Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.

 

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

Dizainerė Agnė Alaburdaitė savo ateities su Lietuva šiuo metu nesieja. Sako, prie vienos vietos nėra prisirišusi ir, jei pasitaikytų geras pasiūlymas, dirbtų ir sutiktų gyventi bet kurioje šalyje.

– Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link?

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

Mums, lietuviams, derinant drabužius Agnė pataria ieškoti individualumo.

– Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš pradžių labiau kaip pirkėja vertinau viską iš šalies, tačiau vieną kartą vietoje to, kad pirkčiau, nusprendžiau pati pasigaminti tai, ko norėjau ir ko neradau parduotuvėse. Taip ir užsikabinau. Po to sekė studijų metai Vilniaus dailės akademijoje, įvairūs projektai, o dabar ir darbas dizaino srityje.
– Baigusi studijas išvykai į Olandiją. Kas lėmė tokį apsisprendimą? Kokiame mieste įsikūrei ir kokios veiklos ėmeisi?
– Pirmas dalykas, kuris paskatino išvykti, buvo noras pakeisti aplinką. Ketverius metus studijavau Lietuvoje, čia daug kas tapo žinoma ir pažįstama, norėjosi išbandyti save kitur. Taip pat buvo smalsu sužinoti, kokias galimybes turi dizaino specialistai užsienyje. Laikas po studijų buvo tam ir skirtas. Studijų metu turėjau galimybę pagal „Erasmus“ programos mainus vienam semestrui išvažiuoti mokytis į Olandiją, Hagą. Kadangi šalis jau buvo šiek tiek pažįstama ir šiokie tokie keliai praminti, tapo aišku, kuria kryptimi keliausiu. Tiesa, šį kartą pasirinkau internacionalinį Olandijos miestą Amsterdamą.
– Kaip sekėsi įsitvirtinti svečioje šalyje? Kas buvo sunkiausia, kas pareikalavo daugiausia pastangų?
– Žiūrint, ką reiškia „įsitvirtinti“. Jei tai reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, tuomet negaliu pasakyti, kad esu čia įsitvirtinusi. Gyvenimas keičiasi, tenka nuolat taikytis prie besikeičiančių sąlygų, todėl neturiu tikslo kažkur įsitvirtinti. Nepaisant to, atvykus į šalį reikėjo turėti daug ištvermės ir žinoti, link kokio tikslo eiti. Ką tik atvažiavus darbo pasiūlymai nekrito lyg iš dangaus – teko atlikinėti neapmokamas stažuotes. Pragyvenimo lygis Olandijoje yra gana aukštas, todėl ir kainos nemažos. Taigi, kad išgyvenčiau, atliekant stažuotes teko dirbti ir paprastus darbus, dažnai septynias dienas per savaitę. Tuo metu klausdavau savęs, ką čia veikiu, dėl ko ir kam kovoju. Mados bei dizaino srityje net ir patiems olandams nėra lengva susirasti darbą, o nemokantiems olandų kalbos ir neturintiems patirties – ypač sunku.

 

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

Studijuodama kostiumo dizainą Agnė kūrė drabužius ir vyrams, ir moterims. Šiuo metu mergina Olandijoje bando jėgas kurdama aksesuarus.

– Ką veiki šiuo metu? Ar tai, ką dabar darai, yra tai, ko siekei ir apie ką svajojai?
– Šiuo metu dirbu skirtingų prekinių ženklų produktų dizainą kuriančioje įmonėje, pati dirbu su aksesuarais. Mano dienotvarkė nelabai išskirtina, kaip ir dauguma žmonių dirbu prie kompiuterio, kadangi šiais laikais net ir dizainas yra kuriamas kompiuterinėmis programomis. Iš tikrųjų tai, ką darau dabar, ir tai, ką studijavau, ganėtinai skiriasi. Galėčiau teigti, jog tai artimiau grafinio dizaino studijoms nei tokiai madai, kokią dauguma įsivaizduoja. Taigi studijų praktika nuo realaus darbo komercinio dizaino įmonėje skiriasi beveik kardinaliai. Komercinėje įmonėje svarbūs skaičiai bei faktai. Kiek ir kokios formos, spalvų, raštų bei dizaino daiktų yra parduota, kurie yra perkamiausi ir kaip tai galime susieti su artėjančiomis tendencijomis. Viskas suvedama tarsi į formulę, kuri naudojama kuriant naujus modelius. Taip pat svarbios praktinės daikto savybės bei funkcija. Todėl svarbiau yra produkto nei mados dizainas.
– Kalbant apie Tavo profesinę veiklą – kuo buvimas svečioje šalyje yra pranašesnis už gyvenimą Lietuvoje ir priešingai, ko pasigendi būdama ten?
– Čia tiesiog yra daugiau galimybių. Įmonė, kurioje dirbu, bendradarbiauja su užsienio prekiniais ženklais ir įvairiomis parduotuvėmis, todėl darbo laukas yra labai platus. Tiesa, skiriasi ir uždarbiai – galima tikrai oriai pragyventi. Kalbant apie Lietuvą, negaliu sakyti, kad ten yra blogai ar gerai – juk baigusi studijas Lietuvoje nedirbau. Tikriausiai, kai labai nori, savo nišą turbūt galima rasti ir Lietuvoje, nors kursiokių ir madą studijavusių žmonių teigimu, Lietuvoje jauniems mados specialistams karjeros galimybių nedaug. Darbo vietą tenka kurtis patiems arba dirbti sovietinius laikus primenančiose įmonėse.
Labiausiai čia man trūksta gimtosios kalbos. Kartais dar pasigendu erdvės. Čia miestų išplanavimai kitokie nei Lietuvoje – centrinės gatvės siauros, o pastatai tarsi suaugę vienas su kitu. Todėl kartais trūksta erdvės kvėpavimui.
– Papasakok apie mados pasaulio subtilybes. Kokia mada yra šiandien? Ko reikia ir ko nori vartotojai? Kaip dirba dizaineriai – pataikauja vartotojui ar jiems svarbiau išreikšti save?
– Vartotojams reikia kuo pigiau, daugiau ir greičiau. Todėl šiandien klesti masine gamyba užsiimantys prekiniai ženklai. Mažai yra tų, kurie maloniau rinktųsi apsivilkti kažką „tikro“ ir tai, ko kiti neturi.

 

Kalbant apie dizaino kūrėjus – kiekvienas sėkmingas prekinis ženklas turi šiek tiek pataikauti vartotojui ir ne tik žinoti, ko jam reikia dabar, bet ir atspėti, ko jam reikės rytoj. Į saviraišką ir individualumą labiau linkę smulkūs asmeniniai dizainerių prekiniai ženklai. Tai jie kuria tuos „tikrus“ ir išskirtinius

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

Savo kūrybiniais laimėjimais Agnė nesididžiuoja. Labiau ji džiaugiasi išdrįsusi išeiti iš už savo komforto zonos, mat tuomet pasiekimai ateina savaime.

daiktus. Tuo tarpu prabangūs mados namai ką tik minėtų principų apskritai nesilaiko ir jiems prieštarauja – jie kuria ir gamina tai, ko vartotojams galbūt nereikia, tačiau kartu sugeba juos įtikinti, kad jiems to reikia ir kad jie to nori.
– Kokie yra lietuvaičiai stiliaus prasme? Ko mums trūksta ir galbūt ką turėtume daryti kitaip? O kokie yra olandai? Jų stiliaus skonis geresnis nei mūsų, lietuvių? Ar tiesiog to negalima lyginti?
– Mano, kaip dizainerės, tikslas nėra diktuoti žmonėms, ką jie turėtų rengtis. Tačiau, mano pastebėjimu, lietuviai nėra linkę eksperimentuoti. Atėjus vienai mados krypčiai ir visiems vienareikšmiškai pripažinus, kad tai yra norma, visi pradeda rengtis beveik identiškai. Kartais atrodo, kad tautiečiams egzistuoja tik kelių kirpimų rūbai, o visa kita – už linijos. Tuo tarpu Olandijoje, kur yra kultūrų mišrainė, tenka pamatyti įvairių stiliaus eksperimentų, kurie jiems yra tapę norma. Kitas pastebėjimas – lietuviai savo statusą yra linkę parodyti per drabužius. Pasiturintys tautiečiai savo finansinę padėtį labai dažnai pabrėžia dėvėdami garsių firmų drabužius, prabangius aksesuarus. Manau, dėl to užėjus apsižvalgyti į brangesnę parduotuvę nemažai kam yra tekę susidurti su pardavėjų žvilgsniais, kurie tarsi klausia: ar gali tai įpirkti? Juk nesi apsirengęs taip, lyg būtum nulipęs nuo podiumo. Olandijoje to nepamatysi, nes net ir be galo pasiturintys žmonės neretai rengiasi niekuo neišsiskiriančiai.
– Kokiu savo pasiekimu labiausiai džiaugiesi ir didžiuojiesi?
– Tuo, jog nepabijojau išeiti iš savo komforto zonos ir vis dėlto ryžausi išvykti dirbti į užsienį.
– Kokia yra tavo, kaip dizainerės, didžiausia svajonė? Kokie artimiausi planai, ketinimai, užmojai?
– Žinoma, noriu kurti ne tik pagal kažkokius šablonus, bet ir tai, kas įdomu ir sava man pačiai. Todėl nemažai idėjų dar laukia savo išpildymo eilės.
– Kalbant apie ateities planus, ar juose yra Lietuva? Ar ketini ir ar nori čia grįžti dirbti ir kurti gyvenimą?
– Nežinau, kas bus ateityje. Šiuo metu matau nemažai galimybių išmokti nemažai dalykų ten, kur esu ir ką dabar darau. Kol kas būsiu čia, bet negaliu konkrečiai pasakyti, ką veiksiu, kur būsiu ateityje.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...