renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.

 

 

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Valstybė buvo atkurta de facto
Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Jis skelbė, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma valstybė. AT-AS darbą tyrinėjančių bei vertinančių politikų ir istorikų nuomone, nuo 1990 m. kovo 10-osios iki 1992-ųjų lapkričio 11 d. dirbusios šios institucijos reikšmingiausias darbas buvo tas, kad ji ne tik deklaravo, bet ir iš tiesų de facto atkūrė valstybę.

 

Mūsų krašto rinkėjai į AT-AS delegavo septynis deputatus
1990 m. vasario rinkimuose mūsų krašto rinkėjai į AT-AS išrinko septynis deputatus. Marijampolės gyventojai į aukščiausią Lietuvos įstatymus priimančią instituciją delegavo sovietų diplomato ir partinio bei politinio veikėjo šeimoje gimusį Justą Vincą Paleckį (g. 1942 m.) ir iš Šakių kilusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narį Virgilijų Juozą Čepaitį (g. 1937 m.). Deja, pastarasis 1992 m. kilus skandalui dėl bendradarbiavimo su KGB pats atsisakė deputato mandato.
Kazlų Rūdos rinkėjai savo balsus atidavė už mūsų kraštietį rašytoją Romą Gudaitį (g. 1941 m.), kuris buvo LPS Seimo tarybos narys. Kalvarijiečiai nubalsavo už pedagogą, žurnalistą, disidentą Gintautą Iešmantą (1930–2016), kilusį iš Vilkaviškio rajono, o vilkaviškiečiai – už rašytoją Vidmantę Jasukaitytę (g.1948), gimusią Šiaulių r. Tuo tarpu Kybartų rinkėjai savo balsus atidavė už tuometinį Vilkaviškio LPS ir Žemdirbių sąjūdžio lyderį, mūsų kraštietį Joną Mačį (1938–2012), kuris gimė ir augo Igliškėlių kaime, Marijampolės rajone. Šakiečiai išrinko Kaune gimusį Algirdą Endriukaitį (g. 1936 m.), kuris į rinkimus irgi ėjo su Sąjūdžio vėliava.
AT-AS taip pat dirbo dar vienas mūsų kraštietis – iš Kantališkių kaimo (Marijampolės r.) kilęs LPS Jonavos iniciatyvinės grupės narys, istorikas, politikas, rezistentas Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010). Be to, į AT-AS buvo išrinkti dar du taip pat iš mūsų krašto kilę deputatai: Kalvarijoje gimęs istorikas, LPS Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vėliau diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis (g. 1950 m.) ir fizikas, mokslininkas, tuomet Vilniaus LPS narys, o vėliau diplomatas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.), kilęs iš Liudvinavo miestelio.

 

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Istorinė Kovo 11-oji
AT-AS 1990 m. kovo 11 d. priimtame akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istoriškai ir teisiškai pagrindė Lietuvos valstybingumo tęstinumą, pabrėždama, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Kovo 11 d. vykusiame posėdyje, be to, buvo išrinktas AT-AS pirmininkas. Juo tapo LPS lyderis Vytautas Landsbergis. Siekdama patvirtinti deputatų įgaliojimus išreikšti tautos valią ir juos teisiškai atriboti nuo tarybinės jurisdikcijos, kovo 11-osios vakariniame posėdyje, dar prieš priimdama Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, AT-AS priėmė „Deklaraciją dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, kurioje buvo konstatuota, kad vasario 24 d. rinkimuose Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią.
Tame pačiame posėdyje taip pat buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo AT įteisino grąžintą valstybės pavadinimą Lietuvos Respublika ir oficialiu valstybės herbu bei ženklu pripažino Vytį. Priėmus šį įstatymą AT-AS plenarinių posėdžių salėje buvo uždengtas LTSR herbas, o vietoje LTSR herbo, kuris buvo pritvirtintas virš pagrindinio įėjimo į parlamento pastatą, buvo pakabintas Vytis.
Priėmusi aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ AT-AS, siekdama, kad Lietuvos Respublika nebūtų laikoma ir vadinama pseudovalstybe, dar priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“.
2006 m. kovo 30 d. įvertinant 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istorinę reikšmę, šis valstybės naujajame archyve saugomas dokumentas buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Priėmė apie 320 įstatymų
Po kovo 11-osios AT-AS priėmė dokumentus, kuriais kreipėsi į pasaulio tautas ir TSRS, informuodama apie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir tuo pačiu išsakydama viltį sulaukti pasaulio solidarumo bei paramos.
Siekdami realiai įgyvendinti valstybės suverenitetą AT-AS deputatai ėmėsi įstatymų leidybos ir priėmė kitus įstatymus, reglamentuojančius Lietuvos valstybės atkūrimą, taip pat įtvirtinančius atstatytos Lietuvos Respublikos valstybingumą ir konstitucinę santvarką. Buvo sudaryta pirmoji atkurtos valstybės vyriausybė, valstybė į savo jurisdikciją perėmė buvusias sąjunginio pavaldumo įmones, įstaigas ir organizacijas, nutraukė ir paskelbė neteisėta SSRS karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, veiklą.
AT-AS nutarimu buvo sudaryta ir iki 1991 m. lapkričio 21 d. veikė Valstybės atkūrimo komisija, o nuo minėtos datos – Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisija, kurioje dirbo ir jau minėtas mūsų kraštietis P. Vaitiekūnas. Jis, taip pat Kazlų Rūdos rinkėjų į AT-AS išrinktas R. Gudaitis ir jau minėtas V. P. Plečkaitis buvo paskirti dirbti į Užsienio reikalų komisiją. O štai Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku 1990 m. kovo 17 d. buvo paskirtas mūsų kraštietis S. G. Ilgūnas. Šioje komisijoje dirbo ir kalvarijiečių išrinktas deputatas G. V. Iešmantas. Tuo tarpu kitas mūsų kraštietis, Kybartų rinkėjų į AT-AS deleguotas J. Mačys dirbo Agrarinėje komisijoje, kuri rengė agrarinės reformos programą.
Iki 1991 m. AT-AS priėmė nepriklausomai valstybei svarbiausius valstybės sienų demarkavimo, krašto apsaugos ir karo tarnybos, policijos ir pasienio apsaugos, muitinės, taip pat kitus įstatymus. Skelbiama, kad nuo 1990 m. kovo 10 d. iki 1992 lapkričio 11 d. AT-AS priėmė apie 320 įstatymų, apie tūkstantį įvairių dokumentų, beveik tūkstantį įvairių nutarimų, apie šimtą deklaracijų, kreipimųsi, pareiškimų.

 

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Tarptautinis pripažinimas – tik po kruvinų Sausio įvykių
Atkurtos valstybės nepripažinusi ir atšaukti AT-AS priimtus įstatymus reikalavusi SSSR 1990 m. balandį pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė šalies ekonominę plėtrą. Tarptautinio atkurtos valstybės pripažinimo Lietuva sulaukė tik išgyvenusi kraupųjį 1991 m. sausį. Vasario 11 d. pirmoji šį žingsnį žengė Islandija, vasario 28-ąją – ir Danija. Kitos valstybės islandų ir danų pavyzdžiu viena po kitos pasekė tik žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje. SSRS tai paskelbė rugsėjo 6 d. ir ji buvo jau šešiasdešimtoji valstybė, pripažinusi mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą.

Suskilo ir sutarė skelbti priešlaikinius rinkimus
1992 m. liepos 9 d. AT-AS vardiniu balsavimu priėmė sprendimą po trijų mėnesių skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šį sprendimą parėmė net 98 parlamentarai. Tačiau, anot politologų, AT/AS darbas kone paralyžiuotas buvo jau nuo 1992-ųjų pradžios. Mat nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrė nemažai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo ir netgi kelių balsų persvarą įgijo kairysis AT-AS sparnas. Tuomet dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko V. Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją ir beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę.
Prisimindamas tą sunkų laikotarpį AT-AS deputatas V. P. Plečkaitis yra spaudoje pasakojęs, kad AT-AS negalėjo tęsti darbo, nes į dvi dalis pasidaliję deputatai posėdžiaudavo skirtingose salėse ir negalėjo priimti jokių sprendimų ir įstatymų. Politiko teigimu, jam labai blogą, net slegiantį įspūdį iš darbo AT-AS paliko „raganų medžioklė“, nukreipta prieš politinius oponentus, ir netolerancija, kuri peraugdavo iki fanatinės neapykantos.
AT-AS deputatai, suvokę, kad parlamentas tapo nedarbingas, nutarė 1992 m. spalio 25 d. skelbti priešlaikinius rinkimus. Tačiau, kaip ten bebūtų, pagrindinį uždavinį AT-AS įgyvendino – nepriklausomos Lietuvos valstybę atkūrė de facto. Be to, kaip yra pažymėjęs istorikas doc. Algirdas Jakubčionis, 1990 m. pasirinktas „Lietuvos kelias buvo bekompromisinis, labai emocionalus ir griovė Sovietų Sąjungą bei padarė poveikį kitoms respublikoms.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...