Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.
Marijampolė garsi spaustuvėmis
Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas.
Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ir didžiausia Lietuvoje „Dirvos“ spaustuvė. Švenčiausios Šeimos seserys taip pat turėjo savo spaustuvę. Spaustuvę įkūrė ir marijonai bei žydai.
Leidiniai reikšmingi visai Lietuvai
Marijampolės marijonų ordino viena iš visuomeninės veiklos gairių buvo leidyba, marijonų išspausdinti leidiniai turėjo didelę reikšmę ne tik Marijampolės tarpukario gyvenime, bet buvo reikšmingi ir visai Lietuvai.
Anot T. Kukausko, pirmas marijonų išleistas leidinys pasirodė 1921 metais Kaune. Tai galima laikyti marijonų leidybos pradžia. Palaimintojo Jurgio Matulaičio iniciatyva 1925 metais buvo pradėtas statyti pastatas, kuriame 1927-aisiais ėmė veikti spaustuvė ir biblioteka. Spaustuvę įrenginėjo Marijampolėje gyvenęs inžinierius Antanas Trečiokas.
Pastatas buvo erdvus, gražus ir gana modernus, su daugeliu atskirų patalpų, skirtų administracijai, spaudos darbams ir poilsiui. Jį buvo galima pamatyti važiuojant Šešupės tiltu, link Vilkaviškio. Broliai marijonai tame pačiame pastate įkurdino ir biblioteką, ir Marijonų vienuolijos laikraščių redakcijas, trečiajame aukšte – Marijonų noviciatą. Marijonų biblioteka buvo trečia pagal dydį Lietuvoje.
Spaustuvės patalpos turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos nustatydavo Finansų ministerija ir Prekybos departamentas. Tad jos įrenginėjamos buvo net iki 1933 metų pabaigos, tik tada Finansų ministerija davė leidimą spaustuvės veiklai. Spaustuvei marijonai įsigijo tais laikais labai modernias ir brangias mašinas. Turėjo spausdinimo mašiną „Universal“ – laikraščiams spausdinti automatu ir interteipu. Jos buvo pirktos išsimokėtinai, kainavo 147952 litus. Pirmasis marijonų spaustuvės mašinų skyriaus vedėjas buvo Juozas Maurukas, vėliau tapęs ilgamečiu Marijampolės burmistru. Anot T. Kukausko, spaustuvėje atlyginimai buvo labai geri, nuo 170 iki 300 litų.
Leidyba klestėjo
Marijampolės marijonų vienuolynas buvo vienas iš didžiausių leidėjų, išleido apie 360 neperiodinių leidinių. Tai daugiausia religinio turinio knygos, maldaknygės, giesmynai, religiniai pasiskaitymai dorovės ir moralės temomis. Buvo išleisti du fotografijų albumai. Taip pat marijonų spaustuvė leido vadovėlius, tarp jų yra ir J. Totoraičio parengtų istorijos vadovėlių. Leidybos pagrindą sudarė smulkioji literatūra: šventųjų paveikslėliai, žemėlapiai, atsišaukimai, bukletai.
Per šį neilgą laikotarpį spaustuvė suklestėjo. Joje buvo leidžiami 6 periodiniai leidiniai: laikraščiai „Šaltinis“, „Marijampolės parapija“, „Šventųjų bendravimas“, ūkininkams skirtas leidinys „Artojas“ ir kt. Tai rodo, kad periodinė spauda buvo populiari ir mėgiama.
Tačiau sėkminga leidybinė veikla 1940 m. vasarą buvo nutraukta, palaipsniui marijonai išgyvendinti iš vienuolyno, gražiausias to laikotarpio statinys nyko.
Pastatas, kur buvo įsikūrusi spaustuvė ir biblioteka, pradėtas pamažu remontuoti ir tvarkyti Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir grąžinus jį vienuoliams. Prieš keletą metų atliktas kapitalinis jo remontas, didžiuliai restauravimo darbai statinį vėl pavertė vienu gražiausių Marijampolėje. ES lėšomis restauruotame marijonų spaustuvės pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centras, svečių namai „Domus Beati“. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir marijonų vienuolyno statinių komplekso spaustuvės pastatas – restauravimo ir priežiūros saugant kultūros paveldą Marijampolės apskrityje pavyzdys.