganėtinai skiriasi. Galėčiau teigti, jog tai artimiau grafinio dizaino studijoms nei tokiai madai, kokią dauguma įsivaizduoja. Taigi studijų praktika nuo realaus darbo komercinio dizaino įmonėje skiriasi beveik kardinaliai. Komercinėje įmonėje svarbūs skaičiai bei faktai. Kiek ir kokios formos, spalvų, raštų bei dizaino daiktų yra parduota, kurie yra perkamiausi ir kaip tai galime susieti su artėjančiomis tendencijomis. Viskas suvedama tarsi į formulę, kuri naudojama kuriant naujus modelius. Taip pat svarbios praktinės daikto savybės bei funkcija. Todėl svarbiau yra produkto nei mados dizainas.
– Kalbant apie Tavo profesinę veiklą – kuo buvimas svečioje šalyje yra pranašesnis už gyvenimą Lietuvoje ir priešingai, ko pasigendi būdama ten?
– Čia tiesiog yra daugiau galimybių. Įmonė, kurioje dirbu, bendradarbiauja su užsienio prekiniais ženklais ir įvairiomis parduotuvėmis, todėl darbo laukas yra labai platus. Tiesa, skiriasi ir uždarbiai – galima tikrai oriai pragyventi. Kalbant apie Lietuvą, negaliu sakyti, kad ten yra blogai ar gerai – juk baigusi studijas Lietuvoje nedirbau. Tikriausiai, kai labai nori, savo nišą turbūt galima rasti ir Lietuvoje, nors kursiokių ir madą studijavusių žmonių teigimu, Lietuvoje jauniems mados specialistams karjeros galimybių nedaug. Darbo vietą tenka kurtis patiems arba dirbti sovietinius laikus primenančiose įmonėse.
Labiausiai čia man trūksta gimtosios kalbos. Kartais dar pasigendu erdvės. Čia miestų išplanavimai kitokie nei Lietuvoje – centrinės gatvės siauros, o pastatai tarsi suaugę vienas su kitu. Todėl kartais trūksta erdvės kvėpavimui.
– Papasakok apie mados pasaulio subtilybes. Kokia mada yra šiandien? Ko reikia ir ko nori vartotojai? Kaip dirba dizaineriai – pataikauja vartotojui ar jiems svarbiau išreikšti save?
– Vartotojams reikia kuo pigiau, daugiau ir greičiau. Todėl šiandien klesti masine gamyba užsiimantys prekiniai ženklai. Mažai yra tų, kurie maloniau rinktųsi apsivilkti kažką „tikro“ ir tai, ko kiti neturi.

 

Kalbant apie dizaino kūrėjus – kiekvienas sėkmingas prekinis ženklas turi šiek tiek pataikauti vartotojui ir ne tik žinoti, ko jam reikia dabar, bet ir atspėti, ko jam reikės rytoj. Į saviraišką ir individualumą labiau linkę smulkūs asmeniniai dizainerių prekiniai ženklai. Tai jie kuria tuos „tikrus“ ir išskirtinius

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

daiktus. Tuo tarpu prabangūs mados namai ką tik minėtų principų apskritai nesilaiko ir jiems prieštarauja – jie kuria ir gamina tai, ko vartotojams galbūt nereikia, tačiau kartu sugeba juos įtikinti, kad jiems to reikia ir kad jie to nori.
– Kokie yra lietuvaičiai stiliaus prasme? Ko mums trūksta ir galbūt ką turėtume daryti kitaip? O kokie yra olandai? Jų stiliaus skonis geresnis nei mūsų, lietuvių? Ar tiesiog to negalima lyginti?
– Mano, kaip dizainerės, tikslas nėra diktuoti žmonėms, ką jie turėtų rengtis. Tačiau, mano pastebėjimu, lietuviai nėra linkę eksperimentuoti. Atėjus vienai mados krypčiai ir visiems vienareikšmiškai pripažinus, kad tai yra norma, visi pradeda rengtis beveik identiškai. Kartais atrodo, kad tautiečiams egzistuoja tik kelių kirpimų rūbai, o visa kita – už linijos. Tuo tarpu Olandijoje, kur yra kultūrų mišrainė, tenka pamatyti įvairių stiliaus eksperimentų, kurie jiems yra tapę norma. Kitas pastebėjimas – lietuviai savo statusą yra linkę parodyti per drabužius. Pasiturintys tautiečiai savo finansinę padėtį labai dažnai pabrėžia dėvėdami garsių firmų drabužius, prabangius aksesuarus. Manau, dėl to užėjus apsižvalgyti į brangesnę parduotuvę nemažai kam yra tekę susidurti su pardavėjų žvilgsniais, kurie tarsi klausia: ar gali tai įpirkti? Juk nesi apsirengęs taip, lyg būtum nulipęs nuo podiumo. Olandijoje to nepamatysi, nes net ir be galo pasiturintys žmonės neretai rengiasi niekuo neišsiskiriančiai.
– Kokiu savo pasiekimu labiausiai džiaugiesi ir didžiuojiesi?
– Tuo, jog nepabijojau išeiti iš savo komforto zonos ir vis dėlto ryžausi išvykti dirbti į užsienį.
– Kokia yra tavo, kaip dizainerės, didžiausia svajonė? Kokie artimiausi planai, ketinimai, užmojai?
– Žinoma, noriu kurti ne tik pagal kažkokius šablonus, bet ir tai, kas įdomu ir sava man pačiai. Todėl nemažai idėjų dar laukia savo išpildymo eilės.
– Kalbant apie ateities planus, ar juose yra Lietuva? Ar ketini ir ar nori čia grįžti dirbti ir kurti gyvenimą?
– Nežinau, kas bus ateityje. Šiuo metu matau nemažai galimybių išmokti nemažai dalykų ten, kur esu ir ką dabar darau. Kol kas būsiu čia, bet negaliu konkrečiai pasakyti, ką veiksiu, kur būsiu ateityje.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...